Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius socialiniame tinkle aptarė kelių šalių pandemijos suvaldymo strategijas ir paaiškino, kodėl šių strategijų sėkmės negalima subendrinti.

„Kalbant apie karantino strategijas labai mėgstamas pavyzdys yra Švedija. Ten nereikia kaukių, nereikia galimybių paso ir ten viskas gerai. Floridoje nueita dar toliau. Valstijos gubernatorius įstatymu uždraudė reikalauti vakcinacijos patvirtinimo arba kaukių dėvėjimo. Šiomis dienomis Floridoje yra 52 procentai pilnai pasiskiepijusių (Lietuvoje 54 proc., Švedijoje 53 proc.) ir dabar Floridoje COVID-19 atvejų, hospitalizacijų ir mirčių skaičiai yra aukščiausi per visą epidemijos laikotarpį“, – situaciją komentavo duomenų mokslininkas.

Kas yra bendra tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje, tiek Floridoje, tai supratimas, kad vakcinacija šiuo metu saugo gyvybes ir kad kuo daugiau žmonių vakcinuosis, tuo bus geriau.

Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, galimybių pasas Lietuvoje kol kas pasiteisino.

„Tai tik dar kartą parodo, kad šalių (JAV valstijas galima priskirti prie šalių šiuo atveju) epidemijos valdymo strategijų sėkmę yra neatsargu sieti su supaprastintais receptais. Švedija sėkmingai suvaldo epidemiją be galimybių paso Lietuva, panašu, kol kas neblogai tvarkosi su galimybių pasu, Florida dega be galimybių paso. Po poros mėnesių situacija gali būti pasikeitusi. Kitų šalių patirtis yra įvairi ir norint perkelti ją į Lietuvą reikia atsižvelgti į Lietuvos specifiką. Sėkmės matas turi būti situacija Lietuvoje. Galimybių pasas kol kas pasiteisino, nes per pastarąsias keturias savaites buvo paskiepyta maždaug 10 procentų populiacijos. Kas yra bendra tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje, tiek Floridoje, tai supratimas, kad vakcinacija šiuo metu saugo gyvybes ir kad kuo daugiau žmonių vakcinuosis, tuo bus geriau“, – įrašą socialiniame tinkle baigė V. Zemlys-Balevičius.

Freepik.com nuotr.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 703 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Trims mirusiems buvo per 70, dviem – per 80 metų, taip pat mirė po vieną vyresnį nei 50 ir 60 metų žmogų. Visi per parą nuo koronaviruso mirę žmonės buvo nepaskiepyti ar nepilnai paskiepyti.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 15 tūkst. 91 žmogus: 7509 iš jų gavo pirmąją, 7582 – antrąją skiepo dozę, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Švedija sėkmingai suvaldo epidemiją be galimybių paso Lietuva, panašu, kol kas neblogai tvarkosi su galimybių pasu, Florida „dega“ be galimybių paso.

Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 630 tūkst. 974 žmogus, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 466 tūkst. 55.

Šiuo metu bent viena doze yra paskiepyti ketvirtadalis 12-15 metų paauglių. Pasiskiepiję yra šeši iš dešimties 16-24 bei 25-34 metų žmonės, taip pat patys vyriausi gyventojai, kuriems yra per 80 metų. Amžiaus grupėse tarp 55-erių ir 79-erių yra pasiektas rekomenduojamas 70 proc. vakcinacijos lygis, o 65-77-erių metų amžiaus grupėse ši dalis siekia per 77 proc.

Prie rekomenduojamos paskiepytųjų dalies artėja ir 35-44 ir 45-54 metų gyventojų grupės, kur paskiepyta atitinkamai 68,7 proc. ir 69,4 proc.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 58,1 proc. žmonių, tarp pilnamečių paskiepyta 68,5 proc. gyventojų. Iš viso Lietuva yra sulaukusi daugiau nei 4,151 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau kaip 2,93 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu apie 1,22 mln. vakcinos dozių.