Kauno klinikose viešėjusius Japonijos mokslininkus buvo kuo nustebinti | kl.lt

KAUNO KLINIKOSE VIEŠĖJUSIUS JAPONIJOS MOKSLININKUS BUVO KUO NUSTEBINTI

  • 0

Rugsėjo 24 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose lankėsi Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros (AMED) ir kitų žymių Japonijos mokslininkų, dirbančių onkologijos, genetikos, retų ligų ir personalizuotos medicinos srityse, delegacija.

Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros vyresnysis prezidentas Yoko Izumi su kolegomis prof. Masashi Sanada, direktoriaus pavaduotoju Yasutake Katoh, AMED prezidentu Londone Ryo Takagi ir kitais garbiais mokslininkais susipažino su ligoninės pasiekimais ir perspektyvomis onkologijos, genetikos, branduolinės medicinos, retų ir nediagnozuotų ligų gydymo, neurochirurgijos srityse.

Japonų delegacija susipažino su onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo galimybėmis Kauno klinikose, apžiūrėjo naujausią spindulinės terapijos aparatūrą – modernius linijinius greitintuvus. Vėliau lankėsi vieninteliame Baltijos šalyse naujos kartos gama peilio centre, susipažino su Kauno klinikų Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos infrastruktūra bei branduolinės medicinos galimybėmis Kauno klinikose. Kaip rašoma Klinikų pranešime, svečiams vizito metu pristatyta ir analogų Lietuvoje neturinti robotinė sistema Laboratorinės medicinos klinikoje.

„Naujausios technologijos mokslininkų iš Japonijos nebestebina, nes tai – jų kasdienybės dalis. Lietuvos e. sveikatos sistema jiems paliko didžiulį įspūdį. Tokio dydžio šalyse kaip Japonija centralizuotos pacientų duomenų sistemos įdiegimas yra kur kas sudėtingesnis nei Lietuvoje“, – pasakoja Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Naujausios technologijos mokslininkų iš Japonijos nebestebina, nes tai – jų kasdienybės dalis. Lietuvos e. sveikatos sistema jiems paliko didžiulį įspūdį.

Vizito metu Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė doc. Virginija Ašmonienė svečiams pristatė klinikos galimybes ir atliekamų genetinių tyrimų Kauno klinikose spektrą. Lietuvos ir Japonijos mokslininkai jau ne vienerius metus bendradarbiauja retų ir nediagnozuotų ligų diagnostikos ir gydymo srityje. 

Vienas iš delegacijos atstovų, Japonijos Keio medicinos universiteto Medicininės genetikos centro vadovas, profesorius Kenjiro Kosaki, Kauno klinikose lankėsi jau ne pirmą kartą. 2017 metais jis tapo Kauno klinikų generalinio direktoriaus tarptautiniu garbės patarėju.

„Retos ir nediagnozuotos ligos yra viena iš Kauno klinikų prioritetinių veiklų sričių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys ir kuri sparčiai plėtojama bendradarbiaujant su kitų šalių specialistais“, – priduria prof. R. Jurkevičius. Kauno klinikų medikai į profesoriaus K. Kosaki vadovaujamą centrą nuo 2017 metų jau nusiuntė penkiolikos žmonių duomenis. Šiems pacientams po atliktų tyrimų ir jokiais kitais metodais nenustačius genetinių ligų, Japonijoje buvo atlikti išsamūs viso egzomo genetiniai tyrimai. 13 iš jų buvo patvirtinta ar įtarta reta genetinė liga. „Tai – didžiulis bendro Japonijos ir Lietuvos mokslininkų darbo rezultatas“, – sako doc. V.Ašmonienė. Susitikimo metu Kauno klinikose profesorius Kosaki pasidžiaugė besitęsiančiu bendradarbiavimu ir skatino jaunų specialistų tarpusavio mainus, įgyjant dar daugiau žinių ir patirties.

Bendradarbiavimas su Japonijos mokslininkais tęsiasi jau ne vienerius metus. 2017 metais Lietuvoje pasirašytas Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos ir Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros memorandumas, pagal kurį šios šalys skatinamos dalintis patirtimi ir bendradarbiauti tiriant retas ligas, vystant mokslinius ir klinikinius tyrimus, siekti bendrų tikslų onkologijos ir kitose biomedicinos srityse. Praeitų metų rudenį ligoninėje viešėjęs AMED prezidentas prof. Makoto Suematsu savo įžvalgomis ir patirtimi dalinosi su Universiteto ir Ligoninės bendruomene bei aptarė pasaulinių duomenų dalijimąsi, siekiant dar tiksliau ištirti retas ir nediagnozuotas ligas.

Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūra įkurta 2015 metais, siekiant inicijuoti medicinos naujovių progresą, suvienijant įvairių specialybių bei sektorių specialistus bendram tikslui – medicininių tyrimų plėtros vystymui visame pasaulyje.

Jungtinis seminaras

Mokslininkai iš Japonijos į Lietuvą atvyko dėl bendro Sveikatos apsaugos ministerijos ir AMED seminaro apie retas ir nediagnozuotas ligas, genetiką, vėžio diagnostiką bei personalizuotą mediciną. Dalyvauti seminare buvo pakviesti ir Lietuvos mokslininkai iš LSMU bei Kauno klinikų, Vilniaus universiteto ir Santaros klinikų bei Nacionalinio vėžio instituto, kurie nagrinėjo medicininių duomenų ir bioresursų panaudojimo galimybes bendriems moksliniams tyrimams. Didžiausias dėmesys skirtas aptarti moksliniams tyrimams vėžio ir retų ligų srityse.

Seminaro metu žymūs japonų mokslininkai pristatė savo pasiekimus Japonijos biobankų ir genetinių tyrimų srityje, vystant personalizuotą mediciną. Lietuvoje Nacionalinis biobankas tik pradeda savo veiklą, todėl buvo pristatytos ateities vystymosi vizija.

Antrajai sesijai vadovavo pasaulyje žinomas mokslininkas Seigo Nakamura, dirbantis krūties vėžio srityje, ir Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė. Pasak profesorės, su S. Nakamura bei šv. Luko ligoninės viceprezidente Hideko Yamauchi sutarta dėl tolesnio bendradarbiavimo onkologijos srityje. „Tikiu, kad mūsų bendradarbiavimas atneš reikšmingų pasiekimų onkologijos srityje“ , – sako prof. E.Juozaitytė.

Japonijos mokslininkus sudomino LSMU Medicinos fakulteto Onkologijos instituto ir Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vystomos mokslinių tyrimų kryptys. Jas pristatė LSMU profesorė Rasa Ugenskienė. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas pateikė išsamius mokslinių tyrimų pristatymus skrandžio vėžio srityje, kurie vykdomi LSMU MA Virškinimo sistemos tyrimų institute. Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas prof. Virgilijus Ulozas pristatė mokslinius tyrimus gerklų vėžio srityje.

Doc. V. Ašmonienė seminaro metu Vilniuje kalbėjo apie klinikinės genetikos pasiekimus bei iššūkius Lietuvoje.

Kaip rašoma Klinikų pranešime, seminaro nauda visai Lietuvos medicinos bendruomenei yra neabejotina, nes glaudūs bendradarbiavimo ryšiai su Japonija gali reikšmingai prisidėti prie retų ir nediagnozuotų ligų, onkologijos ir personalizuotos medicinos vystymo šalyje. Renginių Lietuvoje metu aptartos galimos bendradarbiavimo kryptis tarp LSMU, Kauno klinikų ir Japonijos mokslininkų, perspektyvūs jungtiniai moksliniai tyrimai.

GALERIJA

  • Kauno klinikose viešėjusius Japonijos mokslininkus buvo kuo nustebinti
Kauno klinikos nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS