PAKELIUI Į ŠIAURĖS KORĖJĄ

Lietuva užtikrintais žingsniais žygiuoja Šiaurės Korėjos kryptimi.

Susirinko mokesčių mokėtojų pinigais mintančių sostinės veikėjų brigada ir be jokių empirinių tyrimų nusprendė: naikinamas žodis „pederastas“. Nuo šiol jo nebėra: nebegalima „pederastintis“ nei žiniasklaidoje, nei apskritai viešumoje. Valio, draugai!

Kas toliau? Lygių galimybių Pchenjanas nurodys, kaip kirptis ir kokias kelnes dėvėti? „Triusikai“ bus tik su pjautuvu ir kūju. Vietoj Prezidento G.Nausėdos – vaivorykšte padabinti J.Basanavičiaus portretai.

Neįmanoma atsistebėti biudžeto gyventojų išmone. Tačiau kai kalbą ir kalbos mokslą jie ima versti rujojančios politikos tarnaite, reikalas tampa panašus į nepadorią pozą. Dar prieš penkerius metus Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) „pederaste“ neįžvelgė jokių reptilijų. Tačiau Seimo dauguma pasikeitė, sykiu, pasirodo, keičiasi ir žodžių reikšmės.

Tarptautinių žodžių žodynas (V., 2001) teigia, kad pederastija yra „homoseksualizmo atmaina – vyrų lytinis potraukis prie berniukų“.

Kas toliau? Lygių galimybių Pchenjanas nurodys, kaip kirptis ir kokias kelnes dėvėti? „Triusikai“ bus tik su pjautuvu ir kūju?

Turint omenyje šį išaiškinimą, nesunku prognozuoti, kad kitas uždraustas žodis bus „pedofilas“. Toliau ateis pabaiga „zoofilui“ – cenzūra leis sakyti tik „stambiųjų raguočių meilės meistras“. Pliažininkėms nebus galima vartoti ir žodžio „ekshibicionistas“, nes kas čia tokio, kai linksmas vyriškis raudonomis pėdkelnėmis kopose šauniai reklamuoja savuosius gamtos išteklius?

VLKK vadas A.Antanaitis pabrėžė, kad žodis „pederastas“ nebegali būti vartojamas kalbant apie homoseksualius asmenis. Tačiau jau ne pirmą kartą kyla klausimas: o kas tos seksualinės mažumos ir tie homoseksualūs asmenys? Ar, pavyzdžiui, pedofilai jiems irgi priklauso? Ar egzistuoja įstatymas, apibrėžiantis, kas yra homoseksualas, seksualinė mažuma, pagal kokius kriterijus ji nustatoma ir kokie gyventojai toms kategorijoms priskiriami?

Nėra tokio įstatymo, nėra ir mokslo, kuris tai narpliotų. Net praktologija čia bejėgė. Tiesiog tik kai kurie pertekliniai etatai nori įsiteikti valdžiai ir parodyti, kad jie taip pat yra šiuolaikiški ir vis dar šiek tiek reikšmingi.