BEVEIK VISĄ PASAULĮ APKELIAVUSI KLAIPĖDIETĖ: NEGALIA KELIONĖSE – PRIVALUMAS

Negalia neturi sustabdyti – tai įrodo beveik 30 metų išsėtine skleroze serganti klaipėdietė Neringa Venckienė. Sunkiai vaikščiojanti ir be vaikštynės neišsiverčianti moteris yra apkeliavusi beveik visą pasaulį.

Keliauja su vaikštyne

Matant, kaip sunkiai ir atsargiai pasiramsčiuodama vaikštyne vaikšto Neringa, sunku patikėti, kad neseniai ji grįžo iš dar vienos tolimos kelionės – šįkart po Azijos šalis.

Prieš kelis dešimtmečius nuskambėjusi diagnozė nenumaldė moters aistros keliauti, nors daugelis Neringos likimo draugų dėl ligos ypatumų bijo net išeiti iš namų.

Klaipėdos apskrities sergančiųjų išsėtine skleroze draugijos pirmininkė N.Venckienė savo pavyzdžiu įrodo, kad išsėtinė sklerozė – ne priežastis užsidaryti namuose.

Padovanotame žemėlapyje šeima pažymi aplankytas vietas – neliestas liko tik Australijos žemynas. Europoje su šeima ji jau turi pamėgtų vietų, kur lankėsi ne kartą ir ne du. Pavyzdžiui, žiemą Venckai mėgsta pabėgti į Tenerifę.

Dovana jubiliejaus proga

Prieš kiekvieną kelionę Neringą aplanko nerimas, kaip bus šįkart, ar nebus našta savo bendrakeleiviams. Ji atvira – viena tikrai nesiryžtų keliauti, tačiau vyras su dukra skatina nesustoti ir drąsiai svajoti.

Kelionė po Azijos šalis – viena tokių išsipildžiusių svajonių, padovanota 50 metų jubiliejaus proga.

Beveik per tris savaites Neringa aplankė šešias Azijos šalis: Kiniją, Japoniją, Taivaną, Vietnamą, Honkongą, Singapūrą.

Keliaujant po Europą moteris nesijaučia esanti kitokia nei aplinkiniai – ten viskas pritaikyta neįgaliesiems, aplinkiniai elgiasi pagarbiai ir maloniai, o štai dėl Azijos buvo nežinia.

Išgelbėjo policininkas

"Tai buvo tikra avantiūra", – dabar taip kelionę įvertino pašnekovė.

Kinijoje ir Vietname iškart pasijuto, kad tai socialistinės šalys – tik nauji pastatai pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Klaipėdietė Kinijoje pasijuto lyg grįžusi 30 metų atgal: stebino ne tik didžiuliai žmonių srautai, bet ir jų požiūris.

"Jie eina ir tavęs nemato, stumia, lipa per galvą, net nesvajok apie kokią nors pagalbą. Tu jiems trukdai! Ten prisiminiau sovietmetį, kai pas mus "nebuvo" neįgalių žmonių – visi sėdėjo namuose. Dabar Lietuvoje į neįgalų žmogų labiau atkreipiamas dėmesys, jaučiasi didesnė tolerancija", – pastebėjo moteris.

Vieną kartą Pekino centre Neringai net prireikė policininko įsikišimo, kai kinų "jūra" tiesiogine žodžio prasme vos ne lipo moteriai per galvą. Pareigūnas sustabdė žmonių srautą.

Neįgaliesiems – jokių išimčių

Iššūkiai laukė ir prie kinų pasididžiavimo – Kinų sienos. Pasak pašnekovės, viskas atrodo padaryta naujai, pakabinti neįgaliesiems skirti ženklai, liudijantys apie vietovės pritaikymą jų poreikiams, tačiau realybėje infrastruktūra neįgaliesiems – tik formali.

Akmenuotas takas, statūs laiptai sunkiai vaikštančiai moteriai buvo neįveikiami. Išgelbėjo kompanijoje buvę du vyrai, kurie Neringą užnešė į viršų, kur buvo įrengtas liftas.

"Laiptai, laiptai, laiptai, ir paskui atsiranda liftas. Ale padaryta, lentelės pakabintos, pliusiukas užsidėtas. O kaip tam neįgaliajam patekti prie to lifto, neaišku", – pasakojo moteris.

Pakilus į viršų laukė kita nemaloni staigmena – nusidriekusios didžiulės eilės prie keltuvo leistis žemyn.

Paprašius praleisti be eilės, darbuotojai padarė tik vieną išimtį – leido pasėdėti šalia keltuvo, kol Neringos bendrakeleiviai sulauks savo eilės įlipti į keltuvą.

Išimčių nebuvo padaryta ir žmogui, kuriam stovint eilėje pasidarė bloga ir buvo paprašyta į keltuvą įleisti be eilės. Klaipėdietę šokiravo toks vietos gyventojų požiūris.

Nepaisant kliūčių, Kinija Neringą sužavėjo savo švara, grožiu, gėlynais, dangoraižiais. Nors jos vyrui pirmosios kelionės dienos Kinijoje gerokai apkarto dėl tekusio fizinio krūvio, padedant žmonai.

Kliūtys – tik Kinijoje

Didžiausias kliūtis neįgaliai moteriai reikėjo įveikti Kinijoje. Japonijoje maloniai nustebino vietos gyventojų geranoriškumas ir aplinkos pritaikymas neįgaliesiems.

"Kai aplinkiniai padeda, tada ir pačiam lengviau. Man nereikia nuolat padėti, tik reikia nesudaryti kliūčių. Man ir taip sunku eiti, o kai dar aplinkiniai lipa ant galvų..." – slogią patirtį Kinijos sostinėje vėl prisiminė pašnekovė.

Neringos manymu, kruizas laivu – puikus pasirinkimas neįgaliam žmogui. Būtent tokiu būdu moteris su bendrakeleiviais aplankė likusias penkias Azijos šalis.

Nešioja ant rankų

"Visi, kurie keliauja su manimi, turi daug privilegijų", – juokėsi Neringa, drąsindama neįgalius žmones keliauti.

Keliaujant lėktuvais neįgaliajam nereikia laukti eilėse, visada asmeniškai palydimas ir pasodinamas į vietą.

"Gali nieko nemokėti, nieko nežinoti, bet visur bus tavimi pasirūpinta. Tereikia oro uoste prieiti prie bet kurio darbuotojo ir iškart būsi nuvežtas į lėktuvą. Tai sutaupo labai daug laiko. Visur pasirūpinama "nuo... iki", darbuotojai labai malonūs, paslaugūs ir padaro daugiau nei reikia, ypač Europoje", – tikino pašnekovė.

Anot Neringos, Lietuvai šioje vietoje dar reikėtų pasitempti. Vienintelis Vilniaus oro uostas yra labiau pritaikytas neįgaliems žmonėms ir turi keltuvus, įkeliančius į lėktuvą.

O štai Palangoje ir Kaune į lėktuvą oro uosto darbuotojai neįgaliuosius dar neša rankomis.

O štai Palangoje ir Kaune į lėktuvą oro uosto darbuotojai neįgaliuosius dar neša rankomis.

"Šiandien tai – akibrokštas", – įvertino daug keliaujanti moteris.

Spėjusi susidraugauti su į lėktuvą nešančiais vyrukais, Neringa kaskart jų pasiteirauja, kiek ilgai ją dar nešios į lėktuvą.

Darbuotojai apgailestauja, kad vis nerandama lėšų. Nors keliaujančių neįgaliųjų kasmet daugėja.

Kiekviename Europos oro uoste net yra atskiri neįgaliuosius aptarnaujantys skyriai.

Skatina savęs nenuvertinti

Neringa tikino, kad norint keliauti nebūtina turėti daug pinigų – netolimoms kelionėms galima sutaupyti kas mėnesį atsidedant po nedidelę pinigų sumą.

Ją kartais stebina kai kurių likimo bendražygių požiūris, kad ji turi daug sveikatos, jeigu gali sau leisti taip dažnai keliauti.

Moteris apgailestavo, kad kai kurie sergantys išsėtine skleroze paskuba save nurašyti ir nuvertinti, nepaisant to, kad dar gali savarankiškai vaikščioti.

"Tiek metų dirbdama su neįgaliaisiais skatinu keisti požiūrį į save. Pirmiausia neužsidaryti tarp keturių sienų, daugiau bendrauti, judėti. Reikia keliauti, nebūtinai toli, reikia tų emocijų, kurios viską atperka. Galima pradėti nuo mažų dalykų, tada nebelieka laiko galvoti apie savo ligą. Tai savotiškas vaistas. Gal dėl ligos negali daryti vienokių dalykų, bet tada ieškai, kuo gali tai pakeisti, ir pasidaro įdomu gyventi", – optimizmu tryško Neringa.

Aplinkiniams Neringa nepasakoja, kad pastaruosius penkerius metus jos liga progresuoja, kiti nemato ir didžiulio nuovargio – neatsiejamo išsėtinės sklerozės požymio. Net 70 proc. sergančiųjų būdingi labai stiprūs nuovargio priepuoliai.

Pašnekovė sutinka, kad sergant išsėtine skleroze kiekvienas atvejis būna individualus ir ši liga nėra prognozuojama, nė vienas sergantysis nežino, kaip gali būti rytoj. Tačiau prasimušusią liūdnesnę pokalbio gaidelę Neringa tuoj pakeičia pavydėtinu optimizmu, tikindama, kad ji nori gyventi, o ne egzistuoti.

Pokyčiai – nuo mąstymo

Pasak N.Venckienės, dažnam diagnozė "išsėtinė sklerozė" skamba kaip nuosprendis, tad ją išgirdusieji mokomi prisitaikyti prie ligos.

"Tai nėra lengva. Reikia daug dirbti su savimi, keisti mąstymą, stengtis priimti situaciją tokią, kokia yra", – pasakojo draugijos pirmininkė.

Keisti visuomenės požiūrį ji taip pat skatina pradedant nuo savęs.

"Tarpusavyje dažnai kalbame, kad visuomenės požiūris į neįgaliuosius lėtai keičiasi. Ne visuomenė turi keistis, o mes patys. Turime tapti labiau matomi. Visuomenė turi mus matyti tokius, kokie mes esame Tada lengviau ir greičiau prie mūsų pripras. Bet jeigu mes niekur neisime, jie galvos, kad mūsų nėra", – mano N.Venckienė.

Išsėtinės sklerozės požymiai:

pablogėjęs regėjimas,

pusiausvyros sutrikimai,

galūnių nusilpimas,

jutimo sutrikimai,

neaiški kalba,

galvos svaigimas,

greitas nuovargis,

depresija,

mąstymo sulėtėjimas,

elgesio sutrikimai,

nuotaikų kaita.

Kas yra išsėtinė sklerozė?

Tai lėtinė, nepagydoma centrinės nervų sistemos liga, pažeidžianti įvairias galvos ir nugaros smegenų vietas, kuriose susidaro uždegiminiai židiniai. Jų vietose vėliau prasideda randėjimas. Išsėtine skleroze (IS) susergama, kai organizmo imuninė sistema atakuoja ir ardo mieliną – nervines skaidulas dengiantį apsauginį dangalą.

Išsėtine skleroze serga apie milijonas pasaulio gyventojų. Ši liga dažniau užklumpa 20–40 metų žmones, dažniau moteris.