GYDYTOJA: BEVEIK PUSĖ UŽSIKRĖTUSIŲJŲ ŽIV – EILINIAI VISUOMENĖS NARIAI

Prostitutės, narkomanai, kaliniai, homoseksualūs asmenys ir dažnai keičiantieji lytinius partnerius. Toks anksčiau pieštas užsikrėtusiųjų ŽIV socialinis portretas. Šis portretas neatitinka realybės, mat beveik pusė užsikrėtusiųjų ŽIV nėra rizikos grupės nariai.

Tabletes gerdavo saujomis

Pirmą kartą Lietuvoje ŽIV diagnozuotas 1988 m. Nuo to laiko ŽIV ir AIDS diagnostikos ir gydymo galimybės labai išaugo. Atsirado žymiai efektyviau ligą veikiantys vaistai, sukeliantys mažiau nepageidaujamo poveikio. "Anksčiau sergantysis ŽIV turėdavo išgerti daugiau kaip 20 tablečių per dieną, kurios sukeldavo daug nepageidaujamo poveikio. Be to, net ir gydantis gyvenimas nebūdavo pratęsiamas labai ilgai: 10, vėliau – 20 metų. Dabar ŽIV galima palyginti su kita lėtine liga – cukriniu diabetu: abi šios ligos yra nepagydomos, bet jas galima kontroliuoti. Dabar, priklausomai nuo situacijos, skiriama gerti 1–3 tabletes per dieną. Be to, dabar, jei liga anksti diagnozuojama ir žmogus nuo pat pradžios gydosi, galima teigti, kad jo gyvenimo trukmė dėl ŽIV iš esmės nesutrumpėja", – palygino Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų gydytoja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos docentė Daiva Vėlyvytė.

Nors kol kas ši liga nepagydoma – skirtus vaistus reikia gerti visą gyvenimą, viliamasi, kad bus sukurti vaistai, kurie išgydys ŽIV. "Turime įkvepiančių pavyzdžių. Pavyzdžiui, hepatitas C. Dar neseniai jis buvo neišgydomas, o dabar – jau išgydomas", – džiaugėsi gydytoja.

Dabar ŽIV galima palyginti su kita lėtine liga – cukriniu diabetu: abi šios ligos yra nepagydomos, bet jas galima kontroliuoti.

Nežino, kad serga

Per visą ŽIV registravimo laikotarpį (1988–2018) Lietuvoje užregistruoti 3172 ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių 552 asmenims nustatytas AIDS. Nuo 1988 m. Lietuvoje mirė 442 asmenys dėl su ŽIV susijusių priežasčių. Palyginti su ES šalių vidurkiu, pernai Lietuvoje nustatyta mažiau naujų ŽIV ir AIDS atvejų nei vidutiniškai Europoje – 160. Tačiau oficialioji statistika nėra labai tiksli. Tuo labiau, kad užsikrėtęs ŽIV žmogus ne vienus metus gali nejausti jokių simptomų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje apie 15 proc. sergančiųjų ŽIV nežino, kad serga. Pasak D.Vėlyvytės, tokių žmonių gali būti apie 300. "Jei jie gyvena rizikingą gyvenimo būdą (turi daug lytinių kontaktų, dažnai – trumpalaikių ir tokių, kai nenaudojamos apsaugos priemonės, arba vartoja švirkščiamuosius narkotikus, tai darydami dalijasi adatomis) ir jų aplinkiniai taip pat, liga toliau plinta. Kita problema – kai kurie užsikrėtę ir tai žinantys asmenys, jei jie gerai jaučiasi, nusprendžia nesigydyti", – vis dėlto, pasak gydytojos, nepriklausomai nuo to, kaip ŽIV nešiotojas jaučiasi, jį gydyti reikia, nes jo imunitetas po truputį silpsta, o nestabdomas virusas organizme dauginasi.

Ar žmogus, žinodamas kad jis yra ŽIV nešiotojas, apie tai įspės ir kitus, lieka jo sąžinės reikalu. "Visuomenė į sergančiuosius šia liga žiūri nepalankiai. Ne kiekvienas asmuo yra toks doras, kad pasakytų kitiems: aš sergu – pasitikrinkite ir jūs", – apie priežastis nutylėti itin blogą vardą pelniusią ligą užsiminė D.Vėlyvytė.

Užtikrino nemokamą gydymą

Kauno klinikinėje ligoninėje gydomi ir konsultuojami ŽIV ir AIDS sergantys žmonės iš viso Kauno regiono. Dėl šių ligų čia periodiškai lankosi apie 300 žmonių. Pastebima, kad maždaug penktadalis tų, kuriems diagnozuotas ŽIV, šio viruso nesigydo.

ŽIV ir AIDS yra įtrauktos į pavojingų ligų sąrašą, todėl nemokamą gydymą gauna visi – ir privalomuoju sveikatos draudimu neapdrausti asmenys. "Gydymą visais atvejais finansuoja valstybė, tik žmogus turi norėti jį gauti – ateiti pas gydytojus, gydytis, kaip paskirta, gerti vaistus. Nuo pernai vasario vienintelė indikacija pradėti gydymą yra ŽIV diagnozė – jokių papildomų indikacijų nereikia. Galbūt ne visi tai žino, dėl to neateina gydytis, – svarstė gydytoja. – Kita priežastis, kad dalis sergančiųjų turi priklausomybių: nuo alkoholio, narkotikų, kitų. Tuo laikotarpiu, kai jie savo priklausomybę būna įveikę, jie gydosi, paskui, jei vėl ta priklausomybė juos užvaldo, pradeda nebegerti vaistų ir pas mus nebesilanko."

Daiva Vėlyvytė. 

Pašnekovės žodžiais, nesilankymo pas gydytojus priežasčių yra daug, jas galbūt jungia viena – taip elgiasi žmonės, nesuvokiantys situacijos rimtumo.

Svarbu ištirti nėščiąsias

Pasak gydytojos, klaidinga manyti, kad ŽIV ir AIDS dažniausiai serga prostitutės, narkomanai, kaliniai, homoseksualūs asmenys ir dažnai keičiantieji lytinius partnerius: "Remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, beveik pusė sergančiųjų šiomis ligomis nepriklauso rizikos grupei – jie yra eiliniai visuomenės nariai. Tačiau Lietuvoje susiformavęs požiūris, kad ŽIV ir AIDS serga tik rizikos grupės nariai. Kartais pasitaiko atvejų, kai žmogus prastai jaučiasi, bet jokia liga jam nenustatoma. Tačiau, kai jam pasiūlai išsitirti dėl ŽIV, jis atsisako, motyvuodamas tuo, kad jis nepriklauso rizikos grupei." Vis dėlto, pašnekovės žodžiais, dabar toks supratimas keičiasi.

D.Vėlyvytės teigimu, labai svarbu prevenciškai dėl ŽIV ištirti nėščiąsias. Ligą nustatantis kraujo testas nėščiosioms nėra privalomas – jis yra valstybės kompensuojamas, bet tik rekomenduotinas. Jei sutinka, nėštumo metu moterys tiriamos du kartus: pirmojo ir trečiojo nėštumo trimestro metu. "Kiekvienais metais nustatome bent po kelias ŽIV užsikrėtusias, tačiau to nežinančias nėščiąsias. Skiriamas gydymas, šiuos vaistus nėštumo metu vartoti yra saugu. Gydant nėščiąją, tikimybė, kad vaikas gims sveikas, yra labai didelė – rizikos tikimybė lieka mažesnė nei 1 proc.", – apie vaistais žymiai sumažinamą tikimybę perduoti ligą vaikui užsiminė gydytoja.

Lietuvoje auga septyni vaikai, kuriuos ŽIV užkrėtė mamos – jie gimė turėdami šią ligą. D.Vėlyvytės žodžiais, didžioji dalis šių mamų besilaukdamos nesilankė moterų konsultacijoje – į medikų akiratį pateko tik atvykusios gimdyti.

Kuo ŽIV skiriasi nuo AIDS?

ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas, pažeidžiantis imuninę sistemą. Šis virusas gali būti perduotas lytiniu keliu, per kraują ir iš motinos vaisiui.

AIDS – tai ŽIV ligos paskutinė infekcijos stadija, kuriai būdingas imuniteto netekimas, lemiantis kitas ligas, navikų atsiradimą, neurologinius pokyčius.

ŽIV virusą organizme galima aptikti tik praėjus 3–4 savaitėms ar net mėnesiams nuo užsikrėtimo, o AIDS ligos požymiai pasireiškia po 5–10 metų, priklausomai nuo individualaus organizmo imuniteto stiprumo, bendros sveikatos būklės.

Dėl ŽIV reikia pasitikrinti net ir nejaučiant jokių ligos simptomų, nes neretai šis virusas būna besimptomis. Jis dažniausiai diagnozuojamas vyrams. Lietuvoje pernai nustatyti 84 lėtinės besimptomės ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių net 67 vyrams ir 17 moterų. Ši stadija vidutiniškai trunka 5–8 metus po užsikrėtimo.

Siekiant išvengti ŽIV ir AIDS, svarbu:

• nevartoti švirkščiamųjų narkotikų (esant priklausomybei vartoti saugiai);

• saugus lytinis elgesys (prezervatyvų naudojimas), vengiant lytinių santykių su švirkščiamuosius narkotikus vartojusiais ar vartojančiais asmenimis; atsitiktinių lytinių santykių; lytinių santykių su komercinio sekso darbuotojais; lytinių santykių su daug lytinių partnerių turėjusiais asmenimis.

• saugus medicinos bei grožio paslaugų atlikimas;

• kraujo bei organų donorų tyrimas dėl ŽIV;

• individualių apsaugos priemonių naudojimas, kontaktuojant su krauju ar kitais organizmo skysčiais.

Kada rekomenduojama atlikti ŽIV testą?

Siekiant sumažinti ŽIV plitimą, labai svarbu kuo anksčiau išaiškinti užsikrėtusius asmenis, todėl ŽIV testą rekomenduojama atlikti, jeigu:

• turėjote lytinių santykių su: užkrėtusiu ŽIV ar atsitiktiniu lytiniu partneriu, tos pačios lyties ar švirkščiamuosius narkotikus vartojančiu asmeniu, su daug lytinių partnerių turėjusiu asmeniu;

• vartojote ar vartojate švirkščiamuosius narkotikus;

• sergate sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir lytinių organų pūsleline;

• esate patyrę lytinę prievartą;

• esate nėščia;

• sergate užsitęsusiomis ar pasikartojančiomis pneumonijomis, bronchitu;

• sergate virusiniu hepatitu C (užsikrėtę nuo 12 iki 30 metų amžiaus);

• sergate onkologiniais susirgimais, tuberkulioze;

• viduriuojate ilgiau kaip 1 mėn., krinta svoris (daugiau kaip 10 proc.);

• pastoviai ar nepastoviai karščiuojate ilgiau kaip 1 mėn.;

• sergate lytinių organų kandidoze (ilgiau kaip 1 mėn.), burnos, stemplės ar gerklės kandidoze;

• turite burnos ir genitalijų opų, neišnykstančių ilgiau kaip 1 mėn.;

• esate ligonis ir įprastinis gydymas dėl nežinomų priežasčių yra neefektyvus;

• jūsų eritrocitų nusėdimas kraujyje didesnis kaip 65 mm/h;

• įsidūrėte kito asmens panaudota adata.

Norint atlikti tyrimą dėl ŽIV, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją arba atlikti tyrimą laboratorijoje. Taip pat greituosius testus galima įsigyti vaistinėse ir juos atlikti savarankiškai. Įstaigų sąrašą, kuriose nemokamai atliekamas ŽIV testas, galima rasti adresu https://www.demetra.lt/ziv-testavimas/.

Pandemija

Kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018 m. pasaulyje užregistruota apie 37,9 mln. infekuotų ŽIV žmonių, iš kurių 1,7 mln. vaikai. Per visą šios infekcijos registravimo laikotarpį (1981–2018) nuo jos mirė per 32 mln. žmonių.

Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad Europos regione vienas iš penkių, sergančių ŽIV, nežino apie savo ligą.

Manoma, kad Rusijoje ŽIV serga apie 1 proc. gyventojų. Rusijos sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad šalyje gyvena apie 900 tūkst. ŽIV užsikrėtusių žmonių. Tačiau, kitų šaltinių duomenimis, šis skaičius siekia 1,5 mln.