PASIRENGIMAS KOVOTI SU KORONAVIRUSU LIETUVOJE – TIK TARIAMAS?

Ar tikrai Lietuvoje pasiruošta koronaviruso atėjimui? "Kauno dienos" žiniomis, į Kauno klinikinę ligoninę atvežus pacientą, kuriam įtartas šis virusas, čia kilo panika. Ligoninė tai neigia.

Skambinėjo vieni kitiems?

Po to, kai pacientas, kuriam įtartas naujasis koronavirusas 2019-nCoV, buvo hospitalizuotas Kauno klinikinėje ligoninėje (KKL), "Kauno diena" sulaukė skaitytojų laiškų, kuriuose teigiama, kad tokiems atvejams nei šioje, nei kitose ligoninėse esą nepasiruošta. Situacijos liudininku tapęs kaunietis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo: "Ligoninės absoliučiai nepasiruošusios: patys nežino, ką daryti, – jokių instrukcijų, jokių apsaugos priemonių iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), jokių karantino reikalavimų ir paruoštų vietų. Vieni kitiems skambinėja... Patys gydytojai nesupažindinti – jokių nurodymų, reikalavimų, nors ministras sakė, kad viskam pasiruošta."

Kitas skaitytojas tvirtino, kad ligoninėms trūksta antibakterinių kostiumų – esą tokiais kostiumais aprūpintos tik Santaros klinikos Vilniuje ir Kauno klinikos Kaune. Be to, "Kauno dienos" šaltiniai tvirtino, kad žmogus, kuriam įtartas naujasis koronavirusas, greitosios pagalbos automobilyje turėjo ilgai laukti, kol jį priėmė KKL – apie valandą ar daugiau.

Turi tinkamai pasiruošti

Tačiau KKL komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas tikino, kad jokios panikos, atvežus į ligoninę galimai naujuoju koronavirusu užsikrėtusį pacientą, nebuvo: "Panikos, pasimetimo nebuvo – buvo tik neskubant pasiruošta. Pagal numatytą tvarką, pacientą, kuriam įtariamas koronavirusas, turime priimti per atskirą įėjimą į specialiai tam paruoštą izoliuotą palatą. Tokia palata turėjo būti paruošta. Personalas turi vilkėti specialią aprangą, taigi, turi persirengti. Visa tai užima laiko."

Ligoninės atstovas neneigė, kad pacientui teko apie valandą laukti greitosios pagalbos automobilyje už ligoninės durų. "Juk tai nėra paprastas atvejis, kai žmogų gali atvesti į priimamąjį ir pasodinti, kad jis čia bendra tvarka lauktų tyrimų. Esant tokiai situacijai, negali būti skubotų spontaniškų veiksmų – reikia pasiruošti", – sakė S.Tvirbutas.

Pajėgumai: lakiosioms ir pavojingoms infekcinėms ligoms gydyti Kauno klinikinė ligoninė šiuo metu gali skirti iki 10 visiškai izoliuotų palatų / Kauno klinikinės ligoninės nuotr.

Kaip "Kauno diena" jau rašė, vyras į medikus kreipėsi po to, kai grįžęs iš Vokietijos, kur bendravo su kinų tautybės žmonėmis, pajuto viršutinių kvėpavimo takų, peršalimo ligos simptomus.

Ligoninės atstovo žodžiais, tai, kad ligoninė šį žmogų priėmė ne iš karto, dar nereiškia, kad ji tokiais ligoniais nesugeba pasirūpinti: "Jei mes nesugebėtume tokių ligonių priimti ir jais pasirūpinti, jie pas mus nebūtų vežami. Nuo senų laikų, kai KKL Infekcinių ligų klinika veikė kaip atskira Infekcinė ligoninė, šiame padalinyje tiek patalpos pritaikytos, tiek dirba aukštos kvalifikacijos užkrečiamųjų ligų specialistai."

S.Tvirbuto teigimu, asmenys, kuriems įtariamos pavojingos užkrečiamosios ligos, yra hospitalizuojami visiškai izoliuotose nuo kitų ligoninės patalpų palatose. "Šalia šių palatų esančiose pagalbinėse patalpose ligoninės personalas persirengia specialiais drabužiais, užsideda specialias priemones, kad nei per orą, nei odos kontakto būdu negautų užkrato. Tai galioja bet kuriai pavojingai lakiai infekcijai." Pašnekovas tikino, kad personalui yra aišku, kaip elgtis hospitalizuojant ar gydant asmenį, kuriam įtariamas naujasis koronavirusas.

"Turime labai aiškią vidiniu protokolu nustatytą tvarką, kaip elgtis pavojingų infekcinių ligų pasireiškimo atvejais, – pasak pašnekovo, esant reikalui ši tvarka atnaujinama, atsižvelgiant į PSO, SAM ir kitas rekomendacijas. – Buvome pasirengę SARS, MERS virusų sukeltoms ligoms, kurių, laimė, mūsų šalyje neregistruota. Esame pasirengę ir koronaviruso atvejams, personalas nuolat rengia papildomas pratybas, tam turime visas reikalingas priemones."

Veža į paskirtas ligonines

Pacientas, kuriam įtartas naujasis koronavirusas, greitosios pagalbos automobiliu į KKL atvežtas neatsitiktinai. Ši ligoninė – viena iš penkių SAM patvirtintų sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje, kuriose turi būti izoliuojami naujuoju koronavirusu galimai užsikrėtę asmenys (kitos – Santaros klinikos Vilniuje, Klaipėdos universitetinė, Respublikinė Panevėžio ir Respublikinė Šiaulių ligoninės).

 

Pagal numatytą tvarką pacientą, kuriam įtariamas koronavirusas, turime priimti per atskirą įėjimą į specialiai tam paruoštą izoliuotą palatą. Personalas turi vilkėti specialią aprangą. Visa tai užima laiko.

Pasak Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) direktoriaus Nerijaus Mikelionio, vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijomis, į KKL Infekcinių ligų kliniką greitoji turi vežti visus asmenis iš Kauno regiono, kuriems įtariamos pavojingos užkrečiamosios ligos. "Jei ši ligoninė būtų perpildyta, sprendimas, kur vežti tokį ligonį, priklausytų nuo situacijos. Manau, sprendžiant tokias problemas įsijungtų ir SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras, ir NVSC", – svarstė N.Mikelionis.

Remiantis nustatyta tvarka, greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigada turi pasiruošti tiek prieš vykstant pas žmogų, galimai užsikrėtusį koronavirusu, tiek kita pavojinga užkrečiamąją liga. "Dar būdama stotyje brigada turi apsirengti vienkartiniais kostiumais, užsidėti specialius respiratorius, akių apsaugą. Ir šį kartą jie taip pasiruošė, tik tada važiavo į iškvietimą", – Kauno miesto GMPS direktoriaus teigimu, reikiamų priemonių tam stotis turi pakankamai.

Užtruko skirtingai laiko

Asmuo, kuriam įtartas naujasis koronavirusas, Kaune buvo hospitalizuotas mažiausiai keturias paras. Nors oficialūs asmenys jau šeštadienį skelbė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenis, kad, ištyrus nosiaryklės gleivinės tepinėlius koronavirusas nei šiam, nei dviem Panevėžyje buvusiems hospitalizuotiems asmenims nenustatytas, Kauno regiono gyventojas KKL leido ir pirmadienį. Pasiteiravus, kodėl net ir tada, kai skelbta, kad grėsmingoji diagnozė nepasitvirtino, pacientas neišrašytas iš ligoninės, S.Tvirbutas atsakė: "Mes apsidrausdami laukėme oficialaus diagnozės patvirtinimo, oficialaus NVSPL atsakymo. Juo labiau kad visuomenėje dėl naujojo koronaviruso kyla įtampa."

Tačiau Santaros klinikose Vilniuje panašūs pacientai užtruko kur kas mažiau laiko: vienu atveju – parą, kitu atveju – vos kelias valandas. Pirmuoju atveju į Santaros klinikas kreipęsis žmogus turėjo sąlytį su galimai koronavirusu sergančiu žmogumi. Antrasis pacientas – ketvirtadienį lėktuvu iš Varšuvos į Vilnių parskridęs keleivis. Abiem jiems pasireiškė panašūs į gripą, o kartu ir į naująjį koronavirusą, simptomai.

Kaip jau skelbta, antrasis pacientas skrydžio metu pasijuto blogai, skundėsi karščiavimu, kaulų laužymu, į gripą panašiais simptomais. Tarnybos Lietuvoje skelbė reagavusios pagal tarpinstitucinį veiklos planą, įtarus, kad lėktuve yra žmogus, sergantis užkrečiamąja liga. Kartu skridę keleiviai persodinti toliau nuo jo, arčiausiai šio keleivio sėdėjusių 25 keleivių sveikata po skrydžio turėjo būti patikrinta. Blogai pasijutęs pacientas greitosios pagalbos automobiliu nuvežtas į Santaros klinikas. Atlikus skubius tyrimus, jis dar tą pačią dieną išleistas gydytis ambulatoriškai.

Kodėl pacientas taip greitai išleistas namo? Dėl šio įvykio išplatintame pranešime Santaros klinikos skelbia, kad jau pirminiai duomenys rodė, jog indikacijų įtarti galimą koronaviruso sukeltą infekciją nepakanka. Teigiama, kad pacientas buvo apžiūrėtas ir tirtas kaip visi į Santaros klinikų Infekcinių ligų centrą besikreipiantys asmenys.

"Buvo įvertinti visi klinikiniai simptomai, įtarta ūmi virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Atliktas molekulinis kvėpavimo takų infekcijų tyrimas, kuriuo per valandą nustatytas sezoninis gripas. Tyrimas dėl koronaviruso 2019nCoV nebuvo atliekamas, nes nebuvo būtinų klinikinių ir epidemiologinių indikacijų, leidžiančių manyti, kad pacientas galėtų būti juo užsikrėtęs. Profilaktiniai tyrimai asmenims, kurių simptomai neatitinka klinikinių ir epidemiologinių kriterijų, Santaros klinikose neatliekami", – pranešime cituojama Santaros klinikų direktoriaus valdymui pavaduotoja Edita Kazėnaitė. Pabrėžiama, kad pacientas išleistas namo nustačius gripo diagnozę.

Santaros klinikų ryšių su visuomene specialistė Jurgita Juozaitytė patikslino, kad ir šio, ir ankstesnio paciento, kuris dėl panašių simptomų šią savaitę buvo tirtas Santaros klinikose, atvejais nebuvo Europos ligų ir prevencijos centro (ECDC) apibrėžtų epidemiologinių duomenų apie šių žmonių galimybę užsikrėsti koronavirusu 2019-nCoV: "Šalia klinikinių duomenų turi būti ir epidemiologiniai duomenys: žmogus turi būti neseniai lankęsis Kinijoje arba turėjęs kontaktą su žmogumi, kuriam diagnozuotas naujasis koronavirusas."

Dėl šios priežasties, pasak jos, šių žmonių nereikėjo izoliuoti. "Tačiau sąlygas izoliuoti pacientus, kuriems įtariama pavojinga užkrečiamoji liga, ligoninėje tikrai turime. Santaros klinikų Infekcinių ligų centre yra šešios vienvietės izoliacinės palatos. Medikams reikalingų apsaugos priemonių tikrai pakaktų", – teigė J.Juozaitytė.

Jos teigimu, ligoninės medikams aišku, kaip reikia elgtis, jei į jų rankas patenka asmuo, kuriam įtariamas koronavirusas. "Juo labiau kad tik prieš mėnesį mūsų medikai dalyvavo pratybose, kaip suvaldyti ypač užkrečiamąją ligą", – sakė Santaros klinikų atstovė.

Vis dėlto aiškėja, kad, pritrūkus medicininių kaukių ir kitų apsaugos nuo naujo koronaviruso priemonių, nebūtų paprasta jomis apsirūpinti. Apie tai įspėja ir PSO, praėjusią savaitę išplatinusi pranešimą, kad šių priemonių pradeda trūkti visame pasaulyje.

Priimtų ir kitos ligoninės?

S.Tvirbuto teigimu, šiuo metu lakiosioms ir pavojingoms infekcinėms ligoms gydyti KKL gali skirti iki 10 visiškai izoliuotų palatų, o reikalui esant infrastruktūra leistų šį skaičių padidinti.

Vis dėlto, jei naujasis koronavirusas Lietuvoje išplistų ir viena ligoninė Kaune nebesutalpintų visų juo užsikrėtusių, kokios galimybės būtų tai padaryti kitur?

"Į Respublikinę Kauno ligoninę (RKL) nei greitoji veža, nei mes gydome žmones, kurie įtariami užsikrėtę virusais. Tačiau, jei iš tiesų Lietuvoje kiltų naujojo koronaviruso epidemija ir KKL nesutalpintų visų ligonių, mūsų ligoninėje būtų daromi tam tikri pokyčiai, kad galėtume priimti ir galimai šiuo virusu užsikrėtusius žmones", – sakė RKL atstovė komunikacijai Jūratė Kuzmickaitė.

Kauno klinikų komunikacijos specialistė Eglė Audickaitė priminė, kad šioje ligoninėje nėra infekcinių ligų padalinio, todėl visi pacientai, kurie įtaria, kad serga šia ar kita infekcine liga, pavyzdžiui, gripu, turėtų kreiptis į KKL.

Pasitinka: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai oro uostuose primena, kad asmenys, per pastarąsias kelias savaites viešėję Kinijoje, turėję kontaktų su šios šalies piliečiais ir pajutę gripo simptomus, neturi vykti į gydymo įstaigas patys, o skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. / Eitvydo Kinaičio nuotr.

"Jeigu pacientai vis dėlto dėl koronaviruso kreiptųsi į Kauno klinikas, jie būtų izoliuoti tam skirtose palatose, – pasak E.Audickaitės, iškvietus greitosios pagalbos medikus, pacientai būtų pervežti į KKL toliau stebėti ir gydyti. – Labai sunkios būklės pacientai dėl komplikacijų gali būti gydomi Kauno klinikose esančiose izoliuotose Intensyviosios terapijos skyriaus palatose." Anot jos, klinikų medikai turi sukaupę reikiamą patirtį prižiūrint tokius pacientus, kai Lietuvoje prieš keletą metų buvo kiaulių gripas.

Turėtų kviesti greitąją

Už koronaviruso grėsmės kontrolę ir prevenciją Lietuvoje atsakinga SAM. Ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė teigė, kad Lietuvoje taikomos PSO bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijos naujojo koronaviruso prevencijai. "Pastarųjų dviejų savaičių situacija rodo, kad atsakingos institucijos yra gerai pasirengusios tinkamai reaguoti į galimą infekcijos atvejį, – pasak ministerijos atstovės, visoms sveikatos priežiūros įstaigoms sausio pabaigoje išsiųstos ir nuolat atnaujinamos su tuo susijusios rekomendacijos. – Be to, visos gydymo įstaigos privalo turėti aktualius ir veiksmingus ekstremalių situacijų valdymo planus. SAM taip pat rekomendavo šiuos planus peržiūrėti ir, esant poreikiui, atnaujinti."

Ji informavo, kad praėjusią savaitę SAM Ekstremalių situacijų operacijų centro nariai susitiko su šalies gydymo įstaigų vadovais aptarti šių įstaigų pasirengimo galimam koronaviruso atėjimui į Lietuvą. Be to, artimiausiu metu ministerijos specialistai lankys šalies ligonines, kurios turi priimti pacientus su koronaviruso infekcija, bei kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir įvertinti jų pasirengimą.

Pasiteiravus, ar šios ligoninės yra pakankamai aprūpintos vienkartiniais antibakteriniais kostiumais ir kitais reikmenimis, G.Banaitytė atsakė: "SAM nė iš vienos gydymo įstaigos nėra gavusi informacijos, kad jai trūksta asmens apsaugos priemonių. Kiekviena ligoninė turi būti sukaupusi tam tikrą jų rezervą."

SAM atstovė priminė, kad asmenys, per pastarąsias kelias savaites viešėję Kinijoje, turėję kontaktų su šios šalies piliečiais ir pajutę gripo simptomus, neturi vykti į gydymo įstaigas patys, o skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. "Užsikrėtusieji koronavirusu į gydymo įstaigas turi būti vežami saugiai specialiu greitosios medicinos pagalbos automobiliu, kad neplatintų užkrato", – teigė G.Banaitytė.

Prognozuojama, kad naujasis koronavirusas piką pasauliniu mastu pasieks vasario antroje pusėje. Kadangi pagal simptomus į šį virusą labai panašus gripo virusas Lietuvoje turėtų įsisiautėti tuo pačiu metu, greičiausiai ir su įtariamu koronavirusu į ligonines atkeliaus dar ne vienas.