„POILSIAUK ATSAKINGAI“: KUR GAMTOJE STATYTI AUTOMOBILIUS?

Vasarą daugelis iš mūsų laisvalaikį leidžiame gamtoje – automobiliais skubame apsilankyti miškuoses, prie vandens telkinių ar unikaliose šalies vietose. Kiekvienas poilsiautojas turėtų atkreipti dėmesį, kad automobilius galima statyti tik tam skirtose vietose, kad nebūtų niokojama aplinka.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad miškuose galima važinėti tik keliais. Statyti automobilius miškuose galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.

Vairuotojams svarbu žinoti, kad miško teritorijoje pastebėtos provėžos nebūtinai yra miško kelias, tai gali būti išvažinėta pieva ar miško paklotė.

Išsiruošę prie vandens telkinio transporto priemonę statykite: ne arčiau kaip 25 m iki kranto; kai šlaitas status, atstumas skaičiuojamas nuo kranto linijos; jeigu mažesniu atstumu šalia vandens telkinio yra kelias, transporto priemonė gali būti pastatoma kelkraštyje, toliau nuo vandens telkinio ir netrukdant eismo kitiems.

Keliaujantiems transporto priemonėmis po saugomas teritorijas svarbu prisiminti – šiose teritorijose reikia vadovautis ne tik Kelių eismo taisyklėmis ir jų ženklais, bet ir tos saugomos teritorijos, kurioje važiuojama, taisyklėmis. Pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojams svarbu laikytis šio parko taisyklių, kurios draudžia, važiuojant transporto priemonėmis ne kietąja kelio danga, užstatyti užtvarus ir įvažiavimo kelius į mišką.

Miško teritorijoje pastebėtos provėžos nebūtinai yra miško kelias, tai gali būti išvažinėta pieva ar miško paklotė.

Pastebėtina, kad visą informaciją apie pažymėtus kelius, aikšteles, oficialias stovyklavietes ir kt. galite rasti saugomų teritorijų (parkų) direkcijos interneto svetainėse, turizmo informacijos ir lankytojų centruose.

Anksčiau netinkamai pastačius automobilį saugomose teritorijose vairuotojams išsisukti būdavo lengviau – bauda už tvarkos saugomose teritorijose pažeidimą galėjo būti skiriama per tam tikrą trumpą laiko tarpą, taip pat buvo būtina nustatyti konkretų asmenį, pažeidėją.

Pasikeitus teisės aktams, dabar taikyti administracines nuobaudas aplinkosaugininkams daug paprasčiau, nes, nustatant tokius pažeidimus, daromos automobilio nuotraukos, kuriose užfiksuojami nusižengimai, ir pažeidimo protokolas visada siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui) dvejų metų laikotarpiu.

Jei nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas turi per 30 kalendorinių dienų nurodytu būdu pranešti institucijai, kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, reikiamus duomenis apie asmenį, vairavusį tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas.

Kokia gresia atsakomybė?

Pakrančių apsaugos zonų reikalavimų nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba 30–140 eurų baudą.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20–140 eurų baudą.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė  sužalojama ar sunaikinama, užtraukia 140–300 eurų baudą.

Pažeidus saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo reikalavimus gali būti taikomos baudos nuo 30 iki 150 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki vieno 230 eurų.