Tariamos pagarbos mėnuo | kl.lt

TARIAMOS PAGARBOS MĖNUO

Kažin ar daug kas iš mūsų ilgai nemąstydami atsakytų, kuo ypatingas ką tik pasibaigęs spalis. Tikrai ne banalia tradicija virtusia diskusija apie Helovino ir Vėlinių simbolių karą bei lietuvių padėtį šioje fronto zonoje.

Jau koks dešimtmetis, kai spalis, prasidedantis Tarptautine pagyvenusių žmonių diena, laikomas senjorų mėnesiu. Atrodytų, reikėtų džiaugtis tuo, o ne probleminius komentarus rašyti. Juk gerai, kad kartą metuose senjorams parodoma daugiau dėmesio, šen bei ten jie kava pavaišinami, masinami nuolaidomis ar specialiojo raštingumo kursais. Tačiau būtent tie "kartai", tos nuolaidos bei keistas noras priversti senjorus pasijusti silpniausiais, ne vien fizinių jėgų stokojančiais visuomenės atstovais, ir verčia kalbėti apie tikrąją pagarbą vyriausiesiems mūsų bendrapiliečiams.

Atrodytų, puikiai suprantame, kad laimingi ne tie, kas lieka amžinai jauni, bet tie, kas miršta seni. Dėl medicinos pažangos ir mūsų nenoro tempti tėvystės naštą, negebėjimo atkurti demografinį balansą, visuomenė sensta, tačiau televizijos eterį valdo realios visuomenės struktūros neatspindintys išminties raukšlių nepapuošti veidai. Kiek aikčiojimų sulaukia maratonus nubėgantys septyniasdešimtmečiai, Lietuvą garsinantys, regis, nesenstantys menininkai, muziejus steigiantys ar naujus vaistus kuriantys šešiasdešimtmečiai, tačiau reklamose ir toliau atkakliai peršame senjorų kaip nuolatinių vaistinių klientų įvaizdį, o viešajame diskurse jie apskritai tėra pensijų godūs išlaikytiniai. Ką kalbėti apie keistą paradoksą, kai išorės grėsmių ar vidaus chaoso akivaizdoje išminties žodžio anksčiau ar vėliau ieškome pas tuos kelis belikusius tautos patriarchus. Neapsimetinėkime, juk ne iš begalinės pagarbos – tiesiog jaunesnieji niekaip nesugeba užaugti iki išmintingų lyderių, vienadieniams interesams atsparių šviesuolių, gebančių ne tik kalbėti, bet ir turinčių ką pasakyti. Tad pasiguodę, jog spalį pamaloninome senjorus, neapgaudinėkime nei jų, nei savo sąžinės. Senjorams dėmesio reikia ne vieną, bet visus dvylika mėnesių per metus. Jie – ne kokia atskira piliečių kategorija. Jie – tai mes, tik po vieno, dviejų ar trijų dešimtmečių.

Gairės: spalis, senjorai, pagarba
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

....,geras TEKSTAS ir...neVIENO KOMENTARO...,

trumpas AKCENTELIS asmeniska nuo MANES!!!...,labiausiai KA MEGSTU TAI!!! DENESYSI ir PAGARBA,nes...esu PENSININKAS...,neGAILEKITE JO MAN!!!...,ACIU,labai ACIU... TASKAS

SUSIJUSIOS NAUJIENOS