GYDYTOJA OFTALMOLOGĖ: VALGYDAMI MORKAS REGĖJIMO NEIŠGELBĖSITE

"Pas Kauno klinikų gydytojus oftalmologus – nė vieno talonėlio. Patarkite, ką daryti?" – klausia Druskininkų gyventojas, kurį šio miesto akių ligų gydytojai siunčia pas kolegas į Kauną. Patarimo prašymą peradresavome Kauno klinikų Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovei profesorei Ingridai Janulevičienei.

– Ką daryti, kai šeimos gydytojo siuntimą oftalmologo konsultacijai turintys ligoniai negali užsiregistruoti ne tik pas jus, nors labai to norėtų, bet ir nė pas vieną Kauno klinikų oftalmologą. Internetinėje sergu.lt registratūroje – vieni nuliai, tai ir telefonu teirautis talonėlių yra beprasmiška.

– Pirmiausia mums visiems reikia diferencijuoti, dėl kokios problemos ir kur kreiptis susirgus. Pagal dabartinę tvarką galima rinktis gydymo įstaigą ir joje dirbantį specialistą. Nueina ligonis pas šeimos gydytoją ir sako: kažkas negerai su mano akimis. Gali būti, kad netinka akiniai skaityti, bet gali būti ir taip, kad akis reikia operuoti, pavyzdžiui, dėl kataraktos. Gali būti ir kitokių regėjimo problemų, kurios yra neurologinių ar kardiologinių ligų padarinys, todėl reikia neurologo ar kardiologo konsultacijos.

Dėl visų šių problemų pacientai išsirikiuoja vienoje eilėje prie universitetinės Akių ligų klinikos, nes galvoja, kad tik čia gaus deramą pagalbą. Toks neteisingas mąstymas sukelia daug problemų, ir pas trečiojo lygio specialistus nepatenka tie, kuriems reikia patekti būtent čia. Ateina prieš du mėnesius užsiregistravusieji ir sako: man reikia akinių skaityti. Juos kuo puikiausiai gali parinkti optikose dirbantys gydytojai oftalmologai. Jie gali atlikti ir profilaktinius tyrimus: nustatyti akispūdį, refrakciją, nufotografuoti akių dugną.

– Kur kreiptis, galėtų patarti šeimos gydytojas, rašantis siuntimą specialisto konsultacijai?

– Pagal universitetinės ligoninės tvarką į ją turi patekti pacientai, kuriems jau atlikti pradiniai tyrimai. Mes juos toliau vertiname arba tiksliname. Būna pacientų, kurie pas mus ateina dėl to, kad jiems graužia akis. O taip gali atsitikti, kai visą dieną dirbame kompiuteriu arba nuo ryto iki vakaro žiūrime televizorių. Tokiu atveju gali padėti ir vaistininkas, pasiūlęs dirbtinių ašarų. Kai kurios sausų akių problemos įveikiamos nesunkiai. Esant sunkioms sausos akies formoms, kai akyse atsiranda žaizdos, jos opėja, pas gydytoją reikia eiti nedelsiant. Deja, neretai tokie ligoniai elgiasi atvirkščiai, sėdi namuose ir laukia, gal bėda praeis savaime.

– Kaip išsaugoti sveikas akis ir gerą regėjimą? Daugumai iš mūsų  reikalingi akiniai, jei ne nuolat naudoti, tai, bėgant metams, atsiranda skaitymo akinių poreikis. O kiek vaikų su akiniais...

– Reikia žinoti tris pagrindinius dalykus. Pirmiausia, koks mūsų gyvenimo būdas: kiek dirbame, kiek ilsimės. Daug kas iš mūsų dirba nuo ryto iki vakaro, po to sėda prie televizoriaus, kompiuterio ar "iPhono". Kada akims pailsėti? Kas iš mūsų atlieka paprasčiausią pratimą – pabūti užsimerkus arba nesusikaupus pažiūrėti į tolį? Rastume tam laiko, bet net nepagalvojame, kad jei neleisime pailsėti akims, jos tikrai netarnaus mums amžinai.

Antras dalykas – mityba. Ne tik dėl akių ji turi būti sveika, subalansuota. Jei valgome šlamštą, atleiskite už tą žodį, tikėtis, kad jo galutiniai produktai ilgainiui nenusės šlakais, degeneraciniais pakitimais, būtų naivu.

Reikia keisti blogus įpročius ir nelaukti, kol atsiras ligos.

Trečias dalykas – reikia keisti blogus įpročius ir nelaukti, kol atsiras ligos. Norint sulaukti sveikos senatvės, reikia sveikai gyventi nuo jaunystės. O mes galvojame taip: atsiras problema, nueisime pas daktarą. Norime, kad jis duotų stebuklingą tabletę, ir išvengsime degeneracijos, kataraktos. Deja, taip nebūna.

– Mums nuolat primenama saugoti širdį, neperšalti ir panašai. Akys – tarsi atskiras organas, ir su bendra organizmo būkle jų nesiejame. Taip kenkiame sau?

– Senovės filosofai sakė, kad akys yra sielos veidrodis. Jei siela nesveika – nesveikos ir akys. Regėjimas gyvenimo kokybę lemia net 90 proc. Ar susimąstome apie tai? Dauguma galvoja, kad pirštų sąnariai sustingo, jei negali įverti siūlo į adatą, bet nesusirūpina, kad jos nemato. Sunku pasakyti, kas blogiau: nematyti adatos ar jos nesučiupinėti? Akis turime dvi, galima sakyti, kad viena yra pirmoji, kita – paskutinė. Nuo akių ligų staigi mirtis, kaip nuo širdies, neištiks, gal todėl jų nebijome. Didžioji akių ligų dalis yra lėtinės neinfekcinės, jos progresuoja lėtai, ir ateina diena, kai pasireiškia. Kraujotakos sutrikimai gali būti neurologinių ar kardiologinių ligų komplikacijos.

– Kaip tai susiję su akimis?

– Akys yra galvoje. Akių tinklainė – tai smegenų dalis, joje yra nervinės ląstelės, šviesos patekimą į akį transformuojančios į regėjimo pojūtį, ir neuronais informacija perduodama į smegenis. Šios ją apdoroja, išanalizuoja. Jei akis paduoda blogą informaciją, smegenys neturi ko analizuoti. Taip atsitinka dėl įvairių priežasčių, kaip, pavyzdžiui, netinkami akiniai, akys žvairuoja, terpės neskaidrios, nes išsivysčiusi katarakta ar viduje akies išsiliejęs kraujas. Jei vietoje nervinių ląstelių susikaupęs pigmentas, riebaliniai intarpai, akis gali atrodyti sveika, bet regėjimo pojūtis bus sutrikęs.

– O kaip širdis gali pakenkti akims?

– Kai širdis nesveika, sutrinka akies aprūpinimas krauju, atnešamos nekokybiškos maisto medžiagos, nepašalinami toksinai, jie kaupiasi. Akis yra labai izoliuotas uždaras organas. Kas patenka į apvalų akies obuolį,  tas jame ir laikosi. Nuo odos nešvarumus galime nuplauti muilu, iš akies, deja, ne.

– Tuomet padeda gydytojai oftalmologai...

– Gydytojai oftalmolgai tikrai gali padėti, tačiau mes ne dievai. Galime padėti daugeliu atveju, net ir kai kurių rūšių aklumą galime gydyti. Bet jei akies nervas jau žuvęs, išsivysčiusi tinklainės degeneracija, jos vietoje – tik randai, tokiu atveju padėti nebeįmanoma. Akis nėra paprastas fofotaparatas, kuris paima vaizdą ir nusiunčia jį į smegenis. Turi būti sveika ir tinklainė, ir regos nervas, ir optinis traktas – regos takai. Viskas iki pat smegenų žievės turi būti sveika, kad galėtume regėti.

– Regėjimą atima viena pavojingiausių lėtinių ligų – glaukoma? Kaip ją įtarti iš anksto?

– Tai regos nervo liga, kuri, laiku jos nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, baigiasi negrįžtamu aklumu. Negrįžtamas aklumas reiškia, kad sugrąžinti proceso atgal, padaryti taip, kad žmogus vėl matytų, negalime. Tačiau gera žinia ta, kad aklumas nuo glaukomos yra išvengiamas. Vadinasi, laiku pradėję gydyti, galime stabilizuoti ar bent sulėtinti ligos eigą. Siekiame, kad žmogus iki gyvenimo pabaigos išsaugotų regėjimo funkcijas.

Glaukoma yra neskausminga, neturi jokių specifinių ankstyvų simptomų, todėl tai labai klastinga liga. Žmonės dažniausiai susirūpina, pajautę skausmą ar kokį kitą ligos simptomą, pavyzdžiui, plaukiojantį debesėlį ar rūką. Tačiau susirgus glaukoma jokių specifinių ankstyvų simptomų nėra: matymas slopsta lėtai, negrįžtamai siaurėja regos laukas, kol rega visai išnyksta.

– Tai gal reikia skubėti pas gydytoją, vos pajutus, kad regėjimas silpsta?

– Ne visų ligų atvejais žmogus pajunta silpnėjantį regėjimą, juolab kad žiūrėdamas abiem akimis mato gerai, kol atsitiktinai primerkus vieną akį, pastebi sutrikimą. Glaukomos atveju siaurėja regos laukas, todėl ligonis gerai mato į tolį gana ilgai.

– Vadinasi, reikia periodiškai tikrintis akis profilaktiškai?

– Būtent tai ir yra svarbiausia. Visiems. Sulaukusiems 40 metų akis reikia pasitikrinti bent kartą per metus. Tiems, kurių tėvams, seneliams ar kitiems artimiesiems buvo diagnozuota glaukoma, rekomenduojama pradėti tikrintis jau nuo 20 metų. Geriau pasitikrinti ir nieko nerasti, nei ligą uždelsti. Kauno klinikose yra pati naujausia ir moderniausia aparatūra, kuria galime įvertinti ankstyvus pakitimus ir sustabdyti ligą, kad nereikėtų praleisti senatvę tamsoje.

– Nuo apakimo gelbsti vaistai?

– Akių ligų ir aklumo priežasčių gali būti įvairių. Nuo glaukomos sukelto aklumo tikrai pirmiausia gelbsti akių lašai. Jie visiems, sergantiesiems glaukoma, kompensuojami 80 proc., ir tai yra didelė paspirtis. Vaistus tenka vartoti visą likusį gyvenimą ir laikytis gydytojo nurodymų. Dažnai pacientai skundžiasi, kad palašino ir nepagerėjo. Reikia suprasti: glaukomos atveju vaistai skiriami tam, kad nebūtų blogiau. Esant geltonosios dėmės degeneracijai, vadinamosios šlapios, eksudacinės, formos gydomos vaistų injekcijomis į akies vidų. Injekcijos kartojamos įvairiais intervalais, kas kelis mėnesius, kol degeneracija stabilizuojasi.

– Katarakta – atvirkščiai, gydoma operaciniu būdu? Kaip ją įtarti sau pačiam?

– Kataraktos simptomai – blogėjanti rega į tolį, vis stiprėjantis rūkas akyse. Nebetinka akiniai skaityti, ir su jais blogai, ir be jų. Vienintelis objektyvus ir teisingas kataraktos gydymas – drumsto lęšiuko pašalinimas ir dirbtinio implantavimas.

– Kaip vertinate chirurginį trumparegystės gydymą?

– Labai kritiškai vertinu tuos chirurginio gydymo metodus, kurie nesusiję su specialiomis terapinėmis indikacijomis. Supjaustyti sveiką rageną vien tam, kad nereikėtų akinių, nėra teisinga. Randinis audinys visada blogesnis už sveiką. Dabar atliekamos lazerinės procedūros, ir komplikacijų skaičius daug mažesnis.

– Geriau akiniai ir kontaktiniai lęšiai?

– Kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai. Akiniai neliečia akies paviršiaus, mažesnė tikimybė subraižyti akį ar įnešti infekciją. Kontaktiniai lęšiai yra puikus pasirinkimas aktyviems, sportuojantiems žmonėms, taip pat tiems, kurie nenori akinių. Deja, su kontaktiniais lęšiais susiję daugybė priežiūros ypatumų, švaros reikalavimų. Reikia laikytis gydytojų nurodymų, nes grėsmingos komplikacijos dėl blogos kontaktinių lęšių priežiūros gali baigtis ragenos persodinimo operacija. Kai kurie žmonės netoleruoja kontaktinių lęšių, todėl tenka ieškoti kitokių regėjimo koregavimo variantų. Medicinoje nebūna, kad visiems tiktų absoliučiai viskas.

Deja, su kontaktiniais lęšiais susiję daugybė priežiūros ypatumų, švaros reikalavimų.

– Gal reikia valgyti daug morkų, kad išsaugotume gerą regėjimą?

– Yra toks posakis: jei esi alkanas – suvalgyk morką. Jei jos nesinori, vadinasi, nesi alkanas. Morkos sveikiau nei sumuštiniai su dešra, bet jas valgant išgelbėti regėjimą tikrai nepavyks.

– Akims kenkia skaitymas atsigulus?

– Toks paprotys žalingas, nes skaitant atsigulus keičiasi žiūros kampas. Geriausias matymas tada, kai žiūrime centrine akies dalimi ir vaizdas patenka į centrinę tinklainės dalį. Atsigulę matome ne centru, jis būna pasislinkęs. Tai vargina akį. Be to, tokia galvos padėtis yra netaisyklinga ir užspaudžiamos kaklo kraujagyslės. Ne tik raukšlės ant kaklo formuojasi, bet ir kraujotaka sutrinka, o tai tikrai nesveika.

– Jūs daug bendraujate su garsiausiais pasaulio oftalmologais. Ką naujo žada oftalmologijos mokslas?

– Akių kol kas dar niekas nežada persodinti, todėl reikia saugoti savas. Pažangiausia naujovė – keisti mąstymą, atsikratyti blogų įpročių, saugoti sveikatą. Galvokime apie sveiką senatvę, kol esame jauni.