Organų donorystė – vis dar nepatogi tema? | kl.lt

ORGANŲ DONORYSTĖ – VIS DAR NEPATOGI TEMA?

Galimybė elektroniniu būdu išreikšti valią gerokai pagausino organų donorų gretas, tačiau Klaipėdos apskrities gyventojai – gana pasyvūs. Pagal išduotų organų donorų kortelių skaičių pajūrio regionas atsiduria vos penktoje vietoje.

Neskuba pritarti

26 746 – tiek Lietuvos gyventojų yra pareiškę sutikimą po mirties tapti organų donorais. Beveik 7 tūkst. gyventojų pritarimą donorystei išreiškė nepakildami nuo kompiuterio. Jie sutikimą užpildė elektroniniu būdu.

Aktyviausi organų donorų palaikytojai yra vilniečiai ir kauniečiai. Trečioje vietoje pagal išduotų organų donorų kortelių skaičių atsiduria Šiaulių apskritis, o ketvirtoje vietoje – Panevėžio apskritis.

Naujausiais Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, iki šių metų balandžio pradžios sutikimą tapti organų donorais išreiškė 2159 Klaipėdos apskrities gyventojai. Pagal šį skaičių mūsų regionas atsiduria penktoje vietoje.

Iš Klaipėdos apskrities gyventojų, pareiškusių sutikimą organų donorystei, yra 1409 moterys ir 750 vyrų.

Klaipėdos miesto gyventojai pasirašė 1361 sutikimą, kad po mirties jų organus ir (ar) audinius (ragenas) būtų galima panaudoti transplantacijai.

Klaipėdos rajono gyventojai yra pasirašę 258 sutikimus, Kretingos rajono gyventojai – 146 sutikimus, Neringos gyventojai – 26, Palangos – 125, Šilutės rajono gyventojai – 178, Skuodo rajono gyventojai – 65 sutikimus.

Vyriausiam – per 80 metų

Kaip ir visoje Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje organų donorystei labiausiai pritaria 18–30 metų jaunimas. Šios amžiaus grupės gyventojai yra pasirašę 1162 sutikimus.

Antroje vietoje atsiduria 31–40 metų gyventojai, pasirašę 543 sutikimus, 41–50 metų gyventojai užpildė 283 prašymus. Nuo 50 iki 60 metų valią pareiškė per šimtą gyventojų. Pusė tiek norinčiųjų atsirado amžiaus grupėje nuo 61 iki 70 metų.

Nuo 71 iki 80 metų gyventojų grupėje pasirašyta 14 sutikimų. Vienam Klaipėdos apskrities gyventojui, panorusiam tapti organų donoru, yra daugiau nei 80 metų.

Vengia kalbėti

Paklausta, kodėl taip mažai Klaipėdos apskrities gyventojų panoro būti organų donorais, Nacionalinio transplantacijos biuro atstovė Loreta Čėsnienė sakė, kad priežasčių gali būti ne viena.

Tačiau skaičiai esą puikiai atspindi vietos regiono žmonių požiūrį į organų donorystę.

L.Čėsnienė spėjo, kad gal vietos žiniasklaida per mažai skiria dėmesio šiai sričiai. Kita priežastis – žmonės vengia kalbėti šia nepatogia tema su artimaisiais.

"Svarbu nebijoti šia subtilia ir, nėra ko slėpti, skaudžia tema pasikalbėti su savo artimaisiais. Šeimos nariams labai svarbu žinoti artimųjų nuomonę šiuo klausimu: ar žmogus sutinka, kad po mirties jo organai būtų atiduoti transplantuoti, ar ne? Tokiu atveju ir donoro kortelių statistika nebėra organų donorystės sėkmę lemiantis veiksnys, nes dažniausiai donorystei tuomet pritaria mirusiojo artimieji", – pasakojo biuro atstovė.

Reaguoja į įvykius

Jau ketverius metus Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią sutikimus organų donorystei galima užpildyti elektroniniu būdu – tokių sutikimų ir gaunama daugiausia.

Pastebima, kad pritariančiųjų organų donorystei visuomet padaugėja po visuomenės susidomėjimo sulaukusių kokių nors įsimintinų su organų donoryste ir transplantacija susijusių įvykių, kai kyla diskusijų spaudoje, radijuje ir televizijoje.

Kai šių metų vasarį parlamentaras Mykolas Majauskas pasiūlė Lietuvoje keisti organų donorystės modelį, taip pat kilo itin didelis visuomenės susidomėjimas. Vos per šešias paskutiniąsias vasario dienas buvo pasirašyti 237 elektroniniai sutikimai.

Kasmet didelio atgarsio sulaukia ir spalį rengiamos Donorystės dienos, taip pat – padėkos renginys ir žvakučių degimo akcija organų donorams atminti.

Rekordiškai daug – net 612 – elektroninių sutikimų per vieną mėnesį buvo pasirašyta praėjusių metų spalį, kai I.Matijošaitienės fondas Vilniuje ir Kaune surengė performansą "Mirštu, kaip noriu gyventi", o Lietuvos asociacija "Gyvastis" miestų aikštėse uždegė padėkos žvakutes donorams.

Kai 2015 m. kovą iš Prancūzijos buvo atskraidinta donoro širdelė vienerių metų lietuvaitei Estrėjai, buvo gauti 133 sutikimai. Kai 2014 m. liepą Vilniuje buvo surengtos Europos žmonių su transplantuotais plaučiais ir širdimis žaidynės, buvo gautas 181 elektroninis sutikimas.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausia laukia inksto – 158, ragenos – 102, kamieninių kraujo donoro ląstelių – 95, kepenų – 71.

Organų donorystės statistika

95 proc. donorų sutinka dovanoti visus tinkamus organus

65 proc. pasirašiusių sutikimą dėl donorystės yra moterys

113 Lietuvos gyventojų nesutinka dovanoti savo organų

Mirė 421 žmogus, kuris buvo užpildęs prašymą dėl organų donorystės

14 gyventojų, pritariančių organų donorystei, yra daugiau nei 80 metų

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Teresė

šitas straipsnis yra apie kitą gydytoją. tai klaida. Atsitiktinai sutampa pavardės.

Heras-nuomone

Todėl,kad didėja nuo donorystės žmogžudysčių skaicius

SUSIJUSIOS NAUJIENOS