Rizikinga realybė ir reali rizika

RIZIKINGA REALYBĖ IR REALI RIZIKA

Kariniuose reikaluose svarbiausia suvokti karines ir politines realijas. Jei to nepaisai, istorija tave anksčiau ar vėliau taip sudaužys, kad maža nepasirodys. Tai – ne kokio didžio karvedžio išmintis, bet žodžiai, nuskambėję Rusijos propagandinės TV laidoje.

„Svarbiausia – nemosuoti raketomis Suomijos pusėn. Tai atrodo gana juokingai. Mūsų karinės politinės padėties pagrindinis trūkumas – esame visiškoje geopolitinėje vienatvėje. Kad ir kaip mums nesinorėtų pripažinti, bet prieš mus praktiškai visas pasaulis“, – Suomijos ir Švedijos sprendimą stoti į NATO komentavo atsargos karininkas.

Tai, kad tiesą supranta ir nebijo jos išsakyti savo nacionalizmu, kategoriška NATO plėtros kritika pagarsėjęs asmuo, byloja ne tik apie aklavietę, kurioje (mūsų laimei) atsidūrė Rusijos karinis elitas. Perspektyva, kad jau netrukus Rusijos siena su aljansu pailgės daugiau nei dvigubai, – amžiaus iššūkis Maskvos kariniams strategams. Juolab dabar, kai Ukrainoje visu gražumu pasirodė, kad korupcija ir betvarkė it koks grybas yra paveikęs visus kariuomenės hierarchijos aukštus ir grandis.

Suomijos ir Švedijos narystė NATO reiškia kintantį Baltijos jūros statusą ir, žinoma, dar geresnę regiono rytinio flango apsaugą. Nepaisant ilgamečio neutralumo, abi šalys daug investavo į modernias sausumos, jūrų, oro pajėgas, kurias netrukus sustiprins Helsinkio užsakymu gaminama nauja partija naikintuvų F-35.

Ginklai, o ne prikišamai garsiai pateiktos pretenzijos dėl svetingumo kurdams, veikiausiai yra ir pagrindinis raktas nuo Ankaros palankumo skandinavų narystei. Būtų net keista, jei Turkija nepasinaudotų situacija ir neatnaujintų derybų dėl galimybės įsigyti naikintuvų F-35, kuriai prieštaraujama Vašingtone. Jei atvirkščiai, ne vien žodžiais, bet ir veiksmais priešintųsi skandinaviškajam NATO plėtros etapui, Ankara netruktų patirti, ką reiškia ignoruoti, kalbant rusų atsargos karininko žodžiais, karines ir politines realijas. Labai hipotetiniu atveju, jei Rusija užimtų bent Ukrainos pajūrį, Turkija liktų apsupta Rusijos pajėgų: šiaurėje – nuo Juodosios jūros, pietuose – nuo Sirijos pusės. Tai – gerokai didesnis iššūkis Ankaros saugumui, nei kažkur Skandinavijoje prisiglaudę kurdai.