MEDIKAI JAU FIKSUOJA NUŠALIMO ATVEJUS: ŽMOGUI TEKO AMPUTUOTI KOJAS

Fiksuoti pirmieji nušalimo atvejai, praneša LNK. Plačiau papasakojo Terminių traumų skyriaus gydytojas chirurgas Darius Kubilius.

– Ar jau sulaukėte pacientų, kurie būtų ką nors nušalę?

– Taip, jau turime.

– Ką jie nušalo? Kaip tai atsitiko?

– Nušalo kojas, teko amputuoti.

– Ar kalbame apie asocialius asmenis, ar bet kas gali nušalti kojas?

– Kalbame apie benamius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jie nakvoja lauke, kad nušąla?

– Sunku pasakyti. Tų asmenų nėra daug, todėl negaliu konkrečiai įvardinti situacijų. Tačiau šis asmuo neturėjo namų. Jis nušalo miške.

– Per kiek laiko žmogus gali nušalti kojas, rankas?

– Nušalimui reikia daugiau laiko nei nudegimui. Tačiau žmogus gali ir gana greitai nušalti. Kartais pakanka kelių minučių, daugiausiai valandos.

– Ar nušalimas įvyksta, kai sėdime vienoje vietoje, nejudame, nevaikščiojame?

– Būna visaip. Kartais kojas nušąla net ir dirbantis žmogus, jei yra su guminėmis pirštinėmis. Turėjome tokių atvejų, kai dirbantis žmogus nušalo pirštus tiesiog darbo metu. Temperatūra buvo nulinė. Tačiau jo jutimai buvo šiek tiek sutrikę. Jis nepajautė, kaip sušalo.

– Kaip tada žinoti, kad šąlame, jei patys to nebejaučiame?

– Reikia pasižiūrėti į termometrą. Mes net nežinome, ar mūsų jutimai sutrikę. Mes to nejaučiame. Darbo metu turime įtampą, stresą ir galime nejausti. Reikia vertinti, ar rankos šiltos.

Apie tai, kaip prižiūrėti, kad vaikai nenušaltų, papasakojo vaikų gydytoja Agnė Jagelavičienė.

– Dabar rytais būna apie minus septynis laipsnius. Ar vaikai gali nušalti skruostukus, nosytę išėjus tokiu oru į lauką?

– Gali apšalti. Tam, kad nušaltų, turėtų būti žemesnė temperatūra arba labai atšiaurios oro sąlygos.

Turėjome tokių atvejų, kai dirbantis žmogus nušalo pirštus tiesiog darbo metu. Temperatūra buvo nulinė.

– Kaip žinoti, kad jau per ilgai esame lauke? Atrodo, tik išeini į lauką, o po 15 min. vaiko skruostai, veidas jau paraudęs.

– Raudoni skruostai dar nėra nušalimo ar apšalimo požymis. Jei galvotume apie sušalimą, nušalimą, tai odos spalva pakinta – dažniausiai pabąla arba pamėlsta. Paraudimas yra tokia sveika reakcija į šaltį, į temperatūros pokytį. Kai turime didelį karštį, mūsų skruostai taip pat parausta. Aišku, tas paraudimas gali būti ir pirmas žingsnis į nušalimą. Tačiau tų vietų, kurios pirmiausiai reaguoja su aplinka, paraudimo, ypatingai skruostų, nereikėtų traktuoti kaip nušalimo. Kadangi tai mažiausiai apsaugota vieta šalto oro metu, tai labiausiai ir kreipiame dėmesį į ją. Reikėtų nepamiršti uždengti ausų ir rankų.

– Kaip orientuotis, kiek dabar galima būti lauke?

– Priklauso nuo vaiko amžiaus ir nuo aprangos. Jei žmogus apsirengęs adekvačiai, tinkamai, nėra blogo oro. Priklauso ir nuo kiekvieno tolerancijos šalčiui. Reikėtų grupuoti pagal amžiaus grupes. Viena situacija yra su kūdikiu, kuris miega vežimėlyje, kurio matosi tik nosytė ir yra visas apklotas. Man didžiausią nerimą keltų nejudančio vaiko situacija, kuris yra nešioklėje. Dabar matau, kad tėveliai eina pasivaikščioti, kartais net pabėgioti su vaiku nešioklėje. Dažnai išvažiuoja ir į kalnus, didesnius žygius. Tikrai reikėtų pagalvoti, kaip rengiame šiuos vaikus.