IŠ ESTETIKOS KLINIKOS – Į PIRMĄSIAS KOVOS SU COVID-19 GRETAS

Kai Lietuvoje dar nebuvo svarstoma griežtinti karantino reikalavimus, estetikos klinikai vadovaujanti kaunietė gydytoja Vilma Viliūšienė ėmė talkinti ligoninėje gydant COVID-19 pacientus. Dėl to ji nesijaučia išskirtinė – sako, kad kovos su pandemija fronte kovoja daug nematomų karių.

Ten, kur labai rizikinga

"Ar laikinai palikti privatų verslą ir išeiti padėti COVID-19 sergantiems ligoniams sunku? Kalėdos – dovanų metas, tad mes dovanojame brangiausią savo turtą – laiką ir jėgas, kad padėtume Lietuvai realiais darbais, o ne pažadais ar linkėjimais. Išlydėjome mylimą klinikos vadovę – gydytoją Vilmą Viliūšienę – į karščiausią tašką – ligoninės COVID-19 skyrių padėti viruso labiausiai paveiktiems ligoniams", – toks įrašas prieš kurį laiką atsirado integralios estetikos klinikos "REVÙ CLINIC" feisbuko paskyroje. Šiuo metu keletas klinikos darbuotojų talkina gydant  koronaviruso ligonius.

Prieš imantis verslo estetinės medicinos srityje, V.Viliūšienė dirbo vidaus ligų gydytoja Jonavos ligoninėje. Plečiantis COVID-19 pandemijai, moteris pasiūlė savo pagalbą buvusiems kolegoms. Po kurio laiko sulaukė skambučio iš ligoninės, kad čia ji labai laukiama. Taip prieš mėnesį kaunietė papildė medikų, gydančių koronaviruso ligonius, gretas. Pašnekovė tikina, kad apsispręsti padėti su pandemija kovojantiems buvusiems kolegoms nebuvo sunku, nors šeimoje iš pradžių dėl to ir kilo diskusijų.

Tokį darbą aš suvokiu kaip gydytojo pareigą – juk aš daviau Hipokrato priesaiką.

"Dėl to, kad savanoriškai išėjau dirbti su COVID-19 pacientais, nesijaučiu nei didvyrė, nei kažkuo išskirtinė. Tokį darbą aš suvokiu kaip gydytojo pareigą – juk aš daviau Hipokrato priesaiką. Gydytojai per visas suirutes, krizes, karus, epidemijas eidavo dirbti ten, kur labai rizikinga. Ankstesniais laikais, per maro, šiltinės ir kitas epidemijas jie dirbdavo net be apsaugos priemonių, o mes juk jas turime. Jaučiu solidarumą su gydytojais, kurie gydo žmones, sergančius koronavirusu, dėl to ir pasirinkau jiems padėti", – motyvus, atvedusius ją į COVID-19 skyrių Jonavos ligoninėje, aiškino V.Viliūšienė.

Vilma Viliūšienė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Neaišku, ar komplikuosis

Gydytoja prisipažino, kad darbas su COVID-19 ligoniais nelengvas. Pasak jos, į stacionarą patenkantys ligoniai yra gana sunkūs, beveik visi jie serga daugiau nei savaitę, dažniausiai jiems diagnozuojamas ir plaučių uždegimas. "Virusinė pneumonija yra pagrindinė COVID-19 ligos išraiška, o jei pacientui ilgiau sergant prasideda bakterinė pneumonija, tai traktuojama kaip ligos komplikacija. Kartais girdžiu klaidingus pasakymus, kad COVID-19 sirgęs žmogus mirė ne nuo šio viruso, o nuo plaučių uždegimo. Tačiau jį būna sukėlęs būtent koronavirusas, – paaiškino pašnekovė. – Kitas gajus mitas – kad koronavirusas panašus į paprastą gripą. Tačiau iš tiesų COVID-19 yra sunki liga, sukelianti grėsmingų komplikacijų."

Gydytoja pastebi: susirgus COVID-19, pirmoji ligos savaitė daugeliui pacientų yra vienoda. Žmogus karščiuoja ir, jei neatsiranda dusulys, neprasideda pneumonija, po kiek laiko savaime pasveiksta. "Iš pirmųjų ligos dienų labai sudėtinga pasakyti, ar liga komplikuosis. Žinoma, žmonėms, turintiems gretutinių ligų, patenkantiems į rizikos grupes, komplikacijų pasitaiko dažniau, tačiau jų pasitaiko ir iki tol niekuo nesirgusiems, sportuojantiems žmonėms. Taigi, sunku numatyti, ar liga komplikuosis, ar žmogus vis dėlto pasveiks namų sąlygomis. Tai yra ten, kur nėra papildomo deguonies, neskiriami vaistai", – pasakojo V.Viliūšienė.

Beveik visi Jonavos ligoninės COVID-19 skyriuje gydomi pacientai serga pneumonija, dažnai – sunkia. "Tai yra karščiuojantys, dūstantys pacientai, didžiajai jų daliai tiekiamas papildomas deguonis, kai kuriems atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija. Deja, kai kurie neišgyvena", – apie sunkiausią gydytojo darbo dalį – situacijas, kai ligoniui padėti nepavyksta – prabilo pašnekovė.

Gydytoja pastebi, kad COVID-19 skyriuose gydomiems pacientams labai trūksta bendravimo.

"Ligoniai būna izoliuoti nuo savo artimųjų. Stengiuosi juos pralinksminti, bet tai nėra paprasta, nes sergant naujuoju koronavirusu perspektyvos yra neaiškios. Jei ligonis sunkus – tenka telefonu bendrauti su jo artimaisiais, raminti. Yra tekę ir linkėjimų perduoti senoliui, kuris jau negali atsiliepti telefonu – jam per sunku", – apie jautrias situacijas užsiminė gydytoja.

Žmonėms, sergantiems koronavirusu, ligoninėje skiriami priešvirusiniai, kraują skystinantys vaistai, jei plaučių uždegimas bakterinis – ir antibiotikai. Ligoninėje jie vidutiniškai praleidžia 10–14 dienų, jei atsiranda komplikacijų – ir žymiai ilgiau.

Pastebi ir gerų dalykų

Paklausta, kaip ji suderina budėjimus ligoninėje ir vadovo darbą estetikos klinikoje, moteris prisipažino tai daranti aukodama asmeninį laiką. "Klinikoje aš dabar dirbu nuotoliniu būdu. Taip, išeina ilgos darbo valandos. Klinikoje didžiąją mano darbo dalį perėmė kolegos – jų indėlis taip pat didžiulis. Galbūt mūsų pavyzdžiu paseks ir kitų grožio klinikų gydytojai?" – vylėsi V.Viliūšienė.

Ji pabrėžė, kad yra ir šviesioji kovos su pandemija pusė. Tai atsiradęs solidarumas. Gydytojos žodžiais, daug žmonių dirba su COVID-19 pacientais, bet dar daugiau jiems padeda ar sudaro sąlygas dirbti, tik visuomenė to dažnai nepastebi ir neįvertina. "Greitosios pagalbos ekipažai dabar ypač sunkiai ir pavojingai dirba. Gydytojai, perimantys išėjusiųjų dirbti su COVID-19 pacientais darbus, dirba didesniu krūviu, šeimos gydytojai – taip pat, tačiau dažnai sulaukia piktų komentarų, – apie sąlygas, kuriomis dabar dirba gydytojai, užsiminė pašnekovė. – Slaugytojų labai sunkus darbas, jos dar daugiau kontaktų su koronaviruso ligoniais turi ir dar daugiau laiko nei gydytojai su jais praleidžia. Manau, mes visi veikiame kaip komanda – kiekvienas įnešame savo indėlį bendram labui."

V.Viliūšienę ir jos kolegas labai džiugina visuomenės rodomas palaikymas. "Būna, kad pasveikę pacientai siunčia mums į ligoninę picas, o viena kavinė mus kasdien nemokamai maitina. Tai taip pat yra solidarumas. Jausdami jį, suvokiame, kad su pandemija kovojame ne vieni", – tikino gydytoja. Anot jos, solidarumo, pagalbos gydytojams, jų pačių savanoriško įsijungimo į kovojančiųjų su pandemija gretas galėtų būti ir daugiau. Nes būtent solidarumas ir sąmoningumas yra svarbūs ginklai pandemijai įveikti. Nuo to priklauso, ar medicinos sistema pajėgs susitvarkyti su antrąja koronaviruso banga. "Jei žmonės elgsis savanaudiškai, kaip sakoma, bandys apgauti sistemą – važiuos, lankys artimuosius, – galime nebesutalpinti visų sunkių COVID-19 pacientų ligoninėse. O jei bus perkrautos ligoninės – daugiau žmonių, nesulaukdami reikiamos pagalbos, mirs namuose. Tačiau jei visuomenė bus sąmoninga, paklus sugriežtintiems karantino reikalavimams, nevyks iš namų be svarbios priežasties, nelankys artimųjų per šventes, manau, pavyks sumažinti ligonių skaičių ir situaciją bus galima suvaldyti", – tikisi gydytoja.