TEORIJA IR PRAKTIKA

Europos krepšinio elitas stojo į pagrindinį sezono startą, kurio laukta net penkerius metus. Dėl pandemijos Senojo žemyno pirmenybės nusikėlė į šiuos metus, o ilgas laukimas bet kuriam desertui suteikia ypatingo poskonio.

Lietuvos vyrų rinktinė vakar laikė Europos čempionų slovėnų egzaminą. Sunkesnį startą vargu ar sugalvosi. Prisimename, kaip slovėnai su Luka Dončičiumi priešakyje pernai mus Kaune negailestingai išmetė iš Tokijo olimpinių žaidynių traukinio. Šiemet situacija kiek kitokia, bet patekti į vieną grupę su slovėnais ir prancūzais – toli gražu ne pats tiesiausias kelias medalių link. Kita vertus, jei mūsiškiai deklaruoja siekiantys pačių aukščiausių tikslų, baimintis ir drebinti kinkų nevalia. Nesvarbu, kaip baigsis Kazio Maksvyčio kariaunos rytojaus akistata su Prancūzijos komanda, B grupėje lietuviai turės dar tris mūšius, kuriuos laimėti jau privaloma. Štai ten teisės pralaimėti baltų krepšinio atstovai neturės. Nesvarbu, kad pagal turnyro tinklelį lietuviams naudingiau užimti ketvirtąją nei trečiąją vietą, nes taip išvengtume susidūrimo su galingesnėmis varžovėmis atkrintamųjų rungtynių pradžioje. Pralaimėjimus, kad ir naudingus, planuoja tik silpnieji. Stiprūs taikosi tik į pergales. Juo labiau niekas negarantuoja, kad kitose grupėse viskas susidėlios pagal iš anksto surašytą rinktinių reitingą.

Lietuviai oficialiame FIBA reitinge pastatyti į pačią skaudžiausią – 4-ąją vietą. Tarsi ir prie favoritų, bet pirmi už medalių borto. Auksas prognozuojamas Serbijai, sidabras – Slovėnijai, o bronza – Graikijai arba Prancūzijai. Tačiau, sakoma: teorija – brolau – sausa šaka. O ir Europos čempionatas – ne „Booking“ užsakymų platforma. Vietų ant prizininkų pakylos iš anksto neužsirezervuosi. Juo labiau kad ambicingų ir alkanų komandų yra ir daugiau: žvaigždžių kupina Turkija, pasaulio čempionė Ispanija, olimpinių žaidynių vicečempionė Prancūzija ir, aišku, senokai ką nors skambaus nuveikusi Lietuva. Gal šiemet pagaliau išmušė ta mūsų laimės valanda?