Išsėtinės sklerozės gydymas Lietuvoje neatsilieka nuo tarptautinių tendencijų | kl.lt

IŠSĖTINĖS SKLEROZĖS GYDYMAS LIETUVOJE NEATSILIEKA NUO TARPTAUTINIŲ TENDENCIJŲ

  • 0

Lietuvoje sergančiųjų išsėtine skleroze skaičiuojama iki keturių tūkstančių. Autoimuninė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga sergantįjį lydį visą gyvenimą. Pirmieji ligą kontroliuojantys vaistai buvo sukurti vos prieš tris dešimtmečius, tačiau kasmet atsiranda naujų gydymo metodų, kurie pasiekia ir Lietuvą.

Žmonės šia liga dažniausiai suserga jauname amžiuje, todėl patogus, veiksmingas, laiku pradėtas gydymas jiems leidžia kuo ilgiau pratęsti pilnavertį gyvenimą ir sustabdyti ligos progresavimą.

Gali gyventi įprastu režimu

„Pastaraisiais metais išsėtinės sklerozės gydymas taip progresavo, kad dabar besigydantieji turi galimybę rinktis komfortabilų gyvenimą. Anksčiau, gydant šią ligą, apie patogumą net nebuvo svarstoma, o šiandien pacientams be galo svarbu gyventi kiek įmanoma įprastesniu režimu – be nuolatinių ligą primenančių injekcijų ar kas mėnesį privalomų sveikatos būklės patikrinimų“, – sako gydytoja neurologė dr. Nataša Giedraitienė.

Pastaraisiais metais išsėtinės sklerozės gydymas taip progresavo, kad dabar besigydantieji turi galimybę rinktis komfortabilų gyvenimą.

Agresyvi išsėtinės sklerozės forma iki šiol buvo gydoma vaistais, kurie vartojami kasdien ar lašinami kas mėnesį visą gydymo laikotarpį, o tai reiškia visą gyvenimą. Kiekviena vaisto dozė, neretai suleidžiama injekcijos ar infuzijos būdu, sergančiajam primindavo apie jo ligą.

Šiuo metu pacientams, sergantiems itin aktyvia recidyvuojančia išsėtine skleroze, galima skirti peroralinį gydymą tabletėmis, kai vaistai vartojami labai trumpą laiką – daugiausiai dvidešimt dienų per dvejus metus. Vaistų poveikis imuninei sistemai jaučiamas dar dvejus metus, todėl papildoma terapija yra nereikalinga. Tokia gydymo forma iš esmės keičia sergančiųjų gyvenimo kokybę.

Trumpalaikė terapija yra taikoma itin aktyvios recidyvuojančios formos išsėtinės sklerozės gydymui. Ilgalaikis jos poveikis yra užfiksuotas kelerių metų trukmės klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo virš 10 tūkst. pacientų ir dešimties metų trukmės klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo virš 2,7 tūkst. pacientų. Tyrimų rezultatai patvirtino, kad šiuo gydymo metodu yra efektyviai sustabdoma recidyvuojanti – remituojanti išsėtinė sklerozė, mažinant atkryčių skaičių, fizinę negalią ir naujų židinių formavimąsi centrinėje nervų sistemoje.

Leidžia planuoti šeimos pagausėjimą

Trumpalaikė išsėtinės sklerozės terapija suteikia naujų galimybių moterims – jau po šešių mėnesių nuo paskutiniosios vaisto dozės moterys gali planuoti nėštumą.

Išsėtine skleroze dažniau suserga jaunos moterys. Liga jas ištinka gyvenimo etape, kai visi su šeima ir karjera susiję planai dar tik laukia ateityje, todėl neretai moterims ligos diagnozė reikšdavo šeimos pagausėjimo atsisakymą.

„Planuodamos nėštumą, nėštumo ir kūdikio maitinimo laikotarpiu moterys vaistų vartoti negali, tad paprastai laikotarpis be gydymo trukdavo nuo metų iki kelių. Nutraukus gydymą, visuomet išlikdavo ligos paūmėjimo rizika. Be to, ne visuomet nutraukus gydymą moterims pavykdavo iš karto pastoti, todėl kartu su paciente netekdavome dar daugiau laiko“, – komentuoja gydytoja neurologė.

Laikotarpis be jokio gydymo motinystę planuojančioms moterims reikšdavo nuolatinę atkryčio riziką, kurios pradžią sunku prognozuoti. Pasirinkimas tarp galimo sėkmingo nėštumo ir sunkiai kontroliuojamo atkryčio rizikos moterims būdavo sudėtingas. Trumpalaikė gydymo terapija leidžia moterims suderinti būtiną gydymą ir motinystės džiaugsmą.

Reikalingi retesni apsilankymai ligoninėje

Išsėtinės sklerozės progresas pirmiausiai pastebimas ląstelių lygmeniu, ir tik vėliau žmogus gali pastebėti fizinius pokyčius. Dėl šios priežasties pacientai iki šiol privalėjo reguliariai, kas mėnesį lankytis pas gydytoją, kuris stebėdavo tiek jo subjektyvią fizinę būklę, tiek atlikdavo biocheminius ir kitus tyrimus.

„Dažnas, reguliarus sveikatos stebėjimas vargina pacientus. Jauniems, aktyviai gyvenantiems žmonėms kas mėnesį rasti vieną dieną vizitui į gydymo įstaigą nėra lengva, juo labiau, kad dėl ilgų procedūrų šie vizitai gali užtrukti iki pusės dienos. Stengiamės kuo išsamiau žmonėms pasakoti, kodėl reguliarūs patikrinimai yra būtini, tačiau gydant šią ligą pasitaiko visko – žmonės nusprendžia kitaip, ir tik po kurio laiko suvokia pasekmes. Gydant šią ligą, yra būtinas pacientų sąmoningumas ir bendradarbiavimas“, – sako gydytoja neurologė dr. Nataša Giedraitienė.

Vengiant dažnų apsilankymų ligoninėje, galima priimti klaidingus sprendimus: jei kurį laiką pacientui atrodo, kad jis jaučiasi gerai, tai dar nereiškia, kad ligos progresas sustojo. Gydytoja neurologė priduria, kad dėl šios priežasties labai reikėjo saugaus gydymo metodo, padedančio išvengti žmogiškųjų klaidų.

Trumpalaikis gydymas užtikrina ilgalaikį poveikį imuninėms ląstelėms, todėl mažėja ligos atkryčių tikimybė ir poreikis nuolat tikrinti paciento būklę. Toks gydymo metodas yra patvirtintas daugiau nei 60 šalių visame pasaulyje, nuo šių metų pavasario vaistai yra prieinami ir Lietuvoje, visuose išsėtinės sklerozės centruose.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS