TIKROSIOS TERORISTŲ AUKOS

Izraelyje gyvenantys užsieniečiai mėgsta anekdotą: tie, kurie savaitę pakeliauja po regioną, yra pasiryžę įspūdžius suguldyti į knygą; išbuvę čia pusmetį, drįstų parašyti nebent esė; praleidę metus nesuraitytų nė sakinio – tūkstantmečių istoriją saugančioje žemėje realybė yra labai sudėtinga.

Įsisukus naujai senojo konflikto tarp Izraelio ir palestiniečių spiralei tariamieji viešosios nuomonės lyderiai mūsuose elgiasi tarsi entuziastai iš minėto anekdoto: esą teisi ta pusė, kurios pranešimuose didesni aukų skaičiai ir dažniau minimi kodiniai žodžiai "vaikai–moterys–seneliai". Šiandien – kaip ir visų ankstesnių šio konflikto protrūkių metu – Izraeliui lengvai klijuojama okupanto, blogiuko etiketė, o Gazos Ruožas tapatinamas su nekaltais palestiniečių civiliais. Toks naratyvas vargiai ką turi su antisemitizmu – veikiau su nenoru padirbėti pilkosiomis smegenų ląstelėmis.

It kokie naivūs XX a. septintojo dešimtmečio Vakarų Europos studentai, Che Guevarą laikę ne mirtį sėjančiu sukilėliu, bet kovotoju už gėrį, mes nesąmoningai labiau linkstame prijausti tiems, ką gindamasis apšaudo Izraelis. Kodėl? Nes ne tik Lietuvoje, bet ir Senajame žemyne dominuojančiame informacijos apie Artimuosius Rytus sraute labai daug reikšmingų nutylėjimų. Jais radikaliausi KGB ugdytinio Yassero Arafato tėvynainiai pridengia neapykantą tautai, kuri į savąją istorinę žemę sugrįžo visuotiniu sutarimu, pagal garsiąją 1947 m. Jungtinių Tautų rezoliuciją Nr.181.

It kokie naivūs XX a. septintojo dešimtmečio Vakarų Europos studentai mes nesąmoningai labiau linkstame prijausti tiems, ką gindamasis apšaudo Izraelis. Kodėl?

Panašiai nutylėjimais tiesą maskuoja ir Gazos Ruožą kontroliuojanti "Hamas" – beje, ne koks dainuojantis palestiniečių tautos išlaisvinimo frontas, bet teroristinė organizacija, viešai deklaruojanti siekį sunaikinti žydų valstybę. Savus karinius objektus "Hamas" teroristai slepia civilinės paskirties pastatuose. Gyvenamuosiuose namuose, ligoninėse, švietimo įstaigose. Spėju, daugumai šio konflikto "ekspertų" bus naujiena, kad, nusitaikęs į tokį taikinį, Izraelis prieš keliasdešimt minučių įspėja apie būsimą ataką, jog Gazos Ruožo civiliai spėtų pasitraukti. Minutė – tiek turi Tel Avivo gyventojai, kad, nuaidėjus Izraelio priešraketinės apsaugos sirenai, spėtų nubėgti į slėptuvę ar bent į daugiabučio koridorių.

Tad tie, kurie mano galį įvardyti šio karo bloguosius ir geruosius, geriausiai pasielgtų patylėdami. Tiesa Šventojoje Žemėje užkasta labai giliai.