SVEIKATOS CENTRŲ ĮKŪRIMAS KELIA NERIMĄ – ABEJOJA, AR BUS GERIAU

Nuo rugpjūčio savivaldybėse pradės kurtis sveikatos centrai, kurie sujungs poliklinikas ir ligonines.

Pakruojiškiai – nelabai patenkinti. Sako, kad šiuo metu Pakruojo ligoninėje patekti pas reikiamus gydytojus nepavyksta.

„Tenka ir į Šiaulius, ir į Panevėžį ar Kuršėnus registruotis. Mamai tvarkom dabar kaip tik kai kuriuos reikalus, tai ir mėnesį ir du tenka laukti – nėra specialisto“, – tikino kalbinta vietos gyventoja.

„Į Šiaulius, Klaipėdą važiuojam. Net į Joniškį važiuojam. Sunku, tikrai sunku pas tuos gydytojus patekti“, – jai antrino ir kita pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pakruojo savivaldybė jau nusprendė – mieste steigs sveikatos centrą. Ministerija sako, kad įkūrus tokį centrą, gyventojus aptarnaus daugiau medikų, taip pat esą mažės ir eilės pas juos.

„Dokumentai rašo, kad taip turėtų būti, bet realybėje aš nematau galimybės gauti daugiau gydytojų ir gauti daugiau paslaugų. Kiek mes jų teikiame dabar, tiek teiksime ir toliau, nes neturime nei galimybių, nei kažkokių didelių srautų pacientų, kuriems jos būtų labai reikalingos“, – teigė Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris.

Savivaldybė galės pasirinkti, kaip jos sveikatos centras veiks. Ar vietos poliklinika ir ligoninė viena kitai skolins medikus, ar visi dirbs po vienu stogu.

„Ar tai būtų pirminės sveikatos priežiūros centras ir savivaldybės ligoninė – galėtų veikti struktūriškai, po vienu stogu, kad pacientui nereiktų kreiptis į dvi įstaigas, galėtų kreiptis į vieną“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.

Vadinamasis bendradarbiavimas tarp gydymo įstaigų medikams kelia nerimą.

„Toks centro įkūrimas nepašalina esminių problemų, kurios krečia sveikatos apsaugos sistemą šiandien dienai. Tai yra trūkumas pačių medikų, labai trūks slaugytojų ir nematome jokių sprendimų būdų šita kryptimi“, – aiškino Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Pagrindinis pokyčių tikslas – užtikrinti, kad rajonų gyventojams nebereiktų važiuoti gydytis tik į didmiesčius.

Neturime nei galimybių, nei kažkokių didelių srautų pacientų, kuriems jos būtų labai reikalingos.

„Tai pasiekti galima tik bendradarbiaujant tarp įstaigų, kurios dirba tose savivaldybėse. Tiek viešosios, tiek privačios“, – sakė O. Vitkūnienė.

Tačiau ir savivaldybės, ir medikai abejoja, kad atsiras daug privačių klinikų, kurios norės jungtis prie sveikatos centrų.

„Privatininkai skaičiuoja ir jie nemoka dirbti tomis sąlygomis, kuriomis dirba viešasis sektorius, kai yra nuolatinis trūkumas ir yra skolos“, – pastėbėjo A. Gerliakienė.

„Pateiktas sutarties projektas, kuris yra iš SAM, tikrai riboja vienus arba kitus veiksmus privačių sveikatos priežiūros įstaigų ir natūralu, kad dalis sveikatos priežiūros įstaigų, ko gero, nesutiks“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Audrius Klišonis.

Pakruojo ligoninės direktorius V. Sudaris užsiminė, kad ministerija klysta manydama, jog savivaldybėse įkūrus sveikatos centrus atsiras daugiau specialistų.

„Ar yra centras, ar jo nėra, mes vis tiek taip pat jo ieškome, taip pat norime, kad jis atsirastų“, – teigė jis.

Sveikatos specialistų į regionų sveikatos centrus bus bandoma pritraukti pinigais.

„Kita priemonė yra įgyvendinama, tai yra specialistų pritraukimo priemonė, kuriai irgi skiriama 14 mln. eurų, kad kiekviena savivaldybė galėtų pritraukti specialistą į tuos rajonus“, – pasakojo O. Vitkūnienė.

„Reikia turėti žmonių tam, kad pritrauktum. Jeigu žmonių nėra, tai tokiu atveju, ką ir kur tu pritrauksi? O kaip sprendžiamas šis klausimas? Jis nesprendžiamas, nes algos nėra didinamos, sąlygos nėra gerinamos, priemonės nėra suteikiamos“, – aiškino A. Gerliakienė.

Ministerija nori, kad sveikatos centruose būtų suteikiama bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų.

„Yra tokių savivaldybių, kurios teikia tiktai 5 proc. paslaugų. Ta situacija yra visiškai skirtinga ir čia, manau, kad reikėtų šiek tiek lankstesnių sprendimo variantų. Nes tokiose mažose savivaldybėse, kaip Neringa, kaip Rietavas, kaip Pagėgiai, kaip Kalvarija, iš tikrųjų pakankamai sudėtingai gali išsilaikyti tokie dariniai“, – sakė A. Klišonis.

„Šeimos gydytojų bendruomenė su nerimu laukia šito sveikatos centrų įkūrimo. Dar pernai mes ir akademinė bendruomenė, ir Šeimos gydytojų profesinės sąjunga išsakėme daug pastabų dėl jungimo pirminės priežiūros su ligoninėmis“, – teigė Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė Alma Astafjeva.

Sveikatos centrų įkūrimui iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų numatyta skirti per 150 milijonų eurų.