Šie raumenys vadinami „antrąja širdimi“: jų veikla gali daug pasakyti apie mūsų sveikatą Pereiti į pagrindinį turinį

Šie raumenys vadinami „antrąja širdimi“: jų veikla gali daug pasakyti apie mūsų sveikatą

2026-09-02 05:00 klaipeda.diena.lt inf.

Kiekvienas žingsnis, čiurnos lenkimas ar pasistiebimas ant pirštų aktyvina svarbų mechanizmą, esantį žemiau kelių. Blauzdų raumenys suspaudžia kojų venas ir padeda kraujui kilti aukštyn, širdies link. Šis mechanizmas toks svarbus kraujotakai, kad blauzdos kartais vadinamos organizmo „antrąja širdimi“, rašo portalas „Science Alert“.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

<span>Šie raumenys vadinami „antrąja širdimi“: jų veikla gali daug pasakyti apie mūsų sveikatą</span>
Šie raumenys vadinami „antrąja širdimi“: jų veikla gali daug pasakyti apie mūsų sveikatą / Asociatyvi magnific.com nuotr.

Žinoma, tai tik metafora. Blauzdos negali pakeisti krūtinėje plakančios širdies, tačiau jos padeda atlikti vieną sudėtingiausių kraujotakos sistemos užduočių – grąžinti kraują iš kojų aukštyn, prieš gravitacijos jėgą.

Širdis arterijomis išpumpuoja deguonies prisotintą kraują po visą kūną. Pasiekęs kojas, kraujas turi grįžti venomis, kuriose spaudimas yra gerokai mažesnis. Kitaip nei širdis, venos pačios negali sukurti stiprios pumpavimo jėgos.

Čia ir įsijungia vadinamoji blauzdų raumenų pompa.

Kai žmogus vaikšto, bėga ar kelia kulnus, blauzdų užpakalinėje dalyje esantys raumenys susitraukia. Šie susitraukimai spaudžia šalia esančias venas ir stumia jose esantį kraują aukštyn.

Maži vienkrypčiai vožtuvai venose neleidžia kraujui tarp susitraukimų tekėti atgal pėdų link. Kiekvienas judesys padeda jam dar šiek tiek priartėti prie širdies.

Kai ši pompa veikia tinkamai, ji padeda išvengti kraujo sąstovio kojose. Jai veikiant prasčiau gali tinti kulkšnys, skaudėti ar apsunkti kojos. Ilgainiui silpna blauzdų pompos funkcija gali prisidėti ir prie venų problemų.

Tyrimai rodo, kad sutrikusi blauzdų raumenų pompos veikla gali atskleisti ir daugiau apie bendrą žmogaus sveikatą.

2020 metais mokslininkai išanalizavo 2 tūkst. 728 suaugusiųjų, kuriems „Mayo“ klinikos kraujagyslių laboratorijoje Minesotoje buvo atlikti kraujotakos tyrimai, medicininius duomenis.

Žmonės, kurių blauzdų pompos funkcija buvo sutrikusi, per vėlesnius metus mirė dažniau. Po 10 metų mirtingumas tarp žmonių, kurių pompa veikė normaliai, siekė apie 6 proc., o tarp tų, kurių funkcija buvo sutrikusi, – maždaug 18 proc.

Tai nereiškia, kad silpni blauzdų raumenys tiesiogiai sukėlė šias mirtis. Sutrikusi pompos veikla gali būti fizinio neaktyvumo, raumenų nykimo, sąnarių problemų, nervų ar raumenų ligų arba apskritai prastesnės sveikatos požymis.

Ryšį patvirtino ir didesnis tos pačios „Mayo“ klinikos tyrimas, paskelbtas 2024 metais.

Šį kartą mokslininkai ištyrė beveik 6 tūkst. pacientų. Paaiškėjo, kad kuo mažiau kraujo blauzdų pompa išstumdavo judesio metu, tuo didesnė buvo mirties rizika. Žmonių, kurių pompa veikė prasčiausiai, mirtingumo rizika buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei tų, kurių blauzdos kraują stūmė efektyviai.

Pagerinti sveikatą – lengva

Lengviausias būdas – vaikščiojimas. Kiekvienas žingsnis priverčia blauzdų raumenis susitraukti ir padeda kraujui kilti aukštyn.

Tą patį mechanizmą aktyvina bėgimas, lipimas laiptais ir kartotinis pasistiebimas ant pirštų.

Dirbantiems sėdimą darbą rekomenduojama bent kartą per valandą atsistoti ir šiek tiek pasivaikščioti.

Jei atsistoti nėra galimybės, galima judinti čiurnas aukštyn ir žemyn arba kelti kulnus, pirštus paliekant ant grindų – taip taip pat įjungiami blauzdų raumenys.

Ilgas stovėjimas vietoje nebūtinai yra geresnis. Be judėjimo raumenys venų pakankamai nespaudžia. Net keli žingsniai, ėjimas vietoje ar pakaitinis kulnų kilnojimas gali palaikyti pompos veiklą.

Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat padeda išsaugoti blauzdų raumenų jėgą senstant. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per savaitę bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, spartaus ėjimo, ir bent dvi dienas skirti raumenų stiprinimo pratimams.

Tačiau nuolatinio tinimo ar staigaus vienos kojos skausmo, paraudimo ar karščio nereikėtų automatiškai nurašyti vien ilgam sėdėjimui. Tai gali būti kraujo krešulio požymiai, todėl tokiais atvejais reikalinga gydytojo apžiūra.

Nauda ne tik kraujotakai

Nedideliame 2022 metų tyrime mokslininkai išbandė sėdint atlikti judesį, aktyvinantį plekšninį raumenį – gilų blauzdos raumenį, kuris gali ilgai dirbti nepavargdamas. Judesio metu priekinė pėdos dalis lieka ant grindų, o kulnai kartotinai keliami ir nuleidžiami.

Tyrėjai nustatė, kad ilgiau palaikomi šio raumens susitraukimai padidino energijos sunaudojimą ir padėjo organizmui po valgio apdoroti gliukozę bei riebalus.

Vėliau atliktame bandomajame tyrime, kuriame dalyvavo dešimt prediabetą turinčių žmonių, šis judesys buvo atliekamas per dvi valandas trukusį gliukozės toleravimo testą. Palyginti su nejudriu sėdėjimu, cukraus kiekio kraujyje padidėjimas sumažėjo maždaug trečdaliu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų