Mūsų anūkai ar vaikai, o gal ir mūsų pačių karta dar sulauks mokslo proveržio, kai žmogus medicinos dėka ims senti lėčiau arba išvis nebesens.
„Nemanau. Gyvybė yra per daug paslaptinga, kad būtų lengva“, – sakė praeivė.
„Netikiu, bet galima ir patikėti tuo“, – sakė praeivis.
Šie metai dėl medicinos išradimų pasaulyje gali būti labai svarbūs. Skelbiama, kad Bostone žmogui suleista pirmoji ląsteles jauninanti injekcija – ji sušvirkšta į akies obuolį žmogui, sergančiam glaukoma, lėtine su senėjimu susijusia liga, kai prarandamas regėjimas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Jeigu ne ši terapija, jiems gresia apakimas. Tokiems žmonėms ir išbandoma ši terapija“, – sakė VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė Miglė Tomkuvienė.
„Ten naudojami Yamanakos faktoriai. Su jais tu gali priversti ląstelės ciklą suktis atgal. Mes galime padaryti embriono stadiją, atjauninti“, – aiškino genetikas, ilgaamžiškumo specialistas Vaidas Dirsė.
Taigi mokslas jau taip pažengęs, jog injekcija ląsteles tarsi perprogramuoja, kitaip tariant, ne stabdo senėjimą, o gali atsukti laiką atgal. Šį metodą išrado japonų mokslininkas Yamanaka.
„Yamanakos faktorius atrastas 2006 metais, 2012-aisiais gavo Nobelio premiją, o dabar Sinclairas panaudojo praktiškai žmogui, dar po penkiolikos metų. Taip viskas vyksta“, – komentavo „AUM Wellness Clinic“ įkūrėja, gydytoja Violeta Jurgaitienė.
Iki šiol bandymai buvo atliekami tik su pelėmis ir beždžionėmis, dabar atėjo žmonių eilė.
„Pirmą kartą išbandoma žmogaus pilname organizme. Tai bus proveržis medicinoje, jeigu klinikinis tyrimas parodys, kad viskas puikiai veikia“, – teigė M. Tomkuvienė.
Tai bus proveržis medicinoje, jeigu klinikinis tyrimas parodys, kad viskas puikiai veikia.
Tai pirmieji žingsniai ir kol kas tik vienas organas – akys. Anot mokslininkų, vienu ypu bandyti atjauninti visą žmogaus organizmą būtų per daug rizikinga.
Mokslininkai turi vilčių, kad ateityje tokiu būdu būtų gydomos su senėjimu susijusios ligos.
„Pasenę audiniai atjaunėja ir liga pasitraukia, nes ir dabar senėjimas po truputį traktuojamas kaip liga, kaip išgydomas, sustabdomas dalykas. Eksperimentai tą ir parodė“, – aiškino V. Dirsė.
Ar tai saugu, o svarbiausia – ar veikia, atsakymų teks palaukti. Tarpinių rezultatų laukiama maždaug po metų, o 2032-aisiais žadami jau galutiniai rezultatai.
„Jeigu tai pasiteisins, kaip Sinclairas galvoja, būtų galima naudoti medžiagas ir kitiems audiniams“, – sakė V. Jurgaitienė.
„Realiai atjauninti būtų galima bet kokį audinį ar organą“, – pridūrė V. Jurgaitienė.
„Toks yra posakis ilgaamžiškumo fanų bendruomenėje – palaukime dešimt metelių. Ir kasmet – kaip dešimt, taip dešimt. Bet optimistiniu požiūriu gal penkeri metai“, – kalbėjo M. Tomkuvienė.
Moksle reikia kantrybės. O kol ląstelių atjauninti dar negalima, yra nemažai dalykų, kuriuos dėl ilgesnio gyvenimo galima padaryti čia ir dabar. Bet gali tekti nusivilti, nes specialistai nieko naujo nepasakys – sveika gyvensena lieka svarbiausia.
„Tie, kurie tikisi, kad išras vaistą, suleis ir tu atjaunėsi, geriau tegul daro viską, kad išlaikytų maksimaliai gerą sveikatą“, – patarė V. Jurgaitienė.
„Man neaktualu, aš visą laiką gražus, gerai atrodau. Bet svarbu geras miegas, mityba ir fizinis aktyvumas“, – sakė vyras.
„Aišku, domiuosi, stengiuosi vaikščioti, save prižiūrėti“, – sakė moteris.
„Pradedant žolelių nuovirais, baigiant kraujo plazmos perpylimais. Tam mokslas ir yra, kad duotų tą galimybę“, – kalbėjo praeivė.
„Nepasiduodu aplinkos spaudimui“, – sakė kita moteris.
Žinomas genetikas taip pat atvirauja, kaip pats bando atitolinti senatvę.
„Naudoju raudonų spindulių terapiją, šalčio terapiją, šalčio ir karščio terapijas bei tam tikrus ilgaamžiškumo papildus, moksliškai atrinktus, kuriais visiškai tikiu“, – pasakojo V. Dirsė.
Kiekvienas ryškesnis pasistūmėjimas moksle suvirpina pasaulį – galbūt tikrai jau visai realu, kad normalu bus gyventi iki 150 metų.
„Visiškai tikiu, nes dabar jau ilgiau gyvena žmonės“, – sakė moteris.
„Gal kažkada tai ir įmanoma. Aš manau, kad jie turi viską, bet mūsų Žemėje ir taip per daug žmonių“, – sakė vyras.
„Matyt, reikėtų Musko paklausti, kuris žino, kas bus po 100 metų“, – sakė kita moteris.
„Čia yra prognozė, gražus skaičius pasirinktas. O gal ir 170. Čia yra hipotezė, su kuria mes dabar viltingai gyvename“, – svarstė M. Tomkuvienė.
Neabejojama, kad proveržį paspartins ir dirbtinis intelektas.
Naujausi komentarai