PROFESORIUS APIE KAUKIŲ DĖVĖJIMĄ LAUKE: TAI NETURĖTŲ BŪTI PRIVALOMA

„Kaukių dėvėjimas uždarose patalpose neabejotinai turi teigiamą poveikį viruso plitimo stabdymui. Tačiau kaukių dėvėjimas lauke kelia daug klausimų, kurie yra pagrįsti. Daugelyje šalių yra aiškiai įvardinta, kuriose viešose vietose kaukių dėvėjimas yra būtinas (privalomas), o kur tik rekomenduotinas“, – socialiniame tinkle rašė užkrečiamųjų ligų žinovas profesorius Saulius Čaplinskas.

Anot jo, įrodyta, kad SARS-CoV-2 virusas daugiausia plinta uždarose, blogai vėdinamose  patalpose, kuriose ilgesnį laiką arti (mažiau nei 1 m atstumu) vienas šalia kito būriuojasi žmonės. „Tikimybė užsikrėsti lauke, kai nesibūriuojama ir bendraujama mažiausiai metro atstumu vienas nuo kito, viruso perdavimo rizika yra praktiškai minimali. Be to, dėvint kaukę lauke ji greitai sudrėksta ir praranda savo filtracines savybes. Vadinasi, iš lauko su sudrėkusia kauke atėjus į uždarą patalpą (pvz. mokyklą, kirpyklą, parduotuvę ir t.t.) jos efektyvumas apsaugoti nuo viruso yra neabejotinai sumažėjęs. Sudrėkusi kaukė, įžengus į uždarą patalpą, ypač, kur yra kitų žmonių, turėtų būti nedelsiant pakeičiama nauja. Taip pat reikalavimas dėvėti kaukes lauke nebuvo ir nėra taikomas daugelyje šalių, kurios suvaldė ar valdo pandemiją geriau negu Lietuva. Nemanau, kad reikalavimas dėvėti kaukes lauke gali reikšmingai prisidėti prie pandemijos suvaldymo ir kyla klausimas, ar toks reikalavimas nėra perteklinis. Todėl kaukių dėvėjimas lauke, kai nėra būriavimosi, turėtų būti ne privalomas, o pačių žmonių pasirinkimas. Jeigu kas nors mano, kad kaukių dėvėjimas vaikščiojant lauke, nesibūriuojant, prasilenkiant gatvėje su kitu žmogumi yra reikšmingas viruso plitimo stabdymui, tai taip nėra“, – dėstė profesorius.

Jeigu kas nors mano, kad kaukių dėvėjimas vaikščiojant lauke, nesibūriuojant, prasilenkiant gatvėje su kitu žmogumi yra reikšmingas viruso plitimo stabdymui, tai taip nėra.

Kitas klausimas – kaukių dėvėjimas viešose uždarose patalpose. Čia jis turi būti ne tik privalomas, bet, pirmiausia, ir sąmoningas. „Lietuvoje fiksuojamas infekcijos plitimas židiniais uždarose patalpose. Vadinasi, kaukių dėvėjimui uždarose patalpose turi būti teikiamas prioritetas. Panašu, kad atėjo laikas keisti pasenusią kaukių dėvėjimo strategiją Lietuvoje, atlaisvinant jų dėvėjimo prievoles lauke, tačiau nustatant reikalavimą viešajame transporte, uždarose patalpose esančiuose objektuose (pvz., prekybos centruose ir pan.) dėvėti didesnio efektyvumo kaukes – respiratorius, bet ne medvilnines, kurių efektyvumas dvigubai žemesnis, – rašė S. Čaplinskas. – Priminsiu, kad N95 kaukės (respiratoriai) turi labai aukštą tiek bakterijų, tiek virusų, tiek kitų dalelių filtravimo efektyvumą, kuris siekia 99,5 – 98,8 proc. Tuo tarpu medvilninių kaukių efektyvumas yra beveik perpus mažesnis (50 proc.). Būtent todėl, didžiausio efektyvumo apsaugos priemonės turėtų būti taikomos ten, kur rizika užsikrėsti yra didžiausia, ir kur, pvz., pats žmogus negali užtikrinti saugaus atstumo laikymosi nuo kitų žmonių (jau minėjau, viešajame transporte, parduotuvėse, renginiuose ir t.t.). Respiratorių dėvėjimas leistų sustiprinti kovą su koronavirusinės infekcijos plitimu bei būtų papildoma prevencinė priemonė visuomenėje laisvinant karantino ribojimus.“

Profesorius pateikė ir pavyzdį – JAV prezidento patarėjas COVID-19 klausimais  dr. Antony Fauci pažymėjo, jog jis nemato problemos, kad vasarį JAV vyksiančios futbolo varžybos vyks su tūkstančiais žiūrovų, kai dėvimos KN-95 standarto kaukės (respiratoriai) ir laikomasi fizinio atstumo tarp žiūrovų. Visiems sirgaliams respiratoriai bus dalijami nemokamai. Anot S. Čaplinsko, būtent respiratorių dėvėjimas viešajame transporte, parduotuvėse, kirpyklose ir pan. įvestas Vokietijoje ir kitose šalyse. Senjorams jie dalijami nemokamai. Be to, kai kuriose šalyse galioja draudimas kalbėti mobiliais telefonais viešajame transporte.

„Priminsiu, kad pandemijos pradžioje buvo rezervuotos rekomendacijos dėl respiratorių dėvėjimo visuomenėje, nes jų trūko medikams. Dabar, kai pasiūla viršija paklausą, ši rekomendacija pasikeitė, o medvilninės kaukės, kurios yra žymiai mažiau efektyvios, šiame pandemijos etape labiau tiktų kaip grožio aksesuaras ant medicininės kaukės ar respiratoriaus. Visgi, „geriausias neturėtų tapti gero priešu“, todėl dėvėti medvilnines kaukes be filtrų yra geriau, negu nedėvėti nieko“, – įrašą baigė profesorius. 

Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė  teigė, kad įvertinus švelninamas karantino sąlygas ir „britiškosios“ atmainos spartesnį plitimą, svarstoma griežtinti kaukių dėvėjimą patalpose.

„Svarbiausia – apsauga uždarose patalpose. Tikrai nebeturėtume dėvėti tų medžiaginių kaukių arba skydelių, aš suprantu, kad žmonėms patogiau, lengviau kvėpuoti, nerasoja akiniai. Tačiau jei jau dėvime, tai turime dėvėti tinkamas ir teisingai“, – BNS kalbėjo L. Ašoklienė.

„Tos baimės yra ir to nerimo yra. Kai turi sergamumo mažėjimą, tai tas kiekvienas atlaisvinimas kelia šiokį tokį nerimą, kaip tai turės įtakos epidemiologinei situacijai. Ir su šia atmaina taip pat tos baimės yra“, – sakė epidemiologė.

L. Ašoklienės teigimu, teisingas ir tinkamų apsaugos priemonių dėvėjimas ypač aktualus kontaktines paslaugas teikiančiam verslui.

Pasak jos, nors medžiaginės kaukės pristabdo viruso plitimą, medicininės kaukės ir respiratoriai yra kur kas efektyvesni, o siekiant apsisaugoti nuo spartesnio mutavusio viruso plitimo griežtesnį kaukių dėvėjimą yra nustačiusi ir Vokietija ar Austrija.

Epidemiologė pabrėžė, kad specifinių priemonių, norint suvaldyti mutavusių atmainų plitimą, nėra – taikomi įprasti, tačiau griežtesni apribojimai, susiję su kelionėmis, karantino sąlygomis, apsaugos priemonių dėvėjimu.

L. Ašoklienė taip pat sakė, kad kaukių dėvėjimas lauke galėtų būti peržiūrėtas, tačiau tai priklausys nuo epidemiologinės situacijos šalyje.

„Kol yra aukštas sergamumas, o jis pas mus išlieka aukštas, tai nėra svarstoma atsisakyti. Sumažėjus sergamumui, bus galima svarstyti, kad palikti privalomą kaukių dėvėjimą tik uždarose erdvėse, o lauke – tik rekomenduoti“, – kalbėjo vyriausioji šalies epidemiologė.