Gydytoja ginekologė D. Ramašauskaitė: priežasčių atidėti nėštumą visada atsiras | kl.lt

GYDYTOJA GINEKOLOGĖ D. RAMAŠAUSKAITĖ: PRIEŽASČIŲ ATIDĖTI NĖŠTUMĄ VISADA ATSIRAS

Gimdymas nebe tvartelyje ar kaimo troboje, ne stebint gyvuliukams ar padedant pribuvėjai, o gimdymo namuose, padedant profesionalams ir medicinos įrangai. Taip pasikeitė gimdymas nuo garsiausio pasaulyje kūdikio – Jėzaus Kristaus – gimimo.

Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovės gydytojos akušerės ginekologės profesorės Dianos Ramašauskaitės teigimu, nereikia nė tūkstantmečius siekiančių palyginimų. Užtenka paanalizuoti, kaip gimdymai būdavo priimami prieš 30 metų, ir skirtumai taps akivaizdūs. Žymiai sumažėjęs naujagimių mirtingumas, išaugęs gimdančių vyresnių moterų ir sumažėjęs gimdančių paauglių skaičius, cezario pjūvio operacijų skaičius – pagal šią statistiką Lietuva stipriai nesiskiria nuo kitų ES valstybių.

D. Ramašauskaitė prognozuoja, kad ateinančiais metais, kai Lietuvoje tampa įteisintos cezario pjūvio operacijos moters noru, jų skaičius išaugs. Tačiau viliasi, kad jis nepasieks vadinamosios pandemijos lygio.

– Švenčiame Jėzaus gimimą. Gimdymas prieš 2 tūkst. metų ir dabar: ar tai apskritai palyginami dalykai?

– Gimdymo procesas kažkiek gal ir pasikeitė dėl to, kad pasikeitė moters dubuo ir vaisiaus dydis, tačiau pats gimdymo mechanizmas, eiga išliko tokie patys. Anksčiau vaisiai, naujagimiai būdavo mažesni. Žinoma, prieš 2 tūkst. metų niekas ir įsivaizduoti negalėjo, kad bus atliekamos cezario pjūvio operacijos. Tais laikais daug moterų ir kūdikių mirdavo dėl to, kad moteris kartais ir kelias paras gimdydavo, bet niekaip nepagimdydavo.

Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė gydytoja akušerė ginekologė profesorė D. Ramašauskaitė. / Santaros klinikų nuotr. 

Kiekvienas amžius atneša teigiamų naujovių. Atsiradus antiseptikų, sumažėjo infekcinių komplikacijų. Žymiai išaugo skausmo malšinimo galimybės. Atsiradus cezario pjūviui, gelbstimas tiek vaisius, tiek moteris. Anksčiau svarbiausia būdavo išgelbėti motiną, dabar jau siekiama išgelbėti tiek motiną, tiek vaisių.

Gimdymo aplinka, be abejo, pasikeitė kardinaliai. Nereikia nė 2 tūkst. metų istorijos – užtenka palyginti, kaip buvo prieš 30 metų ir dabar. Kai tik atkūrėme nepriklausomybę, gimdyme dalyvaujantis lydintis asmuo buvo retenybė. Be to, anksčiau kelios gimdyvės gimdydavo vienoje palatoje. Dabar taip nebėra.

Gimdančių moterų amžiaus tendencijos, viena vertus, geros, kita vertus, kelia daugiau rizikų.

– Kaipgi pasikeitė moters dubuo?

– Jis pasidarė siauresnis. Per tuos 2 tūkst. metų keitėsi gyvenimo būdas – kažkiek pasikeitė ir žmogaus griaučiai, ūgis, proporcijos. Moters nešiojami vaisiai taip pat tapo didesni. Dabar didesnė dalis vaisių yra dideli. Tai turi įtakos ir gimdymo patologijoms, ir tam, kad gimdymo metu tenka atlikti cezario pjūvio operaciją.

– Naujagimių mirtingumas turbūt labiausiai sumažėjo XX a., kai moterys ėmė gimdyti ne su pribuvėjomis kaimo trobose, o gimdymo namuose?

– Kaip minėjau, pasikeitimai ryškūs ir per pastaruosius 30 metų. 1995 m. perinatalinis mirtingumas (rodiklis, kurį sudaro negyvi gimę ir per pirmąsias septynias paras mirę naujagimiai skaičiuojant 1 000 gimdymų, – red. past.) Lietuvoje buvo 12,5 proc., o 2020 m. jis buvo mažiausias – 4,7 proc. Pernai jis šiek tiek padidėjo – iki 5,3 proc. Tačiau, palyginti su tuo, kaip buvo 1995 m., t.y. prieš 25 metus, perinatalinis mirtingumas išlieka daugiau nei du kartus sumažėjęs.

– Gimstamumas Lietuvoje jau daug metų mažėja. Ką rodo naujausi skaičiai? Gal, nuslūgus pandemijai, situacija pasikeitė ir gimdymų padaugėjo?

– Liūdna, tačiau optimistiškai nuteikiančių tendencijų nėra. Jeigu pasižiūrėtume į skaičius, 2019 m. gimdymų buvo 24 396, 2020 m. – maždaug 1 000 mažiau, 23 033, o 2021 m. – 23 053. Taigi, gimdymų skaičius išlieka panašus. Vertinant pirmojo pusmečio Vilniaus krašto statistiką, lyginant 2021 m. ir šių metų pirmą pusmetį, šiemet Vilniaus krašte buvo 170 gimdymų mažiau. Tendencijos visoje Lietuvoje tos pačios, šie metai turbūt nebus kažkokie išskirtiniai – greičiausiai ir vėl stebėsime gimstamumo mažėjimą.

– Šiemet priimtas sprendimas leisti gimdyvėms pasirinkti cezario pjūvio operaciją. Kaip manote, ar dėl to žymiai padaugės tokių operacijų?

– Ši tvarka įsigalios nuo sausio 1 d. Santaros klinikose veikiančiame viename iš dviejų perinatologijos centrų Lietuvoje (kitas veikia Kauno klinikose – red. past.), kur gimdo moterys su sudėtingiausiomis nėštumo patologijomis, sergančios sudėtingomis bendrosiomis ligomis, rekomenduojamas cezario pjūvio operacijos dažnis yra 25 proc. Tai yra ir akušerijos paslaugų kokybės rodiklis. Tačiau reikia pabrėžti, kad pagrindinis tikslas yra ne kažkoks skaičius, bet toks operacijos dažnis, kai yra pasiekiami optimalūs tiek moters, tiek naujagimio sveikatos rodikliai.

Didžiausias skaičius cezario pjūvio operacijų, savotiška šių operacijų pandemija, Lietuvoje buvo 2012 m. Tada net 26,5 proc. visų Lietuvos moterų gimdydavo atliekant cezario pjūvio operacijas. Tai galėjo būti ne tik planinės operacijos, bet ir gimdymo metu atliekamos operacijos. 2020 m. tokiu būdu gimdė 20,2 proc. gimdyvių, 2021 m. – 21,2 proc. Įteisinus šias operacijas pagal moters norą, tokių operacijų skaičius išauga 2–3 proc. Manau, kad ateinančiais metais cezario pjūvio operacijos vėl sieks 23–24 proc. bendro gimdymų skaičiaus. Vadinamosios pandemijos lygio nepasieksime, bet prie jos artėsime. Tai nelabai gerai. Turbūt reikėtų daugiau aiškinti nėščiosioms cezario pjūvio operacijos naudos ir rizikos santykį, kad jos rinktųsi būdamos gerai informuotos ir labai gerai apgalvotų savo veiksmus.

– Kokia per jūsų praktiką buvo jauniausia ir vyriausia gimdyvė?

– Jauniausia – turbūt 13–14 metų, vyriausia – 56-erių. Gimdančių moterų amžiaus tendencijos, viena vertus, geros, antra vertus, kelia daugiau rizikų. Gimdančių merginų iki 19 metų procentas mažėja. Apie 1995 m. tokio amžiaus gimdyvių buvo apie 9 proc., o šiuo metu jos sudaro tik 2 proc. visų gimdančių moterų skaičiaus. Tai džiugina. Kita tendencija – 35 metų ir vyresnių moterų gimdymai. Anksčiau jos sudarydavo 8 proc., o dabar jau sudaro 20 proc., kitaip tariant, penktadalį visų gimdyvių. Ši kreivė nelaba gera, nes kuo vyresnė moteris laukiasi, gimdo, tuo daugiau nėštumo ir gimdymo komplikacijų kyla.

– Kokios konkrečiai rizikos susijusios su tuo, kad pastoja ir gimdo vyresnio amžiaus moterys?

– Šios amžiaus grupės moterims dažniau įvyksta persileidimai. Nėštumo metu iškyla didesnė hipertenzinių būklių, nėščiųjų diabeto, daugiavaisio nėštumo, placentos pirmeigos ir atšokos, priešlaikinio gimdymo, gimdymo distocijos (užsitęsusio, lėtai progresuojančio arba sustojusio gimdymo – red. past.), operacinių gimdymo užbaigimo būdų ir perinatalinio mirtingumo tikimybė.

Priešlaikinio gimdymo atvejų daugiau ne tik dėl savaiminių priežasčių – ir dėl to, kad nėštumą anksčiau laiko reikia užbaigti dėl medicininių indikacijų, tarkim, aukšto kraujospūdžio, blogėjančios vaisiaus būklės. Be to, vyresnės gimdančios moterys neretai būna po kelių cezario pjūvio operacijų, dėl to iškyla didesnė gimdos plyšimo rizika, ir pan. Dalis vyresnių moterų, ypač tų, kurios pirmą kartą gimdo, yra pastojusios po pagalbinio apvaisinimo. Tokiais atvejais didėja daugiavaisio nėštumo tikimybė, su tuo susijusi didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ir kitos komplikacijos. Taigi, kuo vyresnė moteris, tuo daugiau komplikacijų.

– Įteisinus pagalbinį apvaisinimą, išaugo atvejų, kai laukiamasi dvynukų, trynukų ir pan. Ar tokių nėštumų procentas vis dar auga?

– Ilgą laiką augusi daugiavaisių nėštumų kreivė pernai stabilizavosi. Tai susiję su tuo, kad, atliekant pagalbinį apvaisinimą, dabar dažniau taikoma vieno embriono perkėlimo į gimdą politika. Tai džiugina.  2020 m. daugiavaisiai nėštumai sudarė apie 1,9 proc. visų nėštumų, o 2021 m. – 1,4 proc. Tokių nėštumų padaugėjo po 2016 m., kai buvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas ir šios procedūros pradėtos kompensuoti. Mažėjantis daugiavaisių nėštumų procentas džiugina, nes esant tokiam nėštumui daugėja įvairių rizikų.

– Kiek Lietuvoje apskritai priskaičiuojama nevaisingų šeimų?

– Skaičiuojama, kad vaisingumo problemų turi kas penkta Lietuvos pora, nemažai jų sėkmingai pasinaudoja iš PSDF kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo procedūromis. Tiesa, nėštumo po pagalbinio apvaisinimo komplikacijos išlieka: daugiavaisis nėštumas, esant vienavaisiam nėštumui du kartus didesnė priešlaikinio gimdymo ir naujagimio mažo gimimo svorio tikimybė, įgimtų anomalijų dažnis – apie 1,3 karto didesnis (bendroje populiacijoje jis siekia 2–4 proc.), taip pat dažniau pasitaiko placentos pirmeiga, placentos atšoka, nėščiųjų diabetas, hipertenzinės būklės. Be to, moteriai pastojus po pagalbinio apvaisinimo perinatalinis mirtingumas yra keturis kartus didesnis nei bendroje populiacijoje.

Atliekant pagalbinį apvaisinimą dabar dažniau taikoma vieno embriono perkėlimo į gimdą politika. Tai džiugina.

– Kokios yra šiandienės medicinos galimybės padėti užauginti net itin mažo svorio gimusius naujagimius?

– Lietuvoje priešlaikinių gimdymų procentas nesikeičia jau apie 20 metų – išlieka apie 5 proc. Tai yra labai gerai – ir kitose Europos šalyse, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose priešlaikinio gimdymo dažnis didesnis nei mūsų šalyje. Naujagimių, gimstančių po 28-os nėštumo savaitės, išgyvenamumas Lietuvoje yra artimas 100 proc. Tik dalies jų gyvenimo kokybė nepatenkinama, medicinos personalui, tėveliams reikia įdėti daug pastangų ją gerinant. Kalbant apie gimimo svorį – būna įvairiai. Kartais jis būna mažesnis, nei turėtų būti tam tiku nėštumo laiku. Tarkim, jei gimsta vėlesnės nėštumo savaitės mažesnio svorio naujagimis, o jis gali sverti mažiau dėl placentos nepakankamumo ar mamos hipertenzijos, jo sveikatos rezultatai bus žymiai geresni nei to, kuris gimė tokio pat svorio, bet ankstesnės nėštumo savaitės. Mažiausias Santaros klinikose išgyvenęs ir toliau gerai besivystantis naujagimis, dabar jau skaičiuojantis ne pirmus metus, gimė sverdamas apie 450 g. Maždaug tiek sveria 23 nėštumo savaičių vaisius.

– Ar diabetu sergančiai moteriai dabar yra visos sąlygos kontroliuoti diabetą taip, kad nėštumo metu jai iššūkių kiltų tik tiek, kiek bet kuriai kitai nėštukei?

– Medicininiu požiūriu, galimybės kontroliuoti diabetą, taip pat ir nėštumo metu, per dešimt metų labai išaugo. Daugelis diabetu sergančių moterų naudojasi insulino pompomis ir turi galimybę dažniau pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Abiejų tipų diabetu sergančių nėščiųjų ir gimdyvių procentas nuolat išlieka toks pats. Nerimą kelia nėščiųjų diabetas, kai nustatomas gliukozės apykaitos sutrikimas nėštumo metu. 2021 m. Respublikoje net 21,6 proc. visų Lietuvos nėščiųjų buvo nustatytas nėščiųjų diabetas. Skaičiai kelia nerimą. Tai gali būti susiję su keletu priežasčių. Pirmiausia, atrankos kriterijai yra labai griežti. Nėštumo metu atliekama dviguba patikra. Įtakos turi ir vyresnis moterų amžius, ir nevisavertė, netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka. Netinkama mityba – kai vartojama daug greitai įsisavinamų angliavandenių, mažai daržovių, vaisių. Tiesa, vaisių taip pat negalima padauginti – juk juose irgi daug cukraus.

– Pastaraisiais metais visuomenėje buvo labai daug diskusijų dėl kompensuojamų kontraceptinių spiralių paauglėms. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ar jos turėtų būti kompensuojamos?

– Aš – vienareikšmiškai už. Manau, kad Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose valstybėse, kontraceptinės spiralės, kitos kontraceptinės priemonės galėtų būti kompensuojamos ne tik paauglėms, bet ir visoms reprodukcinio amžiaus moterims. Minėta kompensacija pasinaudoja tik pavienės Lietuvos nepilnametės, dažniau – merginos nuo 18 iki 19 metų. Gerai, kad merginos turi pasirinkimą, kaip saugotis nepageidaujamo nėštumo. Tačiau jei tas pasirinkimas būtų dar didesnis, jei būtų kompensuojamos ir kitos priemonės, manau, tai duotų dar daugiau naudos.

– Ko palinkėtumėte porai, kuri iki šiol atidėliojo šeimos pagausėjimą?

– Iš pradžių pandemija, vėliau karas Ukrainoje dalį jaunų šeimų išgąsdino ir atitolino jų planus susilaukti atžalų. Priežasčių atidėti nėštumą visada atsiras. Aš manau, kad nereikia atidėlioti – reikia nuspręsti šiandien, bandyti pastoti ir susilaukti sveiko naujagimio. Kuo moteris jaunesnė, tuo situacija tam palankesnė. Linkiu daug mažos rizikos nėštumų ir daug gražių mažylių, ateinančių į šį pasaulį po vieną – ne daugiavaisio nėštumo metu.


Dažniau naudojosi pagalbinio apvaisinimo paslaugomis

Kasmet vis daugiau žmonių pasinaudoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad prie šių paslaugų priskiriamos ir akušerio ginekologo konsultacijos. 2019 m. devynios Lietuvos gydymo įstaigos suteikė 7 tūkst. pagalbinio apvaisinimo paslaugų 2,5 tūkst. žmonių (1,4 tūkst. moterų ir 1,1 tūkst. vyrų). Pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir kompensuojamųjų vaistų išlaidoms padengti prireikė daugiau nei 5 mln. eurų iš PSDF. 2021 m. aštuonios gydymo įstaigos suteikė 7,5 tūkst. pagalbinio apvaisinimo paslaugų beveik 3 tūkst. žmonių (1,6 tūkst. moterų ir 1,3 tūkst. vyrų). Šioms paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta per 6 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad iš viso 2017–2021 m. pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudojo net 9,2 tūkst. žmonių (4,7 tūkst. moterų ir 4,5 tūkst. vyrų). Minėtu laikotarpiu pagalbinio apvaisinimo paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti prireikė 25,6 mln. eurų PSDF lėšų.

Gyventojai, norintys gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, apmokamas PSDF lėšomis, pirmiausiai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją akušerį ginekologą ir gauti siuntimą konsultacijai dėl pagalbinio apvaisinimo.

GALERIJA

  • Prof. Diana Ramašauskaitė.
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Eikit peklon su savo Gavnopoliais

Tokioj vergovės valstybėj vaikus gimdyt?Proto reik turėt!

gal geriau

nusikelsių į 2022 ............. tada nereikėjo pagalbinio apv..............

Tomas

Tik dabar supratau, kad anksciau gymdydavo po 10 vaiku, nes tai buvo ekstrimas skausmas visa pokste malonumu dar ir gyvuliai su kaiminais stebejo procesa, o dabar psik ir pagymdei, nuobodybe, todel zmones vietoj gymdymo ir renkasi iskrypeliu gyvenima.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS