Vegetarizmas ir veganizmas – reikalinga ar tik madinga? | kl.lt

VEGETARIZMAS IR VEGANIZMAS – REIKALINGA AR TIK MADINGA?

Jei reikėtų išvardyti madingiausias pastarųjų metų įvaizdžio tendencijas, šiandien kalbėtume ne tik apie spalvų ir drabužių derinius, papuošalus ar rankines. Tam tikrų maisto produktų atsisakymas – tai dar viena madinga detalė, įžengusi į daugelio mūsų namus, tapusi nekontroliuojama profesionalių gydytojų ir dietologų.

Paslėpti valgymo sutrikimai

Anksčiau būdavo atsisakoma tik mėsos, šiandien vis daugiau žmonių renkasi patiekalus, kuriuose nebėra jokių gyvūninės kilmės produktų. Tokį maisto racioną galime susikurti ne tik namuose – dauguma restoranų siūlo vegetariškos ir veganiškos kilmės maistą, o dažnas klientas, negavęs tokios galimybės, reiškia pasipiktinimą.

Vegetarais ar veganais tampama dėl priežasčių, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti suprantamos. Vienus motyvuoja religiniai įsitikinimai, kiti siekia gyventi sveikiau, atsikratyti antsvorio ar išvengti tam tikrų ligų. Vis dėlto atlikti tyrimai atskleidė, kad vegetarizmas ir veganizmas yra siejamas su valgymo sutrikimais. Tam tikrų produktų atsisakymas kartais yra būdas griežtai riboti savo maisto racioną, suvartojamų kalorijų kiekį, slepiantis po vegetaro ar vegano pavadinimu. Tokiai nuomonei pritaria medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė. Pasak jos, yra duomenų, kad asmenys, turėję valgymo sutrikimų, dažnai laikėsi vegetariškos ar veganiškos mitybos principų. Lygybės ženklo čia dėti negalima, tačiau gyvūninės kilmės produktų atsisakymas yra dažnas anoreksija sergančių asmenų pasirinkimas.

Valgymo sutrikimais sergantys asmenys dažnai slepia vidines problemas ir bando kontroliuoti savo gyvenimą griežtai ribodami maistą ir svorį. Vegetariškas ir veganiškas gyvenimo būdas taip pat reikalauja laikytis tam tikrų taisyklių bei save varžyti. Tad kyla klausimas, kaip atskirti, kada žmogus serga, o kada jo pasirinkimą lemia etinės priežastys?

Kodėl medikai yra priešiškai nusiteikę prieš vegetarišką ir veganišką mitybą? Nes jie nuolatos susiduria su išsekusiais, baltymų stokos ir anemijos kankinamais pacientais.

Pasak E.Gavelienės, tam yra speciali diagnostika ir testai. Kiekvienas sutrikimas turi nustatymo algoritmą, tai galioja ir valgymo sutrikimams. Juose yra akivaizdus maistinių medžiagų nepakankamumas. Svarbu išsiaiškinti, ar vegetarizmas ir veganizmas gali būti priskirtas visavertei mitybai, ar įmanoma kompensuoti visas prarastas medžiagas kitomis? Gydytoja dietologė teigia, kad organizmui nėra labai svarbu, iš ko jas gauname, paprasčiausiai turime užtikrinti, kad jų netrūktų. Tiek visavalgis, tiek vegetaras gali maitintis neteisingai, tačiau žmonės, kurie atsisako gyvūninės kilmės produktų, rizikuoja netekti geležies ir vitamino B12. Todėl svarbiausia yra domėtis, kaip papildyti savo maisto racioną, kad jame nieko netrūktų.

"Kodėl medikai yra priešiškai nusiteikę prieš vegetarišką ir veganišką mitybą? Nes jie nuolatos susiduria su išsekusiais, baltymų stokos ir anemijos kankinamais pacientais. Pagalvokite, koks sunkus yra sveikimas ligoniui po operacijos, kurio mityba yra nepakankama. Nors gydytojai ir nelinkę drausti tokio gyvenimo būdo, jiems dažnai tenka kovoti su netaisyklingos mitybos padariniais", – teigia medicinos mokslų daktarė.

Ne viską galima kompensuoti

Palyginti su veganais, vegetarai atsisako gerokai mažiau maisto produktų, dažniausiai – tik mėsos. Veganai nevalgo ir patiekalų, kuriuose yra žuvies, pieno, kiaušinių. Tokiu atveju mitybos priežiūra tampa sudėtingesnė. Nors daugumą medžiagų galima kompensuoti augalinės kilmės produktais, nėra būdo iš jų įsisavinti vitaminą B12. Pastaruoju metu kalbama, kad ši medžiaga gaunama iš tam tikrų dumblių, tačiau, anot gydytojos, jos įsisavinimas būtų pernelyg sudėtingas ir neveiksmingas, todėl veganai privalo vartoti specialius vitaminus.

Nusprendus atsisakyti tam tikro maisto, dietologė ragina užduoti sau klausimą: "Kokiu būdu ir kuo aš pakeisiu trūkstamas medžiagas, organizmo įsisavinamas iš produktų, kurių nebeliko mano kasdieniame racione?"

E.Gavelienė teigia, kad visų pirma kiekvienas žmogus turi bent kartą per metus tikrintis sveikatą. Tuomet ir paaiškėja, ar esama sutrikimų, kurie galbūt kilo dėl nevisaverčio maitinimosi. Gydytoja griežtai neragina kiekvieno lankytis pas dietologą, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia yra pačiam sąmoningai domėtis savo mityba. Apsilankymo neužteks, jei žmogus pats nebus linkęs skirti laiko sveikatos priežiūrai. "Kartais savo pacientams rekomenduoju internete paskaityti atsiliepimus žmonių, kurie pasirinko tam tikrą gyvenimo būdą. Tuomet galima palyginti juos su savo situacija ir įvertinti galimybes bei numatyti pasekmes", – teigia dietologė.

Edita Gavelienė. Asmeninio arch.nuotr.

Kita priežastis, kuri sieja valgymo sutrikimų turinčius asmenis su vegetarais ir veganais, yra svorio kontrolė. Retai kada išvysime asmenį, atsisakiusį gyvulinės kilmės produktų, kuris turėtų antsvorio, tačiau gydytoja atskleidžia, kad pasitaiko ir tokių atvejų. Dažniausiai vegetarai ir veganai yra nepakankamo kūno svorio. Gydytoja pabrėžia, kad sveikatai kenkia tiek nutukimas, tiek mitybos nepakankamumas.

E.Gavelienė išskiria dvi žmonių rizikos grupes, kurioms vegetariška ir veganiška mityba gali kelti didesnių pavojų. Pirmoji – pacientai, kurių sveikatos būklė neleidžia riboti maisto raciono.

"Tai skaudi tema, ypač gydytojui. Esu konsultavusi veganų, kurie visas savo sveikatos išlaidas skiria kompensuoti problemoms, atsiradusioms dėl nevisavertės mitybos. Jie reguliariai gulasi į ligoninę, kad per lašelinę gautų geležies, vitamino B12 ir koreguotų aminorūgštis, – pasakoja gydytoja dietologė. – Dar skaudesnis atvejis – onkologiniai ligoniai, ypač tam tikrų lokalizacijų. Liga iškreipia skonį, darosi sunku valgyti maistą. Dėl tokių ligos simptomų kaip karščiavimas, pykinimas, viduriavimas organizmui darosi sunku įsisavinti reikiamas medžiagas. Nevisavertis racionas kiša koją, nes ligonis sumažina galimybių gauti reikalingas medžiagas skaičių. Veganiška mityba nerekomenduojama ir tiems, kurie negali vartoti ankštinių daržovių, o iš jų veganai ir gauna trūkstamų medžiagų."

Tačiau pašnekovė pripažino, kad tokių atvejų, kai žmogaus sveikatai vegetariška ar veganiška mityba yra būtina, pasitaiko labai retai.

Padeda medikų komandos

Antroji rizikos grupė yra vaikai. Čia įtaką daro ne tik artima aplinka, šeimos nariai, bet ir autoritetai, dažnai – įžymybės. Nors, pasak dietologės, nereikėtų paauglių varžyti ir drausti rinktis vegetariško ar veganiško gyvenimo būdo, vis dėlto vertėtų žinoti, kad jų idealizuojami asmenys dažnai turi visą medikų komandą, kuri prižiūri sveikatą ir sudaro tinkamą maitinimosi režimą. Ne visada tai yra pasiekiama paprastam mirtingajam. Tokiu atveju svarbu, kad šeimos savo vaikams sudarytų galimybes kompensuoti trūkstamas medžiagas.

Tėvus, kurie vaikų sprendimus tapti vegetarais ar veganais sieja su sveikatos sutrikimais, gydytoja ramina. E.Gavelienės žodžiais, paaugliai įsiklauso į specialistų rekomendacijas, jomis domisi, todėl nėra būtinybės jiems drausti pasirinkti norimą maitinimosi būdą ir galima rasti kompromisų.

Pasak gydytojos, pasirinkimas būti vegetaru ar veganu dažniausiai grindžiamas pasaulinėmis problemomis, planetos išsaugojimu, spekuliuojama augalinės kilmės maisto produktų pasirinkimu. Čia E.Gavelienė ragina atkreipti dėmesį: jei iš kitos kultūros perimame vieną tradiciją, turime laikytis ir kitų jos gyvenimo principų. Kai kuriose šalyse dėl tam tikro klimato, galimo maisto raciono bei žmonių gyvenimo būdo veganiška mityba yra paprastesnė ir lengviau suderinama su sveika gyvensena. Pasak gydytojos, klaidinga perimti tik vieną bendros sistemos dėmenį.

Vis dėlto pašnekovė pripažįsta: gydytojas privalo gerbti pacientų nuomonę ir principus. "To mokome ir rezidentus. Mano kaip daktarės pareiga yra užtikrinti, kad laikydamiesi savo įsitikinimų žmonės kartu galėtų ir ilgai bei sveikai gyventi", – šypsosi medicinos mokslų daktarė.

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

aha

tik nupuse ofisiniai barzdoti maumai dazniausiai buna vegetarais,kastuva tik pas teva sklepe mate

Tomui

Augalai taip pat gyvas organizmas, kam tu augalų lavonus valgai nemastei?

Tadas

Gyvūnų lavonus valgom ir nesusimastom kam to reikia
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS