Dainius Kinderis – keliautojas ir žurnalistas. Jam vos per trisdešimt, o jau aplankytos 85 šalys įvairiuose žemynuose, išleistos trys knygos, sudalyvauta aštuoniuose maratonuose, du iš jų – Afrikoje, ir dviejuose ultramaratonuose (101 km). 2012 m. gegužės mėnesį Teksase, JAV, D. Kinderis dalyvavo prestižinėse triatlono varžybose „Iron Man“ (“Geležinis žmogus”).

Darius prisideda prie sveikuoliai.lt projekto „Aš - už sveiką Lietuvą“.

„Nebenoriu laikyti savo kūne „gyvūnų kapinių“

Filipinuose yra vieta, vadinama Šokoladinėmis kalvomis - šimtai didžiulių saulės nurudintų kūgių, nusėjusių visą Boholo salą. Tai mistinė vieta, kurioje gimsta drąsiausios idėjos, kyla netikėčiausios mintys, išsisprendžia ilgus metus ramybės nedavę problemos. Prieš dešimt metų žvelgdamas į šias kalvas, Dainius Kinderis suprato, kad nebenori laikyti savo kūne „gyvūnų kapinių“. Nuo to laiko nevalgo mėsos. Nors kurį laiką manė, kad grįžęs iš kelionių, grįš ir prie ankstesnio mitybos režimo, Filipinų sostinėje Maniloje pamatęs iškepto arklio grimasą, apsisprendė  valgyti tik vegetarų valgius.

Dainius pasakoja, kad keliaudamas po Vakarų Afriką, gėrė daug ožkos pieno ir jausdavosi labai tvirtai, galėdavo kasdien svilinant karščiui per dykumą nueiti po 30 kilometrų. Galbūt tai ir yra greitųjų Afrikos bėgikų paslaptis,- svarsto jis.  

Dainius Kinderis nėra linkęs į fanatizmą, jis nėra ir nesiruošia tapti užkietėjusiu veganu ar žaliavalgiu, tiesiog jaučia, kad be mėsos jo organizmas neapkrautas ir lengvas. Sportuojantiems organizmas ir taip išsivalo, apie papildomas pastangas badauti ar dar sveikiau maitintis nelabai kyla poreikis galvoti. O paklaustas apie tuos, kurie vegetarais tampa sekdami mada, nusijuokia: „tokie „madistai“ labai greit sugrįžta prie savo dešrelių, dažniausiai neatlaiko kelių mėnesių.“  

Sunkesnė užduotis – ne distancijos įveikimas, o kantrus ruošimasis jai

„Iron Man“ triatlonas, apjungia tris rungtis: 3,8 km plaukimą, 182 km važiavimą dviračiu  ir klasikinio maratono bėgimą 42,195 km. Tarp rungčių pertraukos nedaromos. 2012 m. varžybose Teksase iš 2800 dalyvių D. Kinderis užėmė 1349 vietą.

Ar kiekvienas galėtų tapti „geležiniu žmogumi“, ar tam reikia gimti tvirtesniu nei visi? Dainius tikina: tikrai kiekvienas. Jo nuomone, kur kas sunkesnė užduotis – ne distancijos įveikimas, o kantrus ruošimasis jai, žingsnelis po žingsnelio. Dainius niekada nesudarinėjo treniruočių grafikų ar tvarkaraščių, bet ruošdamasis „Iron Man“ žinojo, kad kasdien turi sportuoti bent po dvi-tris valandas, nesvarbu ką darytų – bėgtų, plauktų ar mintų dviratį.

Sako, kad jam patinka užsibrėžti didelius tikslus, o šios varžybos buvo tikrai didelis tikslas: pradėjęs beveik nuo nulio, per metus iš eilinio, kartais maratoną nubėgančio mėgėjo jis tapo „Iron Man“ finišuotoju.  O ką „geležinis žmogus“ atsakytų įsitikinusiems, kad sekinantis sportas - tik greitesnis savo kūno sudėvėjimas, kad maratono bėgimas, triatlonas neturi nieko bendro su sveikata? Juk pirmasis istorijoje maratono bėgikas atnešęs svarbią žinią krito negyvas.

„Intensyvus sportas ir labai ilgi bėgimai man davė daugiau nei atėmė. Visų pirma – pasitikėjimą savimi, kovojimą iki galo. Kai pasieki užsibrėžtų tikslų sporte, ypač ten, kur reikia daug ištvermės, kiti sunkumai atrodo daug lengviau įveikiami. Impulsyvumą pakeičia ramybė, karštakošiškumą - kantrybė. Šiaip ar taip, manau geriau su skaudančiomis kojomis nuo ilgų treniruočių ir po varžybų geliančiais raumenimis, negu su viršsvoriu,“- sako Dainius.

O kaip su žalingais įpročiais?

Ar „geležiniai žmonės“ gali leisti sau kokių nors silpnybių? Ar turi žalingų įpročių? Dainius šypsosi: „Gal potraukis stipriai kavai, jei tai žalingas įprotis? Visiškai nevartoju alkoholio jau pusantrų metų ir visiems tą rekomenduoju. Tiesiog pagailo tų dienų, kurias atimdavo nuo alkoholio atsigaunantis organizmas. Dabar galiu pasakyti, kad sau turiu 365 dienas per metus, ir mano laiko alkoholis nebekontroliuoja. Taip pat nepripažįstu vadinamojo „kultūringo“ alkoholizmo, alučio ar vynelio pagurkšnojimo, bet išgeriantiems niekada nemoralizuoju, kiekvieno teisė rinktis.“

Dainius niekada nebuvo pradėjęs rūkyti. Jaučia silpnybę nebent šokoladui, kurio kiekvieną dieną galėtų praryti kalnus. Dar? „Esu darboholikas, tik nežinau ar nuo to man reiktų gydytis... Nesvarbu ką daryčiau ir kiek laiko, ar kiek jėgų tai atimtų, svarbu, kad patiktų ir būtų tikra ugnis – tai pagrindinis principas.“

O kokiais būdais atsipalaiduoja? „Labai geras būdas atsipalaiduoti – išeiti į gamtą pabėgioti, kuo daugiau, tuo geriau. Kaip išsijudina kūnas ir kiek naujų minčių ateina – spėk užsirašinėti! Lengvai atsipalaiduoju ir keistesnėse vietose, tokiose kaip dideli knygynai ir oro uostai, tiesiog jaučiu, kad tai yra mano vietos. Kai grįžtu į tėviškę, nepraleidžiu progos pasipirtinti ir įšokti į garuojantį kubilą.“  

Bent viena aktyvi valanda per dieną

Dainius sunkiau neserga nuo to laiko, kai nebevalgo mėsos. Ar grūdinasi? „Jokio ekstremumo nepropaguoju – į šaltas jūras nešoku, žarijomis nevaikštau, geriu daug žalių kokteilių ir periodiškai treniruojuosi maratonams.“

Kasdienis Dainiaus pagalbininkas – smulkintuvas, kuriuo jis mala sveikuosius kokteilius. Jį tikrai pasiimtų į keliones po Šri Lanką, Filipinus ar Ugandą, kur visada apstu mangų, avokadų bei papajų, iš kurių gaunasi sveikiausios „bombos“. Nors ir Lietuvoje nėra sunku gyventi sveikai – parduotuvėse galima gauti visko, o ir jis pats žiemai visada turi krūvą šaldytų uogų. Žinoma, kuo klimatas švelnesnis, kuo daugiau derlių per metus – tuo lengviau, o štai Šiaurėje, pavyzdžiui Špicbergene su sveikais produktais riesta, tik kažin ar tie vietiniai, kurie minta ruoniena, lašišomis ir banginiais nebus sveikesni už daugelį pietiečių, nes valgo labai natūralų ir neperdirbtą maistą?  

Kiekvienoje Dainiaus Kinderio dienoje yra bent viena aktyvi valanda, kurios metu jis bėga, plaukia ar sparčiai vaikšto. Paprašytas palyginti sportavimą gamtoje ir sporto klubuose, atsako: „Gerai jaučiuosi ir ten ir ten. Patinka tamsiais žiemos rytais nubėgti trumpą distanciją iki sporto klubo, ten sušilti pirtyje, ir nuplaukti kokį kilometrą. Vis tik sportavimas gamtoje turi didelį privalumą – visada durys atviros ir niekada nieko nekainuoja.“ Dainius džiaugiasi, kad visur sportuojančių gausėja, o dar džiugiau, kad į Lietuvą ateina labai gera mada – masiškai dalyvauti įvairiuose sporto renginiuose – bėgimo, dviračių maratonuose, kitokiuose ištvermės išbandymuose. Tuo pačiu daugėja tokių renginių, žmonės supranta, kad laikas skirtas televizoriui ar alaus bokalui yra iššvaistytas veltui. Geriau jį skirti naujiems iššūkiams.
 
Straipsnis parengtas vykdant 2013-ųjų – Sveikatingumo metų sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš - už sveiką Lietuvą“ ,