NERAMU: PAR KORONAVIRUSO ATMAINA GALI UŽSIKRĖSTI IR PASKIEPYTI, IR JAU SIRGĘ COVID-19

Antradienį premjerei Ingridai Šimonytei pranešus apie Lietuvoje užfiksuotą Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atmainą, specialistai pateikė daugiau informacijos apie užsikrėtusius asmenis.

Pietų Afrikos atmaina užsikrėtusių žmonių susirgimo aplinkybės nėra žinomos, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Kaip BNS sakė centro atstovė Justina Petravičienė, pirmasis atvejis nustatytas Kėdainių rajone gyvenančiam asmeniui. „Liga patvirtinta kovo 2 dieną. Asmuo jautė COVID-19 būdingus simptomus. Šiuo metu jis jau yra pasveikęs. Asmens užsikrėtimo aplinkybių epidemiologinio tyrimo metu nustatyti nepavyko, jis nenurodė, jog būtų lankęsis užsienyje“, – teigė NVSC atstovė.

Užsikrėtimo aplinkybių epidemiologinio tyrimo metu nustatyti nepavyko, asmuo nenurodė, jog būtų lankęsis užsienyje.

„Antrasis atvejis fiksuotas Vilniuje gyvenančiam žmogui. Liga patvirtinta kovo 8 dieną. Jis jautė COVID-19 būdingus simptomus. Šiuo metu asmuo jau yra pasveikęs. Užsikrėtimo aplinkybių epidemiologinio tyrimo metu nustatyti nepavyko, asmuo nenurodė, jog būtų lankęsis užsienyje“, – pridūrė ji.

J. Petravičienės teigimu, su pirmuoju užsikrėtusiuoju sąlytį turėjo trys šeimos nariai, visiems jiems taip pat buvo patvirtinta COVID-19 liga. Jie šiuo metu taip yra pasveikę.

Sąlytį su antruoju užsikrėtusiuoju turėjo du šeimos nariai. Vienam iš jų taip pat patvirtinta COVID-19 liga, jis dar nėra pasveikęs.

Abu žmonės, kurie užsikrėtė šia atmaina, priklauso 40–49 metų grupei.

Freepik.com nuotr.

Grėsmė ir paskiepytiems, ir sirgusiems COVID-19

Pasak epidemiologo Gyčio Dudo, Pietų Afrikos atmaina yra viena iš „šiuo metu keliančių rūpestį“.

Anot specialisto, genetinė informacija rodo, kad didėja tikimybė užsikrėsti šia atmaina pakartotinai, jeigu buvo persirgta kitomis atmainomis arba pasiskiepijus šiuo metu registruotomis vakcinomis.

Ekspertas taip pat sako, kad kol kas nėra įrodytų, jog Pietų Afrikos atmaina plistų greičiau nei britiškoji ar sukeltų didesnį mirtingumą.

Kas kelia nerimą?

Nėra duomenų, kad Pietų Afrikos variantas sukeltų rimtesnę ligą užsikrėtusiems žmonėms, informuoja BBC. Kaip ir pradinėje koronaviruso versijoje, didžiausia rizika užsikrėsti yra vyresnio amžiaus žmonėms arba turintiems reikšmingų sveikatos sutrikimų. Tačiau mokslininkams kelia susirūpinimą tai, kad ši atmaina gali išplisti lengviau, o ir vakcinos gali būti ne tokios veiksmingos.

Pietų Afrikos variante yra mutacija, vadinama N501Y, kuri, atrodo, daro ją labiau užkrečiamą arba lengvai plintančią. Kita mutacija, vadinama E484K, gali padėti virusui išsisukti nuo žmogaus imuninės sistemos ir turėti neigiamos įtakos vakcinų nuo koronaviruso veikimui.

Ar visos vakcinos apsaugo nuo PAR atmainos?

Kol nėra atlikta itin daug tyrimų, todėl dar per anksti tiksliai pasakyti, ar yra tikimybė, kad dėl mutacijų vakcinos taptų mažiau veiksmingos.

Mokslininkai, naudodami paskiepytų žmonių kraujo mėginius, laboratorijoje išbandė „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo N501Y ir E484k mutacijų. Tyrime vakcina pasirodė esanti veiksminga, tačiau ne maksimaliai.

Freepik.com nuotr.

Ankstyvi „Moderna“ rezultatai rodo, kad vakcina vis dar veiksminga prieš Pietų Afrikos variantą, nors imuninis atsakas gali būti ne toks stiprus ar užsitęsęs.

Atrodo, kad dvi naujos koronaviruso vakcinos, kurios gali būti patvirtintos netrukus, – viena iš „Novavax“ ir kita iš „Janssen“ – suteikia tam tikrą apsaugą nuo šio varianto.

Preliminarūs darbai rodo, kad „Oxford-AstraZeneca“ vakcina siūlo „ribotą“ apsaugą nuo lengvos koronaviruso ligos, atsirandančios dėl Pietų Afrikos varianto, tačiau ekspertai teigia, kad ji vis tiek turėtų apsaugoti ir sergant sunkia forma.