APIE TAI KALBAMA NEDAUG: KRŪTIES VĖŽIU SERGA NE TIK MOTERYS, BET IR VYRAI

Negailestinga statistika: tai, jog serga krūties vėžiu, iš gydytojų išgirsta kas trylikta moteris. Santaros klinikos pradeda taikyti „vienos stotelės“ klinikos modelį diagnozuojant krūties vėžį, teigia LNK. 

„Skaičiai gana stabilūs – Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600–1700 naujų krūties vėžio atvejų. Nenorėdama gąsdinti, turiu pasakyti, kad jauniausios pacientės neturi nė 20 metų. Aišku, tai pavieniai atvejai“, – sakė Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Daiva Gudavičienė.

Tos, kurioms įtariamas vėžys, reikia atlikti nemažai tyrimų. Tokiems pacientams suteikiamas „žalias  koridorius“, tačiau ir tokiu atveju vieno ar kito tyrimo reikia palaukti. Važinėti per kelias skirtingas įstaigas nuo šiol bus paprasčiau: Santaros klinikose pradedamas taikyti „vienos stotelės“ principas.

„Norime tokią koncepciją įgyvendinti pas save. Tai, ką galime čia atlikti: ultragarsinį tyrimą, mamografiją, jeigu reikia – dar tuos tyrimus vieną su kitu sugretiname. Galbūt net papildomai tenka atlikti – kai neaišku iš to pirminio tyrimo. Taip pat ir atlikti biopsiją, kas yra „aukso standartas“ vertinant, kokia to žmogaus liga. Pilnas paketas – nuo A iki Z – ir tai  yra vienoje vietoje“, – tikino Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas Artūras Samuilis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dabar klinikose tyrimai atliekami ir dar modernesne technika.

„Turima įranga yra visiškai nauja. Kabinetą atidarėme rugsėjo mėnesį“, – sakė Santarų klinikų Radiologijos skyriaus vedėja Raminta Lukšaitė-Lukštė.

Tokio mamografo Santaros klinikos iki šiol net neturėjo. Tyrimą pacientai atlikdavo Vėžio institute.

„Remiantis pasaulinėmis tendencijomis, tai yra labai trokštamas tyrimas šiuo metu. Tai – naujovė, prilyginama magnetinio rezonanso tyrimui, kuris gali mums padėti patikslinti pakitimus, kada jie nėra iki galo aiškūs“, – aiškino R. Lukšaitė-Lukštė.

Įprastai panašus tyrimas moterims asocijuojasi su itin nemaloniais potyriais. Nuo šiol žadama, kad diskomforto bus mažiau.

„Pagal mirtingumą Lietuva, deja, nedaro tokio progreso, kokio norėtųsi. Priežastys yra kelios. Viena jų – nepakankamai ankstyva diagnostika“, – sakė D. Gudavičienė.

Geriausia profilaktika – patiems stebėti savo kūną: apsičiupinėti, ar nėra naujų gumbelių. Medikai išduoda patarimą, jog geriausia savitikrą atlikti paskutinę mėnesinių dieną.

Ir nors dažniausiai kalbant apie krūties vėžį įsivaizduojame pacientę moterį, tačiau medikai sako, kad tokia nuomonė – klaidinga.

Vyrai taip pat turi riziką sirgti krūties vėžiu. Visuomenėje nėra apie tai daug kalbama.

„Vyrai taip pat turi riziką sirgti krūties vėžiu. Visuomenėje nėra apie tai daug kalbama,“ – pastebėjo R. Lukšaitė-Lukštė.

Deja, vyrams krūties vėžys nustatomas jau nebe pirmos stadijos.

„Dešimt – penkiolika atvejų per metus Lietuvoje“, – vyrams diagnozuotų krūties vėžio atvejų skaičių patikslino Radiologijos skyriaus vedėja

Pajutus pakitimų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Profilaktiniai patikrinimai nejaučiant jokių nusiskundimų kol kas skiriami tik moterims nuo 50 metų. Vis dėlto, anot medikų, moterys krūtis tikrinasi vangiai. Pagal programą – tik apie 30 proc.

„Santaros klinikos yra tik tretinio lygio ligoninė, čia registruojame pacientus, kuriems įtariama arba nustatyta patologija. Šiuo metu nesame pajėgūs pasiūlyti profilaktinių patikrinimų visai Lietuvai“, – sakė D. Gudavičienė.