Donata Virbilaitė, neseniai atidariusi savo vokalo studiją Kaune, gyvena tarp dviejų miestų – Vilniaus ir Kauno. "Darbai taip išsimėtę", – paaiškina linksmuolė, kartais liekanti nakvoti Kaune pas savo mamą, o iš pat ryto greitkeliu lekianti į sostinę, kad spėtų pas mažuosius auklėtinius į muzikos pamokėles.

Gyvenimas vaikų ritmu

Jau beveik dvejus metus D.Virbilaitė dirba ankstyvojo muzikinio ugdymo pedagoge keliuose sostinės darželiuose.

"Ir nepatikėsite, – nusikvatoja ugniaplaukė muzikos mokytoja, – tie maži vaikučiai įpratino mane miegoti… pietų miegelį! Kadangi nuo 12 iki 15 val. – jų pogulio metas, tai ir aš tuo tarpu neturėdama didelių reikalų įpratau nusnūsti keletą valandėlių. Aišku, prieš tai nusistačiusi žadintuvą, kad pakeltų lygiai 14.30 val."

Ką pažadu, tikrai padarau, bet ne bemiegėmis naktimis. Išmokau susidėlioti pareigas taip, kad turėčiau laiko ir darbui, ir poilsiui.

Donata dirba su įvairaus amžiaus vaikais – nuo pusantrų metų lopšelinukų iki 6 metų priešmokyklinukų. Šiuo metu dalis darželių yra sustabdę būrelių veiklą: vienur gerokai sumažėjęs juos lankančių vaikų skaičius, kitur tėveliai nepageidauja ateinančių mokytojų. "Bet iš esmės, laikydamasi visų saugumo rekomendacijų, dirbti aš galiu", – sako atlikėja, prisigalvojanti visokių darbo su mažaisiais gudrybių.

Jos tikslas – kad vaikams būtų įdomu, kad jie pamiltų muziką, kuri pirmoji atveda vaiką į loginį mąstymą, ritmiką ir pasaulio suvokimą. "Per muziką daug ko galima išmokti, – teigia mokytoja, su vaikais gaminanti net ir muzikos instrumentus. – Anksčiau nė neįsivaizdavau, kad tokie pypliukai gali sugebėti pasidaryti barškutį ar būgnelį."

Pamišusi dėl degalinių kavos

Donata savo ryto negali įsivaizduoti be kavos. Tai jos kasdienis ritualas.

"Bet keisčiausia, kad esu priklausoma būtent nuo degalinių kavos, – pripažįsta savo pomėgį. – Jau keletą kartų pirkau plastikinius puodelius, į kuriuos bandžiau darytis "degalininę" kavą, žodžiu, mėginau truputėlį save apgauti. Sakiau, viskas, Donata, privalai taupyti pinigus, ruošti kavą tik namuose, deja… Neišdegė. Naminė neskani, ir viskas."

Degalinių kavos mėgėjai dar liko vienintelė viltis – įsigyti kavos gaminimo aparatą, pupelių ir pamėginti save apgauti darsyk. Donata skundžiasi, kad vos pasidaro puodelį kavos namuose, kaipmat supranta, jog gerti jos nenori ir kad pačios ruoštas gėrimas jai nekelia tokių gerų emocijų kaip pirktinis...

O kadangi gyvena strategiškai geroje vietoje – tarp dviejų degalinių – netrukus lekia pirkti rytinės kavos į vieną kurią iš jų. Donata sakosi suprantanti, kad toks įprotis nelabai palankus jos finansams. Bet ramina save, kad priklausomybė nuo kavos yra kur kas geresnis dalykas, nei priklausyti nuo cigaretės ar alkoholio.

Valgo pagal nuotaiką

Vasaros pabaigoje spauda mirgėte mirgėjo antraštėmis, kad D.Virbilaitei pavyko atsikratyti 11 kg ir kad tokio svorio mergina pasiekė laikydamasi Stokholmo dietos. Atlikėja pripažįsta, kad anksčiau, norėdama bent kiek sulieknėti, bandydavo viską.

"Išbandžiau milijonus visokių dietų, mėginau valgyti tik grikius arba obuolius, galų gale – nevalgyti nieko. Ėjau į sporto klubą, net gėriau kažkokias uždraustas tabletes, nuo kurių man vos nesustojo širdis", – vardija praeitus išbandymus.

Bet šiandien Donata vėl mėgaujasi maistu. Pasibaigus pamokoms, ji keliauja į vieną iš savo pamėgtų kepyklėlių ir perka ten keletą sūrio kamuoliukų.

"Be galo mėgstu šitą skanėstą. Kartais įsidedu tų užkandukų į kelią, kai reikia skubėti į kitą miestą. Jei atvirai, automobilis yra dar vieni mano namai. Juose turiu ir specialią užkandžių dėžutę, kurioje būna ne visuomet sveikas maistas, – juokiasi mergina. – O dar savo mašinos salone visada turiu tų mažų fasuotų morkyčių, kurias nuolat graužiu vairuodama. Ir džiovintų jūros dumblių... Kas tą dieną labiau limpa pagal nuotaiką – tą ir valgau."

Sportui laiko nelieka

Atlikėja sako, kad lankyti sporto klubą su jos nuolat besikeičiančiu darbų grafiku tiesiog neįmanoma. Juk Donata niekada nežino, kuriame mieste liks nakvoti.

"Nebent galėčiau sportuoti namuose arba samdytis asmeninį trenerį", – svarsto to nė neketinanti daryti dainininkė. Ji juokauja, kad įprato gyventi šia diena, o pandemijos metu – netgi šia valanda ir minute. Paskelbus antrąjį karantiną, Donatos darbo tvarkaraštis pasidarė dar neapibrėžtesnis: ji gali sulaukti skambučio prieš pat pamokas ir sužinoti, kad šiandien turės laisvadienį.

Paklausta, ar gyvenimas tarp Kauno ir Vilniaus dar neseniai panikos priepuolių kankinamai merginai nekelia streso, Donata atsako, kad reikia nusistatyti ribas. Tuomet viskas bus gerai.

Penktadienis, šeštadienis ir sekmadienis yra jos laikas. Tomis dienomis Donata keliasi, kada nori, dirba tiek, kiek nori. O ir apskritai – jei mato, kad jos organizmui reikia poilsio – ilsisi. Po patirtų sveikatos ir psichologinių traumų mergina pagaliau išmoko įsiklausyti į savo kūną ir jo poreikius.

"Jei jaučiu, kad esu pavargusi, lieku nakvoti tame mieste, kuriame tuo metu esu, – dalijasi savo gyvenimo pokyčiais. – Dabar jau niekam, kaip anksčiau darydavau, nepažadu verstis per galvą ir vykdyti užsakymo čia ir dabar. Ką pažadu, tikrai padarau, bet ne bemiegėmis naktimis. Išmokau susidėlioti pareigas taip, kad turėčiau laiko ir darbui, ir poilsiui."

Važiuodama medituoja

Kadangi daug laiko praleidžia automobilyje, jame Donata turi ir savų ritualų. Paprastai muzikos neklauso – mėgaujasi tyla. Nebent merginą užvaldo, kaip pati sako, tokia rokava nuotaika, kai norisi tikro gero roko.

"Tuomet visu garsu pasileidžiu savo mėgstamą radijo stotį "Rock FM" ir gerai pasitaškau autostradoje", – kvatojasi linksmuolė. Vis dėlto kur kas dažniau atlikėjai norisi tylos, kurią ji prilygina savotiškai meditacijai.

"Važiuodama niekada niekam neskambinu, nedarau jokių kitų darbų – tiesiog stengiuosi susikoncentruoti į kelią, į kitas mašinas ir išplauti galvą, smegenis nuo pašalinių minčių", – pasakoja Donata, medituoti pradedanti tik išvažiavusi iš miesto.

Donatai teko ne sykį lankytis ir pas psichologą, kuris pamokė, kaip dirbti su savimi – atjungti mąstymą, pašalines mintis. Kartais važiuojant to atsijungimo metu dainininkę apima ir kūrybinis įkvėpimas. Ji visuomet važiuoja su įjungtu "record" mygtuku savo telefone, kad nuvykusi į vietą galėtų "išsikirpti" naudingą medžiagą, o kitą – ištrinti.

Paklausta, kaip visuotinio karantino metu išlikti pozityviai, Donata siūlo pamėginti vengti rutinos: "Nedarykite visko taip, kaip visi. Įsiklausykite į savo organizmą ir jokiu būdu nesekite kažkieno kito sugalvotu gyvenimo scenarijumi: 8 val. – mankšta, 9 val. – pusryčiai, 10 val. – darbas prie kompiuterio ir pan."

Dar neseniai nuo panikos priepuolių kentėjusi mergina siūlo kiekvienam atrasti tai, kas jam priimtina. "Galbūt vieniems patiks pietų miegas, o kiti nuo jo jausis apsnūdę. Galbūt vieni norės sportuoti rytais, o kiti – tik vakarais. Galbūt vienam užteks penkių valandų nakties miego, o kitam kokybiškai dienai prireiks visų aštuonių. Todėl mano patarimas norintiems geriau jaustis būtų toks: nekopijuokite kitų, atraskite viskam savo laiką ir savo sprendimą", – ragina D.Virbilaitė.