PASAKA APIE DVI KARALIENES

Kinijos imperijoje daugelį amžių vyravusius lyčių santykius galima drąsiai vadinti patriarchaliniais. Svarbiausius politikos, ekonomikos ir kultūros klausimus dažniausiai spręsdavo vyrai, o moterys turėdavo rūpintis šeimos ūkiu, giminės garbe ir malšinti sutuoktinio hormonų šėlsmą.

Panašios nuostatos egzistavo daugelyje pasaulio valstybių, tačiau kiekviename krašte (net ir Kinijoje) kartais atsirasdavo drąsių ir ryžtingų moterų, pasiryžusių mesti iššūkį įtvirtintoms socialinėms normoms.

Piratų nuotykiais besidomintys mažieji skaitytojai veikiausiai yra girdėję apie Zheng Yi Sao (1775–1844) – nuožmią ir karingą jūrų amazonę, kuri padedama dešimčių tūkstančių plėšikų XIX a. pradžioje terorizavo Pietryčių Azijos vandenyse plaukiojusius laivus.

Tai veikiausiai tėra liūdna likimo ironija, tačiau paskutinis ryškiausias tūkstantmečius gyvavusios Kinijos imperijos politikos personažas taip pat buvo moteris. Šių dienų smalsuolius pasiekiančios imperatoriene Cixi (1835–1908) vadinamos damos gyvenimo detalės daug kuo primena pasakojimus apie Tang dinastijos (618–907) valdovę Wu Hou (624–705).

Abi moterys buvo gana išsilavinusios ir ambicingos. Pasitelkusios lovos malonumų įtaigą, psichologinę manipuliaciją aplinkiniais ir rūmų intrigas, jos abi sugebėjo atsikratyti eilinei monarcho sugulovei tenkančių rūpesčių ir užimti svarbiausio valstybės žmogaus padėtį.

Cixi gyvenime buvo šiek tiek mažiau paslaptingų žmogžudysčių ir ištvirkavimo, be to, skirtingai nei Wu, ji niekada taip ir negavo oficialaus monarcho posto. Iki pat paskutinių gyvenimo akimirkų jai buvo lemta likti už širmos sėdinčia politinio marionečių teatro režisiere ir Uždraustojo miesto koridorių šešėliuose tarpstančių intrigų valdove.

Gimė ji 1835 m. lapkričio 29 d. gana kilmingoje mandžiūrų šeimoje. 1851 m. jaunutė Cixi dalyvavo specialioje atrankoje, kurioje siekta išrinkti moteris, turėsiančias tenkinti naujojo imperatoriaus (1831–1861) lytines aistras. Tais laikais monarcho liaukų slopinimas laikytas be galo garbinga profesija, tinkančia tiek turtingai ir kilmingai gražuolei, tiek paprastai neišvaizdžiai vargšei.

Sakoma, kad kandidačių būta ne viena dešimtis, tačiau griežtą atranką perėjo vos kelios. Cixi buvo viena jų. 1852 m. Cixi paliko tėvų namus ir, atvykusi į Uždraustąjį miestą, tapo imperatoriaus sugulovių brigados nare.

Kiekviename krašte (net ir Kinijoje) kartais atsirasdavo drąsių ir ryžtingų moterų, pasiryžusių mesti iššūkį įtvirtintoms socialinėms normoms.

1855 m. Cixi pastojo, o 1856 m. balandžio 27 d. dieną pagimdė vyriškos lyties vaiką – pirmąjį ir vienintelį imperatoriaus sūnų. Tai labai stipriai paveikė Cixi statusą ir ji greitai tapo antrąja svarbiausia imperatoriaus haremo moterimi, už kurią aukštesnį statusą turėjo tik pirmoji valdovo žmona.

Nuo kitų haremo moterų Cixi skyrėsi dar ir savo išsilavinimu, tad, kaip ir kadaise Wu, ji užėmė ne tik sugulovės, bet ir savotiškos sekretorės pareigas. Dirbdama su vangiu ir pasyviu monarchu, ji galėjo iš arti stebėti, kaip vyksta valstybės valdymas ir kaip yra priimami milijonų žmonių gyvenimus lemiantys sprendimai.

Tų pačių 1856 m. spalį tarp sukilimų ir kitų negandų krečiamos Kinijos imperijos bei ambicingų ir plėšrių vakariečių kilo antras su opiumo prekyba susijęs karas. 1860 m. rudenį karui pasiekus paskutines fazes, britų ir prancūzų pajėgos įsiveržė į Pekiną.

Imperijos kariai buvo bejėgiai prieš vakariečių moderniųjų ginklų galią. Imperatorius, patyręs pažeminimą, pabėgo kartu su savo palyda, o vakariečiai suniokojo ir apiplėšė jo Vasaros rūmais bei Senaisiais Vasaros rūmais vadinamus sodų ir rezidencijų kompleksus, kuriuose buvo laikoma daug vertingų meno kūrinių.

Sakoma, kad išgirdęs apie šį blyškiaveidžių, plačiaakių, iš tolimų kraštų atvykusių svetimtaučių nuožmumą, imperatorius palūžo it posovietinis politikas, po trisdešimties metų sužinojęs, kad jo nekenčiamam oponentui, priešui ir varžovui galų gale bus suteiktas valstybės vadovo statusas.

Valdovą apniko sunki depresija. Jis pradėjo gerti alkoholį ir vartoti psichotropines medžiagas. Vieną dieną, sutelkęs paskutinius savo sveiko proto likučius, imperatorius pakvietė aštuonis pačius kompetentingiausius ir tauriausius savo politikus bei pakrikštijęs šį susibūrimą Regentų taryba, pavedė jiems talkinti būsimajam valdovui, pagimdytam mylimiausios sugulovės Cixi.

1861 m. rugpjūčio 22 d. imperatorius mirė. Tuo metu Cixi veikiausiai jau gana neblogai išmanė politinės virtuvės rutinos subtilybes. Ji, matyt, puikiai nujautė, kad veikdama pagal Šveicarijos modelį (draugaudama su visais ir visiems atsiduodama), nieko nepasieks.

Norint įgyti valdžią (net ir netiesioginę), reikėjo likviduoti Regentų tarybą ir susirasti įtakingų bei ambicingų sąjungininkų. Siekdama tapti valstybės galva, Cixi sudarė sąjungą su mirusio imperatoriaus broliais princais Yixinu (1833–1898), Yixuanu (1840–1891, paskutiniojo Kinijos imperatoriaus Puyi seneliu) ir velionio imperatoriaus pirmąja žmona Xiaozhenxian (1837–1881).

Tais pačiais 1861 m., laidojant imperatorių, Cixi kartu su savo sąjungininkais rūmuose įvykdė vidaus perversmą. Dalis Regentų tarybos narių vėliau buvo priversti nusižudyti. Naujasis imperatorius tuo metu dar buvo labai jaunas, tad Kinijos imperiją, it toleranciją skatinančioje pasakoje, padedamos princo Yixino, pradėjo valdyti dvi moterys Cixi ir Xiaozhenxian.

Valstybės valdyme Cixi, būsimojo imperatoriaus motina, užėmė dominuojantį vyrišką vaidmenį, o Xiaozhenxian – kiek pasyvesnę moterišką poziciją. Kai kas netgi tvirtina, kad politika pirmajai velionio imperatoriaus žmonai išvis nerūpėjo (bent jau ne tiek, kiek šeima, buitis ir paprasti gyvenimo malonumai).

Slenkant metams, auganti princo Yixino galia ir įtaka vis labiau Cixi keldavo nerimą. 1865 m., prisidengiant trečiaeiliais buitiniais kaltinimais, princas buvo atleistas iš visų pareigų, tačiau jam leista pasilikti kilmingojo statusą (jis netgi nebuvo nužudytas).

Pasakojama, kad per vieną susitikimą su abiem imperatorienėmis princas susigraudinęs apsipylė ašaromis.