Pakilusi temperatūra, bendras nuovargis, padidėję limfmazgiai, apetito nebuvimas, sąnarių skausmai – simptomai, būdingi peršalimui, gripui, COVID-19 ir kitoms infekcijoms. Gydytoja infektologė įspėja, kada tai gali signalizuoti ir apie žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV).

Paskutinė Europoje

Santaros klinikų infekcinių ligų gydytojos prof. Raimondos Matulionytės teigimu, trumpu ūminės stadijos periodu minėti simptomai gali signalizuoti ir ŽIV.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuvoje iš viso užregistruota daugiau kaip 3,5 tūkst. ŽIV atvejų, iš kurių beveik 700 progresavo į AIDS. Pagal rodiklius, kiek ŽIV sergančių asmenų žino apie savo ligą, ją gydo ir yra suvaldę, Lietuva yra paskutinė tarp 39 Europos ir Centrinės Azijos valstybių. Tai lemia faktas, kad beveik 60 proc. apie savo ligą žinančių asmenų vis dar nepradėjo arba netęsia gydymo, o apie 18 proc. – savo diagnozės dar nežino. Nežinioje galimai gyvena daugiau kaip 700 Lietuvos gyventojų.

Paciento profilis kinta

Nuo šio viruso atvejų registravimo Lietuvoje pradžios, ŽIV paplito tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, daug lytinių partnerių keičiančių ar homoseksualių asmenų. Tai per daugelį metų nupiešė tipinį paciento paveikslą, kurį ir įsiminė visuomenė.

Tačiau R. Matulionytė įvardija, kad naujų ŽIV pacientų tipažas dabar yra gerokai pasikeitęs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, daugiausia užsikrėtimų 2021 m. registruota didmiesčiuose – Vilniuje ir Klaipėdoje, kas antras pacientas – 30–44 metų darbingas asmuo.

„Šiandien šis virusas gali slėptis tarp kasdien sutinkamų praeivių, kaimynų ar net artimųjų. Daug nenustatytų ŽIV atvejų yra ne tarp tipinių rizikos grupių žmonių, o, pavyzdžiui, tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų, kurios dažniausiai net nesusimąsto apie galimą šio viruso grėsmę.

ŽIV, jeigu gydomas, šiais laikais leidžia gyventi visavertį ir kokybišką gyvenimą, susilaukti vaikų ir turėti lytinių santykių be baimės užkrėsti partnerį.

Šiuo metu paskirdami bendrus kraujo tyrimus šeimos gydytojai papildomai prideda ir hepatito C tyrimą. Šis virusas taip pat plinta per kraują, tad juo užsikrėtęs asmuo gali sirgti ir ŽIV. Todėl testuodami dėl hepatito C medikai turėtų pagalvoti ir apie ŽIV, nes kuo anksčiau jis nustatomas, tuo greičiau galima pradėti gydymą ir tęsti kokybišką gyvenimą“, – pažymi infektologė.

Ji sako, kad šio viruso labiausiai paveikiamos žmonių rizikos grupės – įkalinti asmenys, žemo slenksčio kabinetų lankytojai ir taip nuolat testuojami. Dėl ŽIV visuotinai tiriamos ir nėščiosios. Tačiau žmonės, kurie nepriskiria savęs jokiai rizikos grupei, vengia profilaktiškai pasitikrinti dėl ŽIV, nors iš užsikrėtimo tikimybės skalės jie neiškrinta. Šiuo metu virusas dažniau nei per kraują yra perduodamas sperma ir makšties išskyromis, taigi didžiąją dalį naujų atvejų Lietuvoje lėmė nesaugūs lytiniai santykiai. Vadovaujantis statistika, netgi dažniau heteroseksualūs nei homoseksualūs, kaip teigia profesorė.

Dažnai ignoruoja signalus

NVSC duomenimis, praėjus kelioms savaitėms nuo užsikrėtimo ŽIV, net 50–90 proc. asmenų pasireiškia ūmine vadinamai ŽIV stadijai būdingi simptomai. Vis dėlto dėl neišskirtinio jų pobūdžio tokie signalai apie ŽIV dažnai ignoruojami arba priskiriami kitoms infekcijoms, pvz., koronaviruso ar gripo.

„Daugeliui virusų būdinga pakilusi kūno temperatūra, nuovargis, limfmazgių padidėjimas, apetito stoka, burnos ir ryklės gleivinės uždegimai ar sąnarių skausmai. ŽIV išduoti galintis odos bėrimas ar niežėjimas taip pat painiojamas su kitomis sveikatos ar mitybos problemomis. Kadangi šie simptomai gali būti neryškūs, tęsiasi vos savaitę ar dvi, apie rimtesnes ligas pacientai nė nepagalvoja“, – pastebi prof. R. Matulionytė.

Gydytoja pabrėžia, kad vos pajutus tokius simptomus išsigąsti nereikia. Tačiau jei jie pasireiškia be aiškios priežasties ir ne gripo sezono metu, taip pat po nesaugių lytinių santykių, nustačius kitas lytiškai plintančias ligas arba hepatitą – reikėtų atlikti ŽIV testą. Paprasčiausiu atveju jį, kaip ir greitąjį koronaviruso antigenų testą, galima įsigyti vaistinėse, o naudojimo principas beveik nesiskiria, reikės tik bakstelėti į pirštą, o ne imti mėginį iš kvėpavimo takų.

Gydomas gyventi netrukdo

Gydytojai pastebi: daug žmonių paprasčiausiai bijo testo atsakymo langelyje išvysti teigiamą rezultatą. R. Matulionytė primena: teigiama diagnozė – ne nuosprendis, priešingai, tai galimybė suvaldyti ŽIV. Liga gydoma specialiais valstybės kompensuojamais vaistais, slopinančiais viruso dauginimąsi ir imuniteto naikinimą. ECDC duomenimis, Lietuvoje virusą iki nebeperduodamo ir nebeaptinkamo kiekio vaistais yra sumažinę maždaug 4 iš 5, iš viso – apie 1 000 gydomų pacientų. Kiti apie ligą dar nežino arba žino, bet nesigydo. Visi šie pacientai leidžia virusui toliau plisti. 38 Lietuvos gyventojams 2021 m. buvo nustatytas AIDS – sunkiausia ŽIV ligos stadija.

„Būtina suprasti, kad negydant ŽIV išeikvojamos žmogaus organizmo imuniteto jėgos ir jis tampa imlus kitoms infekcijoms. Ši būklė vadinama AIDS: pasireiškia kitų virusų, grybelių, pirmuonių, bakterijų sukeltos infekcijos ir piktybinės ligos, pvz., tuberkuliozė. Nuolat didėja tiesiogiai su ŽIV nesusijusių būklių rizika, pvz., miokardo infarkto, insulto, cukrinio diabeto, vėžio“, – pasakoja infektologė.

Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažiau žalos organizmui virusas padaro. Gydytoja pažymi, kad ŽIV, jeigu gydomas, šiais laikais leidžia gyventi visavertį ir kokybišką gyvenimą, susilaukti vaikų ir turėti lytinių santykių be baimės užkrėsti partnerį.