Nuo 2023 metų šios Skandinavijos šalies centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė vykdo politiką, kai pirmenybė teikiama ilgesniam skaitymo ir trumpesniam prie ekranų praleidžiamam laikui, ypač kalbant apie ikimokyklinio amžiaus vaikus. Skatinama skaityti knygas ir naudotis kitomis tradicinėmis mokymosi priemonėmis.
Švedijos parlamento švietimo komiteto pirmininkas Joaras Forsellas teigė, kad pareigūnai pastebėjo bendro gebėjimo skaityti ir rašyti nuosmukį Švedijoje, ypač tarp jaunesnių mokinių.
„Mes atsisakome ekranų, nes tikime, kad knygos ir tradiciškesni mokymosi būdai yra geresni vaikams“, – sakė J. Forsellas.
Švedijos planai yra dalis platesnio, tarptautiniu mastu vykstančio posūkio. Šalims aprūpinus savo mokyklas nešiojamaisiais kompiuteriais, planšetėmis ir mokymosi programėlėmis, klasės tapo perpildytos ekranų, ir vis daugiau tėvų, mokytojų bei mokyklų sako, kad atėjo laikas tai mažinti.
Šiaurės šalyse Danija, regis, ketina įvesti panašų draudimą kaip ir Švedija, o Suomijoje įstatymas, ribojantis mobiliųjų įrenginių naudojimą mokyklose, įsigaliojo pernai rugpjūtį. Kitos šalys nuo Ispanijos iki Pietų Korėjos ėmėsi įvairių veiksmų – nuo mobiliųjų telefonų draudimo klasėse iki namų darbų prie ekranų ribojimo.
Los Andželo jungtinė mokyklų apygarda, antra pagal dydį mokyklų apygarda JAV, pareiškė, kad uždraus ekranus iki antros klasės, reikalaus kasdienių laiko prie ekranų apribojimų kiekvienai klasei, uždraus „YouTube“ ir reikalaus atlikti visų švietimo technologijų sutarčių auditą.
Atsitraukimas nuo ekranų
Technologijoms imli Švedija, kurioje įsikūrusi muzikos transliavimo platforma „Spotify“ ir telekomunikacijų milžinė „Ericsson“, turi vieną labiausiai skaitmeniškai pažengusių švietimo sistemų pasaulyje. Tačiau mobiliųjų telefonų draudimu siekiama puoselėti mokymosi aplinką su mažiau trukdžių, remiantis telefonų apribojimais, kuriuos jau savarankiškai įgyvendino daugelis šalies mokyklų.
Daugiau nei 10 mln. gyventojų turinčios šalies vyriausybė kartu su draudimu šiais metais skyrė 555 mln. Švedijos kronų (50,1 mln. eurų) kaip dalį naujos dotacijos vadovėliams ir mokytojų knygoms įsigyti.
Grįžimo prie knygų politiką paskatino krintantis skaitymo lygis. 2022 metų Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) – naujausio Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimo – duomenimis, 24,3 proc. Švedijos devintokų nepasiekė bazinio teksto suvokimo lygio. Šis skaičius tik šiek tiek geresnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 26,2 procento.
Lundo universiteto Pietų Švedijoje kognityvinių mokslų docentas Magnusas Haake teigė, kad mokymasis naudojant fizines medžiagas įtraukia vaikų smegenų motorinę ir sensorinę dalis bei „stiprina visą sistemą“.
Švedija taip pat imasi veiksmų už mokyklos ribų: jos visuomenės sveikatos agentūra pateikė patarimų tėvams, kaip būti geresniais pavyzdžiais naudojant ekranus, pavyzdžiui, namuose turėti tokias pačias „zonas be ekranų“, kokias turi jų vaikai.
Nuo praėjusios vasaros Švedijos vaikai iki 2 metų galėjo naudoti tik neskaitmenines medžiagas, pavyzdžiui, knygas, o ikimokyklinukams apskritai netaikomas reikalavimas naudoti skaitmenines mokymosi priemones. Tikimasi, kad 2028 metais bus parengta nauja mokymo programa, kurioje pirmenybė bus teikiama mokymuisi iš knygų.
Ne visi Švedijoje palaiko atsitraukimą nuo skaitmeninio mokymosi.
Prekybos asociacija „Swedish Edtech Industry“ ataskaitoje nurodė, kad 90 proc. visų būsimų darbo vietų reikės skaitmeninių įgūdžių. Šių žinių trūkumas gali nulemti įgūdžių trūkumą tarp jaunų švedų, inovacijų trūkumą viešajame sektoriuje ir netgi padidėjusį nedarbą, įspėjama ataskaitoje.
Tačiau Malmės „Borgarskola“ mokykloje nerimo dėl skaitmeninių įgūdžių nėra.
„Visi laisvalaikiu naudoja skaitmeninius įrenginius, todėl nemanau, kad to reikėtų mokyti mokykloje“, – sakė mokinė Melina Sallahi.
„Dėl to visiškai nesijaudinu“, – tvirtino ji.
Naujausi komentarai