PILVO CHIRURGAS: VĖŽYS NESIRENKA PAGAL AMŽIŲ AR PAREIGAS

Žinia apie Velso princesei diagnozuotą onkologinę ligą ir pradėtą gydymą daugelį greičiausiai privertė susimąstyti, kad ši liga nesirenka nei pagal amžių, nei pagal užimamas pareigas. Lietuviai labiausiai bijo susirgti onkologinėmis ligomis, tačiau reguliariai tikrintis sveikatą įpratęs toli gražu ne kiekvienas.

Naudinga visiems

Pilvo chirurgijos gydytojas med. dr. Simonas Ūselis prisipažįsta, kad jį, kaip ir daugelį kitų, sukrėtė žinia apie Velso princesei diagnozuotą ligą.

„Vis dėlto tikiu, kad patyrę gydytojai, artimųjų ir visuomenės palaikymas padės princesei sėkmingai įveikti jai tekusį iššūkį, – sako S. Ūselis ir priduria: – Šis atvejis visiems mums primena, kad liga gali užklupti nelauktai, net būnant jauno amžiaus, nepriklausomai nuo to, kur gyvename ar kokios mūsų pareigos. Geriausia, ką galime padaryti kiekvienas, – vengti žalingų įpročių, rūpintis savo mityba, fiziniu aktyvumu, reguliariai tikrintis sveikatos būklę ir atlikti paskirtus tyrimus.“

Pasak jo, net ir niekuo nesiskundžiančiam žmogui naudinga bent kartą per metus apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Atlikti bendruosius kraujo ir šlapimo tyrimus,  periodiškai atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą, kitus papildomus tyrimus, jei šeimos gydytojas mato būtinybę išsamiau ištirti. Jaučiant ilgai trunkančius simptomus būtina pasikonsultuoti su gydytojais specialistais.

„Budresni turėtų būti tie, kurių artimieji, ypač pirmos eilės, t. y. mama, tėtis, broliai ar seserys, sirgo onkologinėmis ligomis. Kai kurios vėžinės ligos siejamos su genetiniais faktoriais, pavyzdžiui, tam tikro tipo storosios žarnos (pvz., Lyncho sindromas, šeiminė adenominė polipozė), krūties ar prostatos vėžys. Tai žinant reikėtų dažniau atlikti profilaktinius tyrimus net ir jauniems“, – sako S. Ūselis.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad jau ne vienus metus žinoma, jog onkologinėms ligoms išsivystyti didelės įtakos turi gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai. Pavyzdžiui, žarnyno vėžys glaudžiai siejamas su pertekliniu perdirbto maisto, alkoholio vartojimu, mažu suvartojamų skaidulų ir daržovių kiekiu, o didžiąją dalį plaučių vėžio atvejų sukelia rūkymas.

Simonas Ūselis / Asmeninio archyvo nuotr.

Bijo, bet tikrintis neskuba

Rugsėjį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad lietuviai pas gydytojus skubėti nelinkę. Nors net 6 iš 10 labiausiai bijo susirgti onkologine liga, 2 iš 5 sveikatą tikrinasi rečiau nei kartą per metus, o beveik kas penktas teigė išvis nesilankantis pas gydytojus, kol neprispiria liga.

„Vis dar vyrauja nuomonė, kad, apsilankius pas gydytoją, šis būtinai  diagnozuos kokią nors ligą, paskirs vaistų, reikės nuolat minti gydymo įstaigų slenksčius, todėl vizitai atidėliojami, kartais net kol simptomai tampa nebekeliami. Liūdniausia, kai tenka susidurti su jaunais, pačiame jėgų žydėjime žmonėmis, kuriems diagnozuojamas jau pažengusios stadijos vėžys ir net šiuolaikinės medicinos galimybės padėti tampa ribotos“, – sako gydytojas pilvo chirurgas.

Geriausia, ką galime padaryti kiekvienas, – vengti žalingų įpročių, rūpintis mityba, fiziniu aktyvumu, reguliariai tikrintis sveikatos būklę ir atlikti paskirtus tyrimus.

Gydytojas apgailestauja, kad net ir sparčiai tobulėjant onkologinių ligų diagnostikai ir gydymui, vėžio atvejų skaičius kasmet nuosekliai didėja. Lietuvoje onkologinės ligos diagnozę kiekvienais metais išgirsta apie keliolika tūkstančių žmonių. Ne kiekvieno iš jų gyvybę pavyksta išgelbėti. Pavyzdžiui, išplitusio (metastatinio) storosios žarnos vėžio trijų metų išgyvenamumas, įvairių šaltinių duomenimis, tesiekia 20–30 proc., o iš visų naujai diagnozuotų storosios žarnos atvejų apie 10 proc. nustatoma išplitusi metastatinė liga.

Daugiausia galimybių pasveikti ir gyventi dar ilgus metus yra tada, kai liga aptinkama ankstyvoje jos stadijoje. Tuomet gydymo efektyvumas ir visiškas pasveikimas sergant onkologine liga, priklausomai nuo konkrečios, gali siekti 90 ir daugiau proc.

Nedelsti pajutus simptomų

Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėtos įgyvendinti 4 vėžio prevencijos programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos, pagal kurias, priklausomai nuo amžiaus ir lyties, atliekami ankstyvosios vėžio diagnostikos tyrimai. Šie tyrimai atliekami nemokamai, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Vis dėlto S. Ūselis atkreipia dėmesį, kad laukti tam tikro amžiaus nereikėtų. Pajutus nerimą keliančių simptomų: aptikus guzelį, pasikeitus tuštinimosi įpročiams, kraujavimą pasituštinus, atsiradus neįprastų kitų simptomų, pavyzdžiui, naktiniam prakaitavimui, nepaaiškinamam svorio kritimui, nereikėtų delsti ir laukti, kol jie galbūt praeis savaime. Tai gali būti pirmieji onkologinės ligos požymiai. Jų nepražiūrėti padeda nuolatinis ir sistemingas rūpinimasis savo sveikata.