GRĖSMINGĄ LIGĄ PADĖJO NUSTATYTI SPORTININKAMS SKIRTAS ŠLAPIMO TYRIMAS

Jonavos „CBet“ komandoje žaidžiantis 37 metų krepšininkas Artūras Valeika save vadina laimės kūdikiu. Jam sėklidžių vėžys diagnozuotas ligos pradžioje. Į profesionalų sportą krepšininkas sugrįžo po kelių mėnesių.

Turėjo laiko atsigauti

Kaip įprasta profesionaliems sportininkams, Artūrui buvo atliktas privalomas specifinis šlapimo tyrimas – siekiant patikrinti, ar krepšininkas nevartoja draudžiamų medžiagų. Jų pėdsakų rasta nebuvo, tačiau tyrimo rezultatai medikams sukėlė įtarimų dėl kitų priežasčių. Po vizitų pas gydytojus krepšininkui buvo nustatyta onkologinė liga.

Apie tai, kad serga sėklidžių vėžiu, krepšininkas A. Valeika nenumanė: sveikata nesiskundė, profesionaliai sportavo. Ankstyvą ligos diagnostiką lėmė atsitiktinumas – atlikus sportininkams privalomą specifinį šlapimo tyrimą, įtarimų sukėlė tam tikri rodiklių pakitimai. „Nejaučiau jokių simptomų. Manau, tikras stebuklas, kad man atliko šlapimo tyrimą ir rado įtartinų rodiklių. Tada gydytojai pradėjo ieškoti priežasties, kodėl rodikliai pakito. Juk jaučiausi gerai“, – pasakoja Artūras.

Vyras kreipėsi į Nacionalinį vėžio institutą (NVI), kur jam buvo diagnozuotas pirmos stadijos sėklidžių vėžys. Artūras buvo operuotas, jam pašalinta sėklidė, chemoterapijos ar spindulinio gydymo neprireikė. „Liga diagnozuota pirmos stadijos, todėl medikamentinio gydymo neprireikė. Nuo gydymo jau praėjo maždaug 9 mėnesiai. Šiuo metu jaučiuosi gerai, pas gydytoją dėl stebėsenos lankytis turiu kas pusmetį“, – pasakoja vyras.

Sportininkas profesionalų krepšinį žaidžia jau 18 metų. Liga nesutrukdė ir tolesnei karjerai. „Krepšinį žaidžiu ir toliau, sėklidės pašalinimas sportui didelės įtakos neturėjo. Po operacijos reikėjo mėnesį nesportuoti, bet, kadangi operacija atlikta vasarą, kai nevyksta varžybos, turėjau laiko atsigauti ir grįžti į krepšinį“, – kalba Artūras.

Vyras džiaugiasi, kad nustatyti ligą pavyko anksti. Dėl jos gydymo krepšininkas lankėsi dviejose gydymo įstaigose. Artūro teigimu, jų medikai siūlė skirtingus dalykus.

„Prieš tai lankiausi kitoje ligoninėje – jos medikai ant sėklidės matė dėmelę, bet nutarė ją tiesiog stebėti. Kai atvykau į NVI pas gydytoją urologą dr. Aušvydą Patašių, man buvo operatyviai diagnozuotas sėklidžių vėžys ir nuspręsta jį operuoti“, – mintimis dalijasi  Artūras.

Prasideda nuo šalinimo

Anot NVI direktoriaus pavaduotojo gydytojo urologo dr. Mariaus Kinčiaus, sėklidžių vėžio gydymas prasideda nuo operacinio gydymo. „Operacija yra tiek gydomoji, tiek diagnostinė procedūra. Tik po pašalintos sėklidės patologinio ištyrimo sužinome, kokios formos sėklidžių vėžiu serga pacientas. Pašalinus sėklidę, vyras gali grįžti į įprastinį gyvenimą – dirbti, sportuoti, užsiimti kita aktyvia veikla“, – pasakoja gydytojas urologas.

Būdas: pasak M.Kinčiaus, sergant pirmos stadijos sėklidžių vėžiu, po operacinio gydymo vis dažniau rekomenduojama susilaikyti nuo papildomo sisteminio gydymo – chemoterapijos./ NVI nuotr.

Pagrindiniai sėklidžių vėžio simptomai – neskausmingas, didėjantis kietas darinys kapšelyje.

„Kalbant apie pirmos stadijos sėklidžių vėžį, esant galimybių, po operacinio gydymo vis dažniau rekomenduojama susilaikyti nuo papildomo sisteminio gydymo – chemoterapijos. Tai leidžia išvengti vėlyvų komplikacijų, kurias gali sukelti adjuvantinė (papildomo gydymo – red. past.) chemoterapija: nevaisingumo, plaučių fibrozės, antrinių navikų formavimosi ateityje“, – sako M. Kinčius.

Anksčiau buvo dvi pirmos stadijos sėklidžių vėžio pacientų rizikos grupės (mažos ir aukštos), dabar išskiriamos trys rizikos grupės – mažos, vidutinės ir labai aukštos. Nustatyta, kad adjuvantinė chemoterapija yra būtina tik labai aukštos rizikos pacientams. Tai sudaro maždaug iki 10 proc. visų pirmos stadijos sėklidžių vėžiu sergančių pacientų. Stebint mažos ir vidutinės rizikos pacientus, ilgainiui sisteminio ar chirurginio gydymo prireikia labai mažai daliai pacientų“, – apie sėklidžių vėžio gydymo naujienas sako M. Kinčius.

Nustačius sėklidžių vėžį, sėklidė šalinama visada. „Jeigu sėklidėje aptinkama labai mažų židinių, galima atlikti sėklidės rezekciją (pašalinamas tik darinys, o pati sėklidė išsaugoma). Ypač tais atvejais, kai vyras turi vieną sėklidę. Sėklidės rekonstruoti iš audinių negalima, tačiau galima implantuoti sėklidės protezą. Tačiau šie protezai nekompensuojami iš PSDF lėšų. Tokią operaciją atlikti galima bet kokio amžiaus vyrui per sėklidės šalinimo operaciją arba vėliau. Pagal likusios sėklidės dydį parenkamas protezo dydis, operacija nesudėtinga“, – aiškina gydytojas urologas.

Jaunų vyrų liga

Sėklidžių vėžys yra jaunų vyrų liga. Ja dažniausiai serga – 20–40 metų amžiaus vyrai. Per metus Lietuvoje šia liga vidutiniškai suserga apie 40–60 vyrų. Sėklidžių vėžys sudaro apie 1 proc. visų vyrų onkologinių ligų.

Didžiausiais sergamumo rodikliais išsiskiria Šiaurės Europos šalys, kuriose sergamumo rodikliai siekia apie 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje sergamumo šia liga rodiklis nėra didelis – 2,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

„Lietuvoje šios ligos atvejų per metus nedaug. Vyrų, sergančių sėklidžių vėžiu, išgyvenamumas 5 metus siekia beveik 90 proc. Per metus nuo šio vėžio Lietuvoje miršta keli vyrai, tačiau tai jauni, darbingi žmonės, kuriems visas gyvenimas prieš akis. Todėl labai svarbu ankstyva šios ligos diagnostika“, – sako M. Kinčius.

Šią ligą išduoda specifiniai simptomai. „Sėklidžių vėžiui būdingas didėjantis, kietas, neskausmingas darinys sėklidėje. Liga diagnozuojama atliekant apžiūrą, apčiuopą, kraujo tyrimus. Tiriant ligos išplitimą atliekami kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimai“, – pasakoja M. Kinčius.

Nors Artūrui įtarimų dėl šios ligos kilo atlikus specifinį šlapimo tyrimą, bendras šlapimo tyrimas vėžio neparodo. „Atliekant bendrą šlapimo tyrimą, hormonai, kurių buvimas šlapime rodo, kad pacientas gali sirgti sėklidžių vėžiu, netiriami. Taigi, bendras šlapimo tyrimas šios ligos neparodys. Įtarti sėklidžių vėžį galima, jei, atliekant šlapimo tyrimą, yra tiriami hormonai. Profesionaliems sportininkams tai daroma siekiant nustatyti, ar jie nevartoja draudžiamų preparatų“, – sako gydytojas urologas.

Gali atlikti savarankiškai

M. Kinčius atkreipia dėmesį, kad sėklidžių vėžį vyrai kartais painioja su kitomis ligomis.

„Sėklidžių vėžio simptomus vyrai kartais painioja su kitomis ligomis, pvz., sėklidžių prielipo cistomis, kapšelio vandene, sėklidės prielipo uždegimu. Tačiau šioms ligoms yra būdingi kitokie simptomai. Pasitaiko, kad vyrai ateina pasitikrinti apčiuopę sėklidės prielipą, kuris yra visiškai normali anatominė struktūra kapšelyje. Primenu, kad pagrindiniai sėklidžių vėžio simptomai – neskausmingas, didėjantis kietas darinys kapšelyje“, – sako M. Kinčius.

Dr. M. Kinčius pabrėžia, kad vienas iš būdų laiku pastebėti pokyčius kūne yra sėklidžių savityra. Ją sėklidžių apčiuopos būdu kartą per mėnesį ar du savarankiškai atlikti gali bet kuris vyras.

„Atlikti sėklidžių savityrą turėtų būti įprantama nuo pat paauglystės. Tai kelias minutes užtrunkanti procedūra, geriausia pasirinkti pirmą mėnesio dieną ar kitą skaičių, kurį lengviau atsimenate. Reguliariai atlikdamas sėklidžių savityrą, paauglys ar vyras žino, kaip atrodo sveikos sėklidės. Taigi, jis lengvai pastebės, jei jose atsiras kokių nors pokyčių. Geriausia savityrą atlikti iškart po vonios ar dušo, kai kapšelis nuo šilumos atsipalaidavęs. Abi sėklides rekomenduojama apčiuopti vienu metu, švelniai ridinėjant jas tarp nykščio ir kitų rankos pirštų – sveikų sėklidžių konsistencija standi, paviršius slidus, lygus. Normalu, jei viena sėklidė šiek tiek didesnė už kitą ir guli šiek tiek žemiau nei kita“, – aiškina M. Kinčius.

Trys sėklidžių savityros žingsniai:

• Pirmiausia užčiuopiamas sėklidės priedėlis, kuris yra sėklidės viršuje. Jis jaučiamas kaip pailga slidi kremzlė.

• Toliau surandamas sėklinis virželis, kuris kyla aukštyn nuo sėklidės ir jaučiamas kaip standus, tolygus vamzdelis.

• Galiausiai užčiuopiama pati sėklidė, kuri yra vidutinio kietumo, lygiu paviršiumi, kiaušinio formos.

Taip ištiriamos abi sėklidės. Radę kokių nors pakitimų (mazgelių, sukietėjimų, pastebėję, kad sėklidė padidėjusi, ar kt.) arba ką nors įtardami būtinai kreikitės į gydytoją urologą.