PASIKLYDĘ TARP VERTYBIŲ
Vargiai rastume žmogų, kuris, nuosekliai stebėdamas pastarųjų dviejų trijų dešimtmečių Rusijoje ar Baltarusijoje vykstančius procesus, nejaustų palengvėjimo, kad šįkart Lietuva yra kitoje geležinės uždangos pusėje.
Skirtingai nei ten, mes galime valdžią rinkti (jei tik netingime nusigauti iki balsadėžių), net rinktis iš radikaliai priešingos ir labai margos publikos (jei netingime paskaityti kandidatų programų), kalbėti be baimės atsidurti už grotų (jei tik nekurstome įstatymuose apibrėžtos neapykantos). Galime gatvėje prieiti prie paties Prezidento ir užduoti keistą klausimą (jei esame 9–10 metų berniukas). Atsidūrę užsienyje, nebesijaučiame išankstinių nuostatų belaisviais ir vizualiai menkai tesiskiriame nuo tam pačiam socialiniam sluoksniui priklausančių vokiečių ar suomių.
Miniatiūriniuose LDK miestuose vietos pakako ir banyčioms, ir cerkvėms, ir mečetėms, kenesoms, tačiau XXI a. neatsiranda vietos net viešai diskusijai.
Net išmokome nebeimti algų vokeliuose ir nebesiūlyti kyšių daktarams. Tačiau vienu aspektu vis dar esame likę anapus, kitoje mentalinės geležinės uždangos pusėje: negerbiame vieni kitų. Vos dienos aktualija tampa tokia jautri tema kaip tradicinis šeimos ar seksualinės orientacijos modelis, išsyk išgaruoja mūsų vakarietiškos manieros, besąlygiškas humanizmas, visų religijų deklaruojama artimo meilė, tarptautinių lektorių pamokymai ir tampame visuomene, nenorinčia pripažinti civilizuoto, t. y. susitarimais, o ne galia grįsto taikaus sambūvio modelio. Politinių vertybių koordinačių sistemoje būdami gerokai labiau į Vakarus, pasirodome judantys, nors ir lygiagrečiai, bet ta pačia kryptimi kaip ir paskutinių Europos diktatorių dusinamos visuomenės.
Aršiausi tradicijų saugotojai pamiršta, kad viena svarbiausių Lietuvos vertybių, padėjusi jai virsti valstybe nuo jūros iki jūros, kuria taip didžiuojamės, buvo tolerancija mažumoms. Tačiau tokiu pat tolerancijos ir pagarbos principu savo santykius su dauguma grindė ir mažumos. Miniatiūriniuose LDK miestuose vietos pakako ir banyčioms, ir cerkvėms, ir sinagogoms, ir mečetėms, kenesoms, viešoje erdvėje savaip sutarė skirtingos kalbos ir papročiai, tačiau XXI a. neatsiranda vietos net viešai diskusijai. Užuot civilizuotai kalbėjęsi, leidę vieni kitiems švęsti savus piknikus ar maršus, viešai žeminame kas mažumą, kas daugumą, skirstome pasaulį į juodą ir baltą, taip ne tik diskredituodami save, bet ir rizikuodami vertybių koordinačių sistemoje pavojingai pasislinkti Rytų link.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
Žiniasklaida: Lenkija ragina EK užblokuoti žemės ūkio produkcijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos
BNS inf.0 komentarai -
BNS inf.0 komentarai
-
0 komentarai
P.
Aleliujah
Nezabitauskas