COVID-19 IR GYVŪNAI: BAIMĖS IR FAKTAI

Nuo pirmadienio atvykstantieji iš šešių šalių, kurių audinių ūkiuose nustatyta mutavusi koronaviruso atmaina, turės atlikti COVID-19 testą. Vis dėlto atvejai, kai COVID-19 susirgo gyvūnai, reti.

"Kad COVID-19 imtų masiškai sirgti šunys ar katės, to nebus, nors jei su jais būtų labai artimas sergančio žmogaus kontaktas, jis gal ir galėtų juos užkrėsti", – mano Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos fakulteto Imunologijos laboratorijos vadovas, Anatomijos ir fiziologijos katedros profesorius Arūnas Stankevičius.

Visame pasaulyje COVID-19 užsikrėtė per 54 mln. žmonių, bet identifikuota tik keli šimtai atvejų, kai buvo užsikrėtę šunys, katės, kiti gyvūnai.

Audinės užkrėtė žmones

– Žinia, kad Danijos ūkiuose COVID-19 mutavusiu virusu užsikrėtusios audinės jį perdavė žmonėms, sukėlė nerimą visame pasaulyje. Ar pagrįstos baimės, kad mutavęs virusas gali sukelti naują koronaviruso protrūkį tarp žmonių?

– Nuo žmonių, kurie sirgo COVID-19, užsikrėtė audinės ne tik Danijoje, bet ir Nyderlanduose, Ispanijoje, Italijoje, Švedijoje, JAV. Tokių atvejų per 200.

Danijos Šiaurės Jutlandijos regione atsitiko ir priešingas dalykas – audinės užkrėtė žmones: COVID-19 sergantys žmonės užkrėtė audines, o jos mutavusiu virusu užkrėtė kitus šių ūkių darbuotojus. Tokių atvejų, dabar turimomis žiniomis, nustatyta dvylika. Nė vienas asmuo neturėjo COVID-19 klinikinių požymių – virusas rastas profilaktiškai tiriant šiuose ūkiuose dirbančius ar su jais artimai bendravusius žmones.

Atlikus viruso viso genomo sekoskaitą pastebėtos nedidelės mutacijos toje jo dalyje, kuri įsiskverbia į ląstelę-taikinį. Šio mutavusio viruso neutralizacija antikūnais buvo truputį silpnesnė nei nemutavusio. Bet kol kas tai tik pirminiai duomenys, reikalingi išsamesni tyrimai. Nedidelės mutacijos virusų genome yra įprastos. Dar neaišku, ar tai labai pavojinga.

– Tačiau skelbta, kad dėl šių mutacijų gali būti neveiksminga kuriama vakcina, skirta kovoti su virusu?

– Jei būtų didelės viruso mutacijos, vakcina galėtų būti nepakankamai efektyvi. Bet dar anksti kažką teigti, nes diskutuojama hipotezių, o ne mokslinių faktų lygiu, dar reikalingi papildomi tyrimai. Vis dėlto nemanau, kad viruso pakitimai būtų tiek dideli, kad paveiktų imuninį atsaką, kurį sukeltų vakcina. Beje, net nežinome, kurią viruso dalį kaip pagrindą paėmė vakcinai kurti viena ar kita farmacijos kampanija.

Serga ir šunys, katės

– Kokiems dar gyvūnams nustatytas COVID-19?

– Be audinių, pasaulyje registruota kačių, šunų, šeškų, egzotinių gyvūnų zoologijos soduose, pavyzdžiui, liūtų, COVID-19 susirgimų atvejų. Bet tai labai reti atvejai. Per visą pasaulį COVID-19 užsikrėtė per 54 mln. žmonių, ir identifikuota tik keli šimtai atvejų, kai buvo užsikrėtę šunys ar katės.

Gali būti, kad juos saugo tam tikras kryžminis imunitetas, kurį gyvūnai įgyja persirgę tik jiems būdingais koronavirusais, pavyzdžiui, kačių peritonintą ir COVID-19 sukeliantys koronavirusai yra gana giminingi. Nyderlanduose tyrė šunų serumus, ir juose nedaug, bet kai kuriuose rado specifinių antikūnų prieš COVID-19. Imuninė sistema pažino šį virusą kaip antigeną, ir susidarė antikūnai.

Bet, norint turėti tikslesnę informaciją, dar reikalingi tolesni tyrimai. O pavieniai atvejai, kai COVID-19 užsikrėtė gyvūnai, gali būti susiję su imuninės sistemos patologija ar imuninę sistemą slopinančių vaistų vartojimu.

Taigi to, kad COVID-19 imtų masiškai sirgti šunys ar katės, nebus, nors jei būtų labai artimas sergančio žmogaus kontaktas su kate ar šunimi, žmogus gal ir galėtų juos užkrėsti.

A.Stankevičiaus teigimu, COVID-19 žmogus perduoda žmogui, o gyvūnas yra tik pašalinė atšaka, ir tikrai ne pagrindinė. Kad žmogus užsikrėstų nuo gyvūno COVID-19 – reta tikimybė. (Asmeninio archyvo nuotr.)

– Kokie simptomai pasireiškia sergantiems gyvūnams?

– Audinėms padažnėja kvėpavimo takų infekcijos ir daugiau nei įprastai gyvūnų nugaišta. Katėms taip pat būna kvėpavimo takų infekcijos, o šunys perserga beveik be simptomų.

– Ar tikrai COVID-19 vadinamasis nulinis šaltinis buvo šikšnosparnis?

– Manoma, kad šikšnosparnis buvo pagrindinis, iš kurio virusas per tarpinį gyvūną – kokį, ligi šiol nepavyko nustatyti, gal per civetas ar kitus, – pateko žmonėms ir ėmė plisti nuo žmogaus žmogui.

– Kodėl būtent šikšnosparnis – tarsi virusų talpykla?

– Šikšnosparniai yra daugelio virusų gamtiniai rezervuarai. Jie ilgai būna hibernacijos būklės, kai jų kūno temperatūra labai žema. Tokia jų fiziologija leidžia išlaikyti virusus, o šie jiems nesukelia rimtų ligų.

– Kodėl vieni gyvūnai COVID-19 užsikrečia, o kiti – ne, bent jau kol kas tokių atvejų nenustatyta?

– Kodėl COVID-19 užsikrėtė būtent audinės, dar nėra iki galo aišku. Bet yra rūšinė specifikacija – kai kurie gyvūnai imlūs tam tikros rūšies virusams. Pavyzdžiui, katėms ir šunims tam tikras ligas sukelia tik jiems būdingi koronavirusai: katėms – infekcinį peritonitą, šunims – koronovirusinį enteritą (virškinimo sistemos sutrikimus).

– Nuo ko priklauso, kad vienais virusais užsikrečia tik viena rūšis gyvūnų, kitais – kelios, trečiais – ir žmonės?

– Pavyzdžiui, pasiutligės virusas susargdina ir lapes, ir usūrinius šunis, ir naminius šunis bei kates, ir žmones. O afrikinis kiaulių maras pavojingas kiaulėms ir šernams, bet nepavojingas žmonėms. Yra tik galvijų ar tik paukščių virusų, bet yra ir universalių. Virusų įvairovė didelė – kai kurie pavojingi tik kuriai vienai rūšiai, kiti – kelioms.

Yra rūšinis barjeras: virusas turi turėti priemonę, kaip įsiskverbti į ląstelę-taikinį. Kai kurie jų turi labai specializuotą baltymą, kuris gali įsiskverbti tik į vienos rūšies gyvūno ląstelę. Taip jau gamtos sutvarkyta, taip išsivystė evoliucijos eigoje. Turi būti palankios sąlygos, aplinkybių sutapimas, kad virusas galėtų mutuoti, apsikeisti genetine informacija ir pasidaryti patogeniškas, sukelti ligą.

Ne gyvūnai kelia pavojų

– Jei audinės užkrėtė žmones, tai gal gali užkrėsti ir katės ar šunys?

– Nėra registruota, kad nuo kačių, šunų ar šeškų užsikrėstų žmonės. Gyvūnai COVID-19 infekcijos atveju nesudaro problemos žmonėms, tai žmogaus žmogui perduodamas virusas.

– Tačiau ar galima atmesti tokių atvejų tikimybę? Juk virusai linkę mutuoti.

– Ribonukleino rūgštį (RNR) turintys virusai daugiau mutuoja – kad galėtų įsiskverbti į žmonių ar gyvūnų ląstelę ir imuninė sistema jų nesunaikintų, jiems reikia keistis, prisitaikyti prie nepalankios aplinkos.

Bet negalima sakyti, kad būtent COVID-19 sukeliantis virusas greitai mutuoja. Jis keičiasi nedaug. LSMU vykdo COVID-19 padermių sekoskaitos projektą, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos, ir pirmos bangos šio viruso genomo preliminarūs tyrimų rezultatai rodo, kad 30 tūkst. nukleotidų ilgio genome buvo nustatytos tik septynios mutacijos, kurios aptiktos ir kitų šalių COVID-19 virusuose. Artimiausiu metu paaiškės, ar antrosios bangos COVID-19 nustatytos mutacijos gali daryti įtaką viruso patogeniškumui ir lengvesniam plitimui tarp žmonių.

Palyginimui: gripo virusas mutuoja kiekvieną sezoną, o COVID-19 virusas mutuoja keletą kartų rečiau nei gripo.

– Danijos vyriausybės sprendimas sunaikinti visą apie 17 mln. audinių populiaciją šalyje, net ir tuose ūkiuose, kur viruso nerasta, susilaukė pasipriešinimo. Ar naikinti gyvūnus – vienintelis kelias stabdyti užkratą?

Jei būtų didelės viruso mutacijos, vakcina galėtų būti nepakankamai efektyvi.

– Taip, stengiantis apsaugoti žmonių gyvybę, aukojami gyvūnai – dėl vieno nustatyto užsikrėtusio gyvūno naikinamas visas ūkis. Danijoje užsikrėtusių audinių nustatyta tik viename regione – Šiaurės Jutlandijoje. Gyvūnus naikina tuose ūkiuose, kur pastebėta mutacijų, –  tai teisingas sprendimas, nes reikia sunaikinti užkrato šaltinį ir taip sustabdyti šio neaiškaus viruso plitimą. Tai žiaurus metodas, bet kito kelio nėra, ir tai normali praktika bet kokios epidemijos atveju, jeigu nėra efektyvių vakcinų. Taip būna ir afrikinio kiaulių maro ar paukščių gripo atvejais, tokį metodą taiko visos šalys, taip reglamentuoja ir ES dokumentai.

– Lietuvoje taip pat yra audinių ūkių. Ar nereikėtų profilaktiškai atlikti tyrimus ir juose?

– Kol kas informacijos apie kažkokius netikėtus gyvūnų gaišimus nesu girdėjęs. Bet, žinoma, tyrimai visada naudingi, nes suteikia informacijos apie realią situaciją.

– Lietuva priėmė sprendimą, kad nuo šio pirmadienio atvykstantieji iš šešių šalių, kurių audinių ūkiuose nustatyta mutavusi koronaviruso atmaina, turės atlikti COVID-19 testą, jie turės izoliuotis, kol gaus neigiamą atsakymą. Danijos audinių ūkiuose dirba ir daug lietuvių, tikėtina, dalis jų, netekę darbo, grįš į Lietuvą. Ar tai realus pavojus įvežti virusą?

– Primenu, kad Danijoje kol kas nustatyta tik dvylika atvejų, kai mutavusiu virusu nuo audinių užsikrėtė žmonės. Kitose penkiose šalyse buvo identifikuoti audinių užsikrėtimai, bet nebuvo fiksuota išskirtinio viruso su pakitimais. Priimtas sprendimas dėl atvykstančiųjų iš šių šalių – papildoma apsisaugojimo priemonė, nes nenorima rizikuoti žmonių sveikata.

– Vis dėlto ar galite nuraminti, kad gyvūnai neturėtų tapti masinio žmonių užkrato šaltiniu?

– Tai tikrai nerealu. COVID-19 perduoda žmogus žmogui, o gyvūnas yra tik pašalinė atšaka ir tikrai ne pagrindinė. Kad žmogus užsikrėstų nuo gyvūno COVID-19 – reta tikimybė. Kad ir Danijos atvejis – kodėl ten tik dvylika atvejų, o ne 1 000 ar 20 000? Be to, nuo audinių užsikrėtę žmonės sirgo besimptome forma, vadinasi, to pakitusio viruso patogeniškumas galbūt buvo susilpnėjęs.

Tačiau, žinoma, be išsamesnių tyrimų kol kas galiu pasakyti tik savo nuomonę. Manau, šie atvejai bus išnagrinėti po kaulelį, nes tai svarbu ir moksliniu, ir žmonių gerovės požiūriu.