„ŠEIMOS NAMUOSE“ PIRMIAUSIA APSIGYVENO GERUMAS
Jau greitai – gal net šį rudenį – onkologinėmis ligomis sergančių mažylių šeimos ras atokvėpį „Mamų unijos“ Vilniuje pastatytuose „Šeimos namuose“. Tai pirmas toks centras Lietuvoje, kuriamas už geraširdžių žmonių bei socialiai atsakingų įmonių paaukotas lėšas.
Skausmingos patirtys
„Mamų unija“ – dvylika metų veikiantis vėžiu sergančių vaikų paramos fondas. Pasak jo įkūrėjos Eglės Mėlinauskienės, kasmet Lietuvoje onkologinėmis ligomis suserga apie 100 vaikų. Susirgus vaikui, galima sakyti, suserga ir visa jo šeima. Ne tik ligoniukui, bet ir visai šeimai ligoninė tampa antraisiais namais.
Gydymas gali trukti metus, kartais ir ilgiau. Tiek laiko Onkologijos skyriuje gulintis vaikas neturi galimybės džiaugtis namų aplinka, sesių, brolių ir tėvų artumu.
„Šiandien medicina vis efektyviau gydo onkologinėmis ligomis susirgusius vaikus, tačiau tuo metu ir sergančio vaiko šeima išgyvena labai skausmingas patirtis“, – sakė Eglė.
Vėžiu sergančio berniuko tėčio plaukai prišalo prie stiklo, nes žiemą miegojo mašinoje šalia ligoninės, kad kitą rytą vėl išvystų savo sūnų. Ligoniukės brolis mėgino kelti prieš save ranką, kad susigrąžintų mamos dėmesį, kurio tuokart labiau reikėjo sunkiai sirgusiai sesutei. Jaunesnius broliuką ir sesutę, ilgus mėnesius likusius namuose vienus, prižiūrėjo kaimynai. Susirgus vaikui, tėtis pradėjo gerti... Tai pasakojimai, kurie iliustruoja, kokie išbandymai tenka vėžiu sergančio vaiko šeimai. Panašių istorijų belankydama onkologinėmis ligomis sergančius vaikus E.Mėlinauskienė girdėjo šimtus.
Pagalbos reikia ne tik sergantiesiems, bet ir jų šeimos nariams. Tad „Mamų unijos“ atstovams ėmė kirbėti mintis, kaip sukurti namus, kuriuose sunkiai sergančių vaikų artimieji gautų ne tik emocinę, socialinę ir kitą pagalbą, bet ir itin branginamą galimybę būti kartu.
Norime, kad „Šeimos namuose“ apsistojusios šeimos rastų čia tai, ko joms labiausiai trūksta – galimybę būti kartu.
Valdžios paramos nesulaukė
Prieš maždaug aštuonerius metus „Mamų unija“ rinko lėšas onkologine liga sergančiam Lukui gydyti. Deja, berniukas neišgyveno. Jis iškeliavo viename Škotijos hospisų.
„Tada šeimos klausiau, ką daryti su tais pinigais, nes vaiko gydymui surinkome tikrai nemažai – apie 107 tūkst. litų, – pasakojo E.Mėlinauskienė. – Jie sakė: „Lukas išėjo specialiuose namuose, apsuptas ramybės ir globos. Gal kada nors ir Lietuvoje tokie namai atsiras. Tegu tai būna pirmas įnašas.“ Taip ta idėja ir ėmė rutuliotis“.
Apsisprendus statyti „Šeimos namus“, „Mamų unija“ kreipėsi į valdžios institucijas – Vyriausybę, Sveikatos apsaugos ministeriją, Vilniaus savivaldybę, pristatė projektą ir prašė jį paremti, skirti sklypą statybai. Ir nors visur sulaukdavo gražių žodžių ir padėkos už iniciatyvą, paramos taip ir nesulaukė. Galiausiai ryžosi nebeprašinėti, o patys imtis veiksmų. Susirado sklypą, jį nupirko už geranoriškų žmonių fondui suaukotas lėšas, ir pradėjo statybas.
„Vaikštai, prašai, visi palinksi galvomis, bet niekas nepadeda – skaudu. Bet po to visą tą gniužulą nuryji, nes supranti, kad yra žmonės, kurie tavimi pasitikėjo, kurie aukojo pinigus, tad negali laukti kažkokių valdininkų sprendimų, o juo labiau kai matai, kad nieko tu nesulauksi, – dalijasi E.Mėlinauskienė. – Mes tiesiog negalėjome nuvilti žmonių, kurie jau buvo paaukoję šiam reikalui. Sergantys vaikai ir aukotojai buvo tas variklis, dėl kurių mes viską darėme, nes jie tikėjo mumis.“
Daugiau nei sienos
„Šeimos namai“ baigti statyti ir priduoti prieš pat karantiną. Jau investuota apie 2,5 mln. eurų. Tai 2 tūkst. kv. m pastatas Vilniuje, netoli Santaros klinikų.
Remiantis geriausiais pavyzdžiais bei kitų šalių praktika kuriamų „Šeimos namų“ idėja – sukurti centrą sergančių vaikų šeimoms, kad jos galėtų būti drauge saugioje, jaukioje ir vaikui sveikti padedančioje aplinkoje.
„Norime, kad „Šeimos namuose“ apsistojusios šeimos rastų čia tai, ko joms labiausiai trūksta, – galimybę būti kartu“, – sako E.Mėlinauskienė.
Čia bus 11 didesnėms ir mažesnėms šeimoms pritaikytų patogių kambarių su terasomis – jau užsakyti ir jiems gaminami korpusiniai baldai, mini virtuvėlės. Namuose bus ir bendra virtuvė, valgomasis, skalbykla.
Kambariuose jau stovi lovos – „Vilniaus baldų“ dovana. Jos buvo gamintos karščiavimo klinikoms – nėra kažkokios prabangios, bet džiugu, kad jos apskritai yra. Dar tris lovas padovanojo „Magrės baldai“. Vienas verslininkas nupirko buitinės technikos už 10 tūkst. eurų. „Ignitis“ atidavė naudotus administracijos baldus. Dar viena įmonė atvežė penkias naujas sofas.
„Agrokoncernas“ žada nupirkti robotą žolei pjauti. Taip viskas po truputį ir „lipdosi“ žmonių gerumo dėka.
„Šeimos namuose“ planuojama įrengti vadinamąjį Drugelių kambarį, pritaikytą vaikams, kuriems reikalinga paliatyvi slauga. Jame speciali lova, vonia su įranga vaikui įkelti. Lovas nupirko Čikagos Rotary klubas. Jie padovanojo ir specialią įrangą, treniruoklius reabilitacijos kambariui.
Bene brangiausias dalykas „Šeimos namuose“ – baseinas. Pasak E.Mėlinauskienės, jo išlaikymas kas mėnesį kainuos apie 3,5 tūkst. eurų. Bet vaikams tai, matyt, bus ir didžiausias džiaugsmas. Baseinas pritaikytas ir neįgaliesiems, tad čia hidroterapijos procedūros bus teikiamos ir jiems.
Nemokama pagalba
Šiuose laikinuose namuose šeimai bus teikiama papildoma ergoterapeutų, logopedų, kineziterapeutų, psichologų, dvasininkų pagalba. Šeimomis rūpinsis savanoriai ir padedančias sveikti paslaugas teikiantys specialistai. Visa tai šeimoms nieko nekainuos.
E.Mėlinauskienės teigimu, „Šeimos namai“ nepakeis ligoninės ar gydytojų, tačiau suteiks vaikui ir jo artimiesiems galimybę praleisti daugiau laiko kartu, gauti reabilitacijos paslaugas.
Kaip į tai reaguoja medikai? „Kiekvienam medikui svarbu, kad jo gydomas vaikas kaip įmanoma geriau sveiktų. Yra laikas, kai vaikas tiesiog gali nebūti skyriuje dieną ar kelias, o parvažiuoti į namus jam – labai tolimas kelias. Arba, pavyzdžiui, išleisti vaiką, kurio kraujo rodikliai gali staiga pasikeisti, į tolimą miestą yra labai rizikinga. Tad jis galės apsistoti su šeima „Šeimos namuose“, – sako „Mamų unijos“ įkūrėja. – Dienos metu mes galėsime priimti vaikus iš miesto į dienos stacionarą, teikti jiems reabilitacijos procedūras, nes kai kurių laukti kartais tenka labai ilgai. Manau, mes galėsime padėti ir tokiems vaikams, ne tik onkologiniams pacientams.“
Kuria jaukumą
Norima, kad šiuose namuose apsistojusios šeimos rastų tai, ko labiausiai trūksta. O vaikams labiausiai norisi žaidimų kambarių, baseino ir gyvūnėlių, kuriuos galės auginti. Vaikai šių dalykų negauna ligoninėje gydymo metu. Visos planuojamos veiklos bus naudingos ne tik sergantiems vaikams, bet ir jų broliams, seserims, kurie, užklupus ligai, gali jaustis pamiršti ar priversti per anksti suaugti.
Kieme projekto iniciatoriai labai norėtų įrengti oranžeriją, kur būtų galima pasodinti visokių kvapnių augalų terapijai. Šeimoms ruošiami ir meno terapijos, žaidimų kambariai, žaidimų aikštelė.
Kad „Šeimos namai“ vaikams kuo mažiau primintų ligoninę, jų kambarių sienas buvo nuspręsta papuošti piešiniais. Iš idėja kilo menininkei Nomedai Marčėnaitei – suteikti galimybę pageidaujantiems menininkams savo piešiniais praskaidrinti vaikų gyvenimą. Trijų kambarių sienos jau išpuoštos.
Aukojimas sumenkęs
Kokios emocijos užklumpa žmogų, kuris jau daugiau nei dešimtmetį stengiasi dėl sergančių vaikų, tačiau toli gražu ne visada lieka išgirstas?
„Kiekvieną dieną vis skirtingos, – sako E.Mėlinauskienė. – Kai neprisibeldi ir neprisiprašai – sinusoidė krenta žemyn ir reikia atrasti daug jėgų vėl „užsikurti“. Bet matai tas vaikų akis, matai mamas, žinai, kad jiems reikalinga tai, ką tu darai. Žinoma, būna ir labai džiaugsmingų dienų. Pavyzdžiui, kai išgirdę, jog turime problemą, atvažiuoja penki vyrai ir nupjauna žolę visoje teritorijoje. Tada supranti, kad tų gerų žmonių tikrai yra daug. Juk viskas čia padaryta tik žmonių gerumo dėka, visas projektas įgyvendinamas iš fizinių, juridinių asmenų, įmonių organizacijų, Amerikos, Anglijos, Airijos lietuvių paramos. Manau, šitas projektas parodys, kad net be valstybės paramos galima padaryti didelius dalykus.“
Norisi į „Mamų unijos Šeimos namus“ įleisti šeimas kuo greičiau. Komercinėmis kainomis galima būtų supirkti viską, ko trūksta, tačiau kas po to? Juk „Mamų unija“ turi gausybę įsipareigojimų sergantiems vaikams, kurie dažnai net svarbesni, pavyzdžiui, pirkti vaistus, kurie Lietuvoje nekompensuojami. Arba padėti tėvams su vaikais, kurių gydymas čia neįmanomas, nuvykti gydymui į kitas šalis – vieno vaiko šeimai per metus tam reikia apie 25 tūkst. eurų.
Nerimą kelia ir mintys apie tai, kad „Mamų unijos“ fondas turės „Šeimos namus“ ir išlaikyti, o dėl karantino situacija labai pasikeitė. Neįvyko dalis renginių, iš kurių „Mamų unija“ gaudavo lėšų. Fondo veiklai didelę įtaką daro ekonominė situacija: jeigu ji prastėja, verslui blogai – ir fondui nebus gerai, nes žmonės neturės pinigų aukoti. Jau dabar aukojimas yra gerokai sumenkęs.
N.Marčėnaitė: meninis skonis ugdomas nuo vaikystės
Dairantis po „Šeimos namus“ man šovė į galvą mintis, kad būtų šaunu pakviesti daugybę menininkų, kurie papuoštų sienas. Tai vieta, kur vaikams turi būti linksma. Suaugusiems tokia aplinka padėtų ieškoti harmonijos, kad jie galėtų rasti savyje jėgų, motyvacijos kilti. Kartais nereikia labai didelių pastangų, reikia geros valios. Paskui žmonės gauna tokį gerą pagreitį, sparnus. O menas tikrai yra galinga jėga ir terapija. Viskas, kas žmogų gali kelti aukštyn, yra tinkama. Svarbu, kad nebūtų primityvu, nebūtų „limonadas“ blogąja prasme. Būtų pozityvu ir meniška. Juk meninis skonis ugdomas nuo vaikystės, tik mes kažkodėl galvojame, kad vaikams tinka bet kas, kas spalvota, kišame jiems visokias beskonybes. To neturi būti.
Laukiama kiekvieno pagalba
„Šeimos namų“ projektui įgyvendinti vis dar reikia pagalbos. Nebūtinai finansinės – naudingos ir padedančios rankos, laukiamas kiekvienas norintis ir galintis prisidėti savo darbu.
Kad šeimos su sergančiais vaikais galėtų čia kuo greičiau įsikurti, „Mamų unijos Šeimos namams“ šiuo metu labiausiai trūksta valgomojo stalų su kėdėmis, vonios kambario baldų, baseino plaukimo ir mankštos inventoriaus, lauko baldų terasoms, maisto sandėliavimo stelažų.
„Mamų unijos Šeimos namų“ veiklą padėtumėte užtikrinti finansine parama. Aukoti galima į „Mamų unijos“ sąskaitą:
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“
Įmonės kodas: 302288579
PVM kodas: LT100009837618
„Swedbank", AB
Banko kodas 73000
SWIFT kodas HABALT22
A.s. LT 77 7300 0101 4079 5625
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
0 komentarai -
0 komentarai -
DMN inf.5 komentarai
...,siandien DIENA PRADEJAU...,