RINKIMAI – VISUOMENĖS BRANDOS ĮVERTINIMAS

Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės raidą, parinkti ir kurti ateities viziją sau, savo vaikams ir anūkams.

Taigi, kiek mes esame brandūs? Jau ketvirtą dešimtį metų mūsų valstybė yra sugrįžusi į laisvų Europos tautų šeimą, tačiau atrodo, kad tai vertina, džiaugiasi ir naudojasi tik pusė šalies gyventojų, kita pusė tik pasyviai stebi, kaip už juos kuriama valstybės ateitis.

Aišku, su rinkėjų pasyvumu galima kovoti, pasitelkus kitų šalių pavyzdžius. Pavyzdžiui, priimti privalomojo dalyvavimo rinkimuose įstatymą kaip Belgijoje, numatyti baudas už nedalyvavimą, uždrausti užimti pareigas viešajame sektoriuje arba pasitelkti ne botago, o meduolio principą, viliojant rinkėjus kepamomis „demokratijos dešrelėmis“ prie rinkiminių apylinkių, kaip daro australai.

Būdai: su rinkėjų pasyvumu galima kovoti, pasitelkiant kitų šalių pavyzdžius. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Toks įspūdis, kad kandidatas į laimėtojus jau paskirtas, todėl nereikia aktyvių diskusijų.

Pasyvumas pastebimas ne tik tarp rinkėjų, panaši stebėtinai pasyvi elgsena ir tarp rinkiminės kampanijos dalyvių. Toks įspūdis, kad kandidatas į laimėtojus jau paskirtas, todėl nereikia aktyvių diskusijų, nereikia agitacijos žiniasklaidos priemonėse, nereikia „apsikrauti“ ir išorine reklama.

Manau, kad nepakankamai ryški kandidatų kova daro tiesioginę įtaką rinkėjų aktyvumui per rinkimus. Todėl, mano nuomone, mums visiems kartu reikėtų šią situaciją pakeisti. Ir kandidatuojantiems, ir juos renkantiems reikėtų būti aktyvesniems, nes aišku viena – niekas kitas už mus geresnio gyvenimo nesukurs.