Vasara – pavojingas metas ne tik žmonėms, bet ir šunims, nes būtent šiuo metų laiku suaktyvėja erkės. Ne kiekvienas erkės įsisiurbimas yra pavojingas, tačiau vis dėlto pasitaiko atvejų, kai tai sukelia augintiniams ne tik pavojingas ligas, bet ir mirtį.

Pagrindinė ir pavojingiausia šunims erkių sukeliama liga – babeziozė. Ją sukelia erkių pernešami pirmuonys, kurie apsistoja raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose – ir ten dauginasi bei juos ardo. Ligos simptomai šuniui pasireiškia per 10–12 dienų nuo erkės įsisiurbimo. Babeziozė gali sukelti netgi greitą mirtį, todėl svarbu žinoti, kaip ligą atpažinti ir nuo jos apsisaugoti.

Veterinarijos klinikos vadovas ir gydytojas Paulius Morkūnas teigia, kad, pastebėjus, jog šuniui įsisiurbė erkė, reikėtų skubėti pas veterinarą. Traukiant parazitą patiems visada yra tikimybė, kad tam tikra erkės dalis pasiliks, vėliau ta vieta gali supūliuoti, likti guzelis.

Pasak P.Morkūno, reikia stebėti augintinio elgesį. Pirmas požymis, kad šuo susirgo babezioze, yra gyvūno vangumas, jis tampa liūdnas. Reikia stebėti ir kaip šuo ėda. Būna, kad vakarienę suėda, o pusryčių jau nenori, pietų irgi ne, nori tik gulėti. "Šeimininkai neturi tiek žinių, kad suprastų, jog kažkas negerai, pavyzdžiui, šuns burnos gleivinei, burnos spalvai. Todėl, vos įtarus, kad kažkas ne taip, reikia kuo greičiau skubėti pas gydytoją, nes kuo ilgiau bus laukiama, tuo sunkiau augintiniui padėti", – pataria P.Morkūnas.

Dėl babeziozės dideliems šunims gali kilti sąnarių problemų, sunkumų judant, keliantis. "Babeziozės reikia bijoti, – aiškina P.Morkūnas, – nes, liaudiškai tariant, ši liga kraują verčia vandeniu. Sumažėja hemoglobino ir trombocitų kiekis, į organus paprasčiausiai nepatenka visos reikalingos kraujo medžiagos,  reikalingos, kad jie tinkamai funkcionuotų. Po to išsivysto organų nepakankamumas, pasunkėja širdies darbas. Babeziozė – labai pavojinga, kasmet nepavyksta išgelbėti dešimčių gyvūnų."

Pats svarbiausias dalykas gydant babeziozę yra laikas. P.Morkūnas siūlo neatidėlioti vizito į veterinarijos kliniką: "Jei laukiate tris paras ir tik tada kreipiatės į specialistą, faktas, kad padėti bus labai sudėtinga. Pralaukus šitiek laiko, didelė tikimybė, kad šuniui reikės perpilti kraują."

Svarbu žinoti ne tik tai, kaip babeziozę atpažinti, bet ir kaip jos išvengti. P.Morkūnas teigia, kad svarbu parinkti ne tokią apsaugos priemonę, kuri yra geriausiai vertinama, labiausiai rekomenduojama ar brangiausia, o tokią, kuri tinka būtent jūsų augintiniui. Priemonių yra įvairių: galima rinktis specialius lašus, kuriuos reikia lašinti ant kailio, antkaklius, kurie atbaido parazitus, ar netgi tabletes, kurios, anot specialisto, Lietuvoje atsirado tik prieš kelerius metus. Visos šios priemonės turi savų pranašumų ir trūkumų. Lašai yra tinkama prevencinė priemonė, bet juos reikia lašinti sąžiningai kas tris keturias savaites ir nepamiršti to daryti. Antkakliai taip pat gali būti veiksminga apsauga, tačiau gydytojas jų nerekomenduoja itin gauruotiems šunims, nes antkaklį paslepia kailis ir mažina jo veiksmingumą. Tabletės – patogi naujovė, kuri padeda gyvūną veiksmingai apsaugoti netgi tris mėnesius, tačiau P.Morkūnas įspėja, kad tablečių nerekomenduoja šunims, kurių jautrus skrandis.

Jeigu paleidžiate savo augintinį palakstyti po mišką, jam reikės stipresnių apsaugos priemonių nei tam, kuris yra vedžiojamas tik mieste. Gydytojas sako, kad dažnai šeimininkai, norėdami kuo geriau apsaugoti savo augintinį nuo erkių, puola naudoti visas priemones iš karto. "Žinoma, taip apsaugosime augintinį nuo erkių, tačiau pagalvokime apie tai, kaip paveiksime šuns vidaus organus, kaip galime jiems tokiu chemijos mišiniu pakenkti. Visos šios priemonės, naudojamos dideliais kiekiais, gali būti toksiškos."