Paskelbus JAV prezidento rinkimų rezultatus, progresyvieji Rusijos žurnalistai ne be saviironijos viešai pasidalijo apgailestavimu: girdi, nebeliks Donaldo Trumpo, nebebus ką kaltinti dėl prastų Rusijos kelių ir mažų pensijų. Tiesa ta, kad 45-asis JAV prezidentas svarbiu viešojo diskurso objektu buvo tikrai ne vien Rusijoje ir ne vien kaip vienos galingiausių planetos valstybių lyderis. Lietuvoje taip pat nė vienas kitas Baltųjų rūmų šeimininkas nesulaukė tiek daug dėmesio, kiek D.Trumpas.

Dėl socialinių problemų jo nekaltinome, tačiau dažniausiai aidu pratęsėme svetur vyravusį priešiškumą, nė neįsigilindami į D.Trumpo sprendimų naudą Lietuvai. Nepaisant baimių, kad JAV interesus aukščiau tarptautinių iškėlęs prezidentas sukels naujus karus ar sunaikins NATO, turime pripažinti, kad kalbėdamas apie naujų iššūkių nesuvaldantį aljansą ar jo narius, nenorinčius vykdyti finansinių įsipareigojimų, jis buvo teisus. Berlynui purkštaujant dėl D.Trumpo sprendimo išvesti iš Vokietijos dalį karių unisonu rypavome ignoruodami, kad tuo pat metu sustiprintas Rytų Europoje dislokuotas kontingentas. Plati Baracko Obamos šypsena užgožė mums kenksmingus jo bandymus perkrauti santykius su Maskva ir įspūdingąją trijų Baltijos prezidentų viešnagę pas D.Trumpą, galimybę jo metu sužibėti Daliai Grybauskaitei. Tarp D.Trumpo palikimo – ir sankcijų paketas, keliantis beprotišką galvos skausmą "Nord Stream 2" projekto vykdytojams.

Baltieji rūmai matė gerokai spalvingesnių istorijų nei D.Trumpo karai su Melania ar kabineto nariais.

Akivaizdu, kad Europoje viešosios nuomonės formuotojai, įpratę prie politinio korektiškumo išugdytų lyderių, prieš ketverius metus a priori atmetė politikos naujoką, tarsi jis būtų ne milijardinio verslo imperiją valdęs asmuo, bet koks viešųjų ryšių sukurtas kvailys. Skaičiuotos D.Trumpo moterys, nepastebint, kad Senajame žemyne pilna ištvirkusių monarchų, slapta motoroleriais pas meilužes lakstančių prezidentų. Ironizuotas JAV pirmosios ledi elgesys, nepastebint savųjų nacionalinių prezidentienių liapsusų. Ar kas bepamena nesusipratimus, kilusius dėl George’o W.Busho žinių spragų? Bilo Clintono ir mėlynos Monicos Lewinsky suknelės istoriją? Richardą Nixoną ir "Watergate"? Baltieji rūmai matė gerokai spalvingesnių istorijų nei D.Trumpo karai su Melania ar kabineto nariais.

Žinoma, D.Trumpui išsikrausčius iš Baltųjų rūmų, gerokai ramiau bus ne tik Ovaliniame kabinete, bet ir NATO viršūnių susitikimuose, Vašingtono politika bus lengviau prognozuojama. O sąjungininkai turės galimybę sukaupti jėgų iki 2024-ųjų: kol kas savo pralaimėjimo nepripažįstantis D.Trumpas, regis, jau galvoja apie kitus rinkimus.