Širdies sveikata per pandemiją suprastėjo. Kaip ją pagerinti? | kl.lt

ŠIRDIES SVEIKATA PER PANDEMIJĄ SUPRASTĖJO. KAIP JĄ PAGERINTI?

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje. Pandemijos metu gyventojų širdies sveikata dar labiau suprastėjo. Tai lėmė tiek apribotos galimybės patekti pas gydytojus, tiek sumažėjęs fizinis aktyvumas. Ką galime pakeisti?

Dažniau mirė namuose

Dažniausiai pasitaikančios ŠKL – išeminė (koronarinė) širdies liga, miokardo infarktas ir galvos smegenų insultas. Vis dėlto šiemet, minint Pasaulinę širdies dieną, dėmesio centre atsidūrė ne jos, o pandemija. Pasaulio širdies asociacija pabrėžė jos padarytą žalą ir ragino: gyventojų širdies sveikatos patikra turi būti užtikrinta nepaisant pandemijos, turi būti teikiamos gydytojų konsultacijas, kad ŠKL būtų laiku diagnozuojamos ir valdomos, kad pagalba pacientui būtų suteikiama laiku.

Atkreipti į tai dėmesį pasaulines medikų organizacijas paskatino tam tikros aplinkybės. "Prasidėjus pandemijai ir įvedus karantiną, Europos kardiologų draugija fiksavo apie 40–50 proc. mažesnį registruotų ūmių miokardo infarktų skaičių. Visoje ES buvo pastebėta, kad miokardo infarktai tarsi išnyko – žmonės dėl jų ėmė nebeatvykti į gydymo įstaigas. Paaiškėjo, kad pacientai, baimindamiesi koronaviruso, vengė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Dėl to išaugo mirštamumas namuose", – situaciją nušvietė Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas, Lietuvos kardiologų draugijos valdybos narys profesorius Raimondas Kubilius.

Profesorius Raimondas Kubilius. Laimio Steponavičiaus nuotr.

Pastebima, kad per pandemiją pablogėjo dalies sergančių ŠKL asmenų būklė. Profesoriaus teigimu, neigiamos įtakos jų savijautai turėjo ne tik apribotos lankymosi pas gydytojus galimybės ir sumažėjęs reikalingų paslaugų teikimas, bet ir dėl pandemijos sumažėjęs fizinis aktyvumas. Pvz., Nyderlandų mokslininkai nustatė, kad pirmosios pandemijos metu pasyviai (sėdint) praleistas laikas padidėjo 42 min. per dieną. "Be to, labai suprastėjo pačių pacientų įsitraukimas į savo ligos kontrolę ir rizikos veiksnių valdymą. Pandemijos metu mažiau diagnozavome ankstyvųjų nebyliųjų ligos formų, tinkamai nekoregavome rizikos veiksnių, liga progresavo. Mes jos nepristabdėme. Tos ligos padarinius pasibaigus pirmajai pandemijai pajutome, kai pacientai plūstelėjo į ligonines jau gerokai sunkesnės būklės", – pasak R.Kubiliaus, per pandemiją širdžiai padarytos žalos padariniai bus jaučiami dar ilgą laiką.

Rūkymas, cholesterolis, kraujospūdis

Medikai primena: genetika ŠKL išsivystymą lemia vos 10 proc. Iki šiol yra nustatyta per 30 ŠKL rizikos veiksnių. "Tačiau didžiausią įtaką tam, ar susirgsime ŠKL, daro šie rizikos veiksniai: rūkymas, padidėjęs cholesterolis, arterinis kraujospūdis, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas ir cukrinis diabetas, ypač šių kelių rizikos veiksnių sąveika. Blogiausia yra tai, kad jie stiprina vienas kito žalingą poveikį. O kartais prisideda ir kiti rizikos veiksniai, tokie kaip aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis (jį didina dyzeliniai automobiliai, namų šildymas kietuoju kuru). Ši priežastis dabar įvardijama kaip labai svarbus rizikos veiksnys, net kaip trečioji priežastis, paspartinanti mirtį nuo ŠKL", – į Europos kardiologų draugijos kongrese neseniai įvardytą naują, bet svarbų rizikos veiksnį atkreipė dėmesį gydytojas kardiologas.

Didžiausią įtaką tam, ar susirgsime ŠKL, daro šie rizikos veiksniai: rūkymas, padidėjęs cholesterolis ir arterinis kraujospūdis, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas ir cukrinis diabetas.

Pasak jo, ateina laikas, kai medikai gali rekomenduoti dėl oro užterštumo vykstant į darbą ir iš jo rinktis kitą kuo žalesnį maršrutą.

Vis dėlto yra nustatyta, kad būtent trijų esminių ŠKL rizikos veiksnių – rūkymo, padidėjusio cholesterolio kiekio ir aukšto kraujospūdžio – koregavimas žmogui ir visuomenei duotų didžiausią naudą. Vaistus nuo aukšto kraujospūdžio lietuviai geria, o vaistų nuo cholesterolio stengiasi išvengti. "Vaistus nuo cholesterolio lietuviai vartoja blogiausiai ES. Jie kažkodėl stengiasi šių vaistų nevartoti arba greitai nutraukia juos vartoti", – profesoriaus žodžiais, taip daroma vadovaujantis klaidingomis nuostatomis, esą vaistai nuo cholesterolio pablogins kepenų funkciją ar kad ilgalaikis jų vartojimas yra žalingas.

R.Kubiliaus teigimu, rūkančiam ŠKL sergančiam asmeniui gydytojas pirmiausia turi patarti mesti rūkyti, nes rūkymas yra labiausiai kraujagysles žalojantis veiksnys. "Tyrimai rodo, kad apie pusė miokardo infarktą patyrusių vyrų apsisprendžia nerūkyti arba sumažinti rūkomų cigarečių kiekį. Pavyzdžiui, tie, kurie po infarkto atvyksta reabilitacijos į Kulautuvos reabilitacijos ligoninę, yra įtraukiami į rūkymo metimo programą. Ilgą laiką rūkius mesti labai sunku, tačiau tie žmonės stengiasi bent jau sumažinti cigarečių skaičių. Kai kas bando visiškai to atsisakyti", – pašnekovo žodžiais, pacientų pastangos mesti rūkyti dažniau sėkmingos tuo atveju, kai juos konsultuoja psichologas.

Padeda fizinis aktyvumas

Profesorius pabrėžė, kad kardiologai pasisako ne tik prieš įprastų cigarečių rūkymą, bet ir visų rūšių tabako gaminių vartojimą: garinimą, kaitinimą, vandens pypkes ar kramtomąjį tabaką. "Kardiologai sutaria, kad elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas gali būti vieninteliu atveju pateisinami: kaip laikina priemonė rūkymo metimo programoje atsisakant tradicinių cigarečių. Tačiau jokiu būdu negalima naudoti ir tradicinių cigarečių, ir elektroninių tuo pačiu metu, nes tai dar labiau kenkia", – atkreipė dėmesį R.Kubilius.

Pasak jo, pakankamas fizinis aktyvumas padeda išvengti ŠKL arba pagerinti sergančio šiomis ligomis žmogaus savijautą. "Ligoniams, kuriems diagnozuotas širdies nepakankamumas, per savaitę būtina skirti mažiausiai 150 min., tačiau pageidautina – 300 min. vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui, kitaip tariant, kasdienei mankštai. Pageidautina, kad pulsas tuo metu būtų 30–50 proc. didesnis nei ramybės būsenos ir tai truktų bent 30 min. per dieną, kartojant penkias dienas per savaitę", – aiškino profesorius.

Tiems, kurie nemėgsta lieti prakaito sporto salėje ar pandemijos metu to vengia, R.Kubilius rekomenduoja šiaurietiškąjį ėjimą, važinėjimą dviračiu, pasivaikščiojimus.

Pažeidžia įvairias sistemas

Širdies ligos tiesiogiai susijusios su kraujagyslių ligomis, ne veltui jos priskiriamos vienai ligų grupei. Pasak Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovo gydytojo kraujagyslių chirurgo docento Lino Veličkos, jei pacientui diagnozuota periferinių, pavyzdžiui, kojų, arterijų liga, dažniausiai diagnozuojamas ir širdies, smegenų kraujagyslių pakenkimas: "Dažnai tai būna rimti ligoniai, turintys kraujagyslių pažeidimų įvairiose sistemose. Daugeliui pacientų, kurie skundžiasi kojų kraujagyslių problemomis, yra ir kitų lokalizacijų kraujagyslių pažeidimų. Didžioji mūsų ligonių dalis atvyksta su komplikacijomis, dažniausiai skyriuje atliekame kraujagyslių aterosklerozės komplikacijų chirurginį gydymą."

Dauguma pacientų, į Kauno klinikų kraujagyslių chirurgus besikreipiantys dėl sunkios aterosklerozės, rūko. Apie 30–40 proc. serga cukriniu diabetu, apie 80–90 proc. atvykstančiųjų yra vyresni nei 60 metų. Docentas pastebi, kad moterų iki menopauzės dėl šių problemų į medikus kreipiasi daug mažiau. Vėliau jos sparčiai vejasi vyrus.

"Nustatyti aterosklerozės diagnozę, galūnių arterijų pažeidimus yra svarbu. Viena, kad dėl to žmogus gali nepaeiti, kęsti didelius skausmus. Antra, jeigu nustatome kojų arterijų aterosklerozę, mes išaiškiname labai aukštos rizikos pacientų, kuriems gali įvykti tiek insultas, tiek infarktas, grupę. Ligonis, turintis periferinių arterijų pažeidimų, turi būti po didinamuoju stiklu ir kitų specialybių gydytojams", – įsitikinęs L.Velička.

Ligonis su periferinių arterijų pažeidimais turi būti po didinamuoju stiklu ir kitų specialybių gydytojams.

Rizikos veiksniai formuotis kraujagyslių aterosklerozei panašūs į kitų ŠKL. Tai rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo trūkumas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris. "Žmogui, sužinojusiam aterosklerozės diagnozę, sveikiausia yra vengti rizikos veiksnių. Žinoma, paveldimumo neišvengsi, bet galima aktyviai judėti, vartoti cholesterolį mažinančius vaistus. Statistika rodo, kad net apie 70–80 proc. žmonių, sergančių ateroskleroze ir ėmusių kontroliuoti rizikos veiksnius, praėjus penkeriems metams jaučiasi taip pat arba šiek tiek geriau, negu kreipęsi į gydytoją pirmąkart", – aiškino gydytojas kraujagyslių chirurgas.

Vis dėlto jis pastebi: įkalbėti žmogų mesti rūkyti yra lygiai taip pat sunku, kaip ir įkalbėti mesti svorį. "Tokiais atvejais, visų pirma, įsijungia gynybinė reakcija. Žmogus sako, kad jis valgo labai nedaug, kad visi aplink valgo triskart daugiau nei jis, bet kažkodėl jis yra stambesnis. Tam, kad žmogus tokį požiūrį pakeistų, reikia labai daug pastangų. Lygiai taip pat yra ir su rūkymu. Žmonės labai sunkiai atsikrato žalingų įpročių. Ne veltui sakoma: įpratimas yra antroji prigimtis", – palygino L.Velička.

Nemaža dalis pacientų nesugeba pakeisti gyvenimo būdo, atsikratyti žalingų įpročių. Tai rodo ir tokia statistika: apie 20–30 proc. pacientų po gydymo per metus vėl sugrįžta pas kraujagyslių chirurgus.

Moterims kenkia labiau

LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos medicinos psichologė Aina Adomaitytė pabrėžė, kad rūkymas yra antra pagrindinė priežastis, sukelianti ŠKL (pirma priežastis – padidėjęs kraujospūdis). PSO duomenimis, net 12 proc. mirčių dėl ŠKL sukelia tabakas. "Taigi, tabako vartojimas – vienas pagrindinių rizikos veiksnių, lemiantis augantį sergamumą ir mirštamumą nuo ŠKL", – sakė A.Adomaitytė.

Aina Adomaitytė. Asmeninio arch. nuotr.

Ji atkreipė dėmesį, kad cigarečių žala vyrams ir moterims yra nevienoda: kasdien surūkančioms 20 cigarečių moterims miokardo infarkto rizika padidėja šešis, o vyrams – tris kartus. Net ir surūkant mažiau cigarečių, rūkančių moterų širdies infarkto tikimybė išlieka didesnė nei vyrų.

"Net 50 proc. atvejų ūminių miokardo infarktų jauniems ir vidutinio amžiaus asmenims įvyksta dėl rūkymo sukeltos trombozės. Statistiškai pastebima, kad miokardo atvejų daugėja tarp jaunų žmonių. Todėl galime griauti mitą, kad rūkymo padariniai pastebimi tik senatvėje. Iš tiesų rūkymas yra itin svarbus rizikos veiksnys, skatinantis polinkį susirgti ŠKL ir būnant jauno amžiaus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad miokardo infarktą patyręs vyresnio amžiaus žmogus, nustojęs vartoti tabaką, turi tris kartus mažesnę tikimybę susirgti infarktu pakartotinai", – pasak medicinos psichologės, tai rodo, kad mesti rūkyti verta ir sulaukus vyresnio amžiaus. Dėl to pagerėja ne tik gyvenimo kokybė, bet ir pailgėja gyvenimo trukmė.

Rūkymas yra itin svarbus rizikos veiksnys, skatinantis polinkį susirgti ŠKL ir būnant jauno amžiaus.

Pasiteiravus, ar elektroninės cigaretės (EC) ir kaitinamasis tabakas yra sveikesnė alternatyva įprastoms cigaretėms, A.Adomaitytė atsakė: "Visi naujieji rūkymo būdai (garinimas, jaunimo vadinamas vaipinimu, ir pan.) yra ta pati žalinga priklausomybė. Ir tokių rūkymo priemonių poveikis sveikatai yra ne mažiau žalingas nei įprastų tabako gaminių. Tai tikrai ne įprastos cigaretės alternatyva, tai tik kitokios formos priklausomybė nuo rūkymo. Turint šią priklausomybę, organizmas gauna dalį tų pačių cheminių medžiagų kaip rūkant įprastą cigaretę ir dalį kitų pavojingų bei kenkiančių sveikatai cheminių medžiagų, kurių yra būtent EC. Tyrimais nustatyta, kad elektroninių cigarečių užpilduose ir aerozolyje aptinkama toksinių ir kancerogeninių medžiagų."

Ji taip pat pabrėžė, kad EC sukelia šių sveikatos sutrikimų: oksidacinio streso žymenys padidėja net trumpai pavartojus EC; lėtinis EC vartojimas susijęs su nuolatiniu oksidacinio streso padidėjimu jauniems sveikiems asmenims; EC toksinės medžiagos gali sukelti kraujospūdžio reguliacijos sutrikimų, padidėjusį kraujo krešumą ir sustiprėjusių aterosklerotinių pažeidimų.

Siūlo psichologų pagalbą

A.Adomaitytė antrino L.Veličkai, kad pakeisti įpročius yra labai sunku. "Norint pakeisti susiformavusį įprotį reikia daug motyvacijos ir daug pastangų. Mesti rūkyti – ne išimtis. Dažnai žmogus meta rūkyti ir po kurio laiko vėl pradeda. Priklausomybė nuo tabako yra lėtinė liga su atkryčiais, tad ir metimas rūkyti – ne vienkartinis veiksmas, o ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ir metus", – sakė medicinos psichologė.

Ji pateikia statistiką: 67 proc. rūkalių teigia, kad norėtų mesti rūkyti; 80 proc. yra bandę tai padaryti, 58 proc. – bandę daugiau nei vieną kartą; 75 proc. bandančiųjų mesti rūkyti atkrenta pirmąją savaitę. Pastebima, kad daug kartų nesėkmingai bandę atsikratyti šio žalingo įpročio vis tiek nori nerūkyti. Tačiau savarankiškai tai padaryti sudėtinga.

"Rūkymas yra stipri priklausomybė, todėl norint sėkmingai jos atsikratyti rekomenduojama kreiptis į specialistus. Vien tik specialisto patarimas bandymo mesti rūkyti sėkmę gali padidinti iki 10 proc. Dauguma rūkalių nori ir bando mesti rūkyti, bet savarankiškai tai padaryti pavyksta tik ketvirtadaliui, nes nėra visiems norintiesiems prieinamos pagalbos. Teikti efektyvią ir prieinamą pagalbą metantiems rūkyti asmenims būtų ir ekonomiškai naudingiau, nei gydyti rūkymo sukeltas ligas", – palygino A.Adomaitytė.

Ji informavo, kad kreipdamasis į specialistą konsultacijos, rūkalius sulaukia tokios pagalbos: atliekama rūkymo diagnostika (nustatomas priklausomybės tipas) įvertinant bendrą rūkymo statusą; aptariami galimi gydymo būdai; specialistas pataria, kaip keistis, ieškant alternatyvų, kaip siekti elgesio pokyčių; stiprinama motyvacija ir pasitikėjimas savo jėgomis ruošiantis pokyčiui.

"Nėra universalaus gydymo būdo, absoliučiai tinkančio visiems. Gali prireikti ilgalaikio gydymo, didelio skaičiaus gydymo epizodų, kol bus pasiekta, kad žmogus visiškai atsisakys rūkyti ir jo sveikata žymiai pagerės. Jei nepavyksta pirmas bandymas – nenusiminkite, rūkymas yra priklausomybė, o jai įveikti reikia laiko. Jei būsite atkaklus – jums būtinai pasiseks", – patarė medicinos psichologė.

Rašyti komentarą
Komentarai (11)

Odeta

Man nustatė aukštą cholesterolį, tai pradėjau gerti Stati-natur, ne vaistas, bet rekomendavo vaistinėje

X

Žudo ir jokes iš durnos tautos

G

Tai planas kaip žudyt žmones nes reike pinigų ar dar nesupratot
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS