Valstybinė ligonių kasa: mažėja keliaujančiųjų gydytis svetur | kl.lt

VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA: MAŽĖJA KELIAUJANČIŲJŲ GYDYTIS SVETUR

  • 1

Koronaviruso pandemija paveikė ir tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą.

Per pastaruosius dvejus metus pastebimai sumažėjo gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už kitose Europos šalyse suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus ar medicinos pagalbos priemones, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).

„2019-aisiais sulaukėme 157 prašymų kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas, užpernai – 109, o praeitais metais prašymų skaičius jau nesiekė nė šimto. Buvo gautas 91 prašymas. Neabejojame, kad tam didžiausią įtaką padarė COVID-19 pandemijos suvaržymai“, – sako VLK Tarptautinių reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Ježerkauskaitė.

Pasak jos, pernai teritorinės ligonių kasos (TLK) ir VLK iš viso kompensavo išlaidas, patirtas kitose Europos ekonominės erdvės šalyse 80-čiai Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų. Tam prireikė 95,5 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Tai yra beveik 23 tūkst. eurų mažiau nei užpernai.

Kaip ir kasmet, taip ir praėjusiais metais Lietuvos gyventojai gydytis dažniausiai vyko į kaimyninę Latviją – gautas 31 prašymas kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas, nurodoma VLK pranešime. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų aktyviai keliauta ir į Lenkiją bei Vokietiją – pateikta po 21 prašymą. Kur kas rečiau gydytasi Slovakijoje, Estijoje, Ispanijoje. Po vieną kitą prašymą kompensuoti išlaidas gauta po vizitų pas medikus ar įsigijus vaistų Belgijoje, Italijoje ir Bulgarijoje.

„Tendencijos išlieka panašios ne tik kalbant apie Lietuvos apdraustųjų kelionių kryptis, bet ir apie jiems reikalingų medicinos paslaugų pobūdį. Dažniausiai pernai buvo kompensuotos stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos. Taip pat tautiečiai norėjo atgauti pinigus už užsienio gydytojų specialistų suteiktas konsultacijas: akušerio ginekologo, ortopedo traumatologo, chemoterapeuto, radiologo, kardiologo, neurochirurgo ir kt. Net 20 atvejų teiktos medicininės reabilitacijos paslaugos Lenkijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje. Prašyta kompensuoti ir brangiųjų tyrimų, vaistų bei MPP įsigijimo išlaidas “, – vardino I. Ježerkauskaitė.

Didžiausia iš PSDF pernai išmokėta kompensacija, VLK duomenimis, viršijo 8 tūkst. eurų už pacientui atliktą širdies operaciją. Tuo tarpu mažiausia kompensuota suma nesiekė nė 20 eurų už ortopedo traumatologo konsultaciją.

Ligonių kasos primena, jog Lietuvos apdraustieji Europos Sąjungos valstybėse, Islandijoje, Lichtenšteine ar Norvegijoje gavę sveikatos priežiūros paslaugas ir už jas susimokėję, ne vėliau kaip per 1 metus gali kreiptis į ligonių kasas dėl patirtų išlaidų kompensacijos. Svarbu žinoti, kad išlaidos pacientui kompensuojamos tokia dalimi, kiek už atitinkamas medicinos paslaugas PSDF lėšomis mokama Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms.

VLK duomenimis, per pastaruosius penkerius metus ligonių kasos iš viso gavo beveik 640 prašymų kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas. Tam prireikė daugiau nei pusės milijono eurų PSDF lėšų.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Teisingumas

Jūs pasidomėkite, kodėl tiek daug lengvų covidinių ligonių guldoma į skyrius? Net nereikia deguonies! Ar nepasikelia medikai sau atlyginimų už mūsų pinigus? Kur kontrolė? Todėl miršta kt, kurie negauna pagalbos...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS