VOS IŠSIKVĖPĖ COVID-19 – BAIMĖS DĖL NAUJŲ VIRUSŲ: AR JOS PAGRĮSTOS?

Vos išsikvėpė COVID-19 pandemija, pasaulį apėmė baimė dėl beždžionių raupų plitimo, kyla kitų virusų ir ligų protrūkiai, o prognozių yra ir dar labiau gąsdinančių. Ar yra joms realaus pagrindo?

Anksčiau europiečius ir kitų žemynų turtingų šalių gyventojus mažai jaudinę Afrikoje plitę beždžionių raupai šiandien jau plinta po visą pasaulį. Jau visi žinome, kad beždžionių jais užkrėsti visai nereikia – ligą daugiausia platina graužikai, o paskui žmonės užsikrečia vienas nuo kito.

Klimato kaita iš savo įprastų arealų išjudina ir kitas pavojingas ligas sukeliančius virusus platinančius gyvūnus, ypač vabzdžius. Kokie gali būti to padariniai? Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės imunologės Aurelijos Žvirblienės interviu „Kauno dienai“.

Plinta lėčiau

– Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro birželio 8 d. duomenimis, pasaulyje registruoti 1 177 beždžionių raupų atvejai. Iš jų 704 rasti aštuoniolikoje ES ir Europos ekonominės bendrijos (EEB) šalių: Ispanijoje – 198, Portugalijoje – 191, Vokietijoje – 113. Vien per savaitę jų padaugėjo 385. Beje, mūsų kaimynai latviai jau turi du atvejus. Ar tai nevirs nauja pandemija?

Rizika: prof. A.Žvirblienė pastebi, kad virusai neatsiranda iš niekur, jie buvo ir prieš tūkstančius metų, evoliucionavo, anksčiau sukeldavo pandemijas ar epidemijas, peršokdavo iš gyvūnų į žmogų. (Asmeninio archyvo nuotr.)

– Afrikoje šių raupų protrūkiai buvo registruojami ir anksčiau, apie tūkstantį atvejų per metus. Dabar situacija ypatinga tuo, kad protrūkių užfiksavo daugiau šalių. Lietuvoje jų taip pat neišvengiamai atsiras. Pirmieji Europos šalyse užfiksuoti atvejai buvo įvežtiniai, o paskui plitimas prasidėdavo ir šalies viduje. Todėl reikia stebėti situaciją.

Vis dėlto beždžionių raupai plinta po truputį, labai staigaus atvejų šuolio nėra. Šiam virusui nebūdingas didelis užkrečiamumas, tikrai ne toks kaip COVID-19 sukeliančio koronaviruso atveju, todėl kol kas didelio pavojaus jis nekelia.

– Ar nuo šio tipo raupų yra vakcinų?

–  Vakcinų yra. Ligos forma paprastai nėra sunki, nors Afrikoje šios ligos atvejų yra ir tarp vaikų, o jiems ji kelia didesnę riziką, būna sunkesnė.

Dėl skiepų pozicija tokia: kol kas nekalbama apie visuotinį masinį skiepijimą, nes užsikrėtimo rizika palyginti nedidelė. Šis virusas plinta artimo kontakto metu, per gleivines, bet galima užsikrėsti ir oro lašeliniu būdu. Dabar daugiausia atvejų registruota tarp 20–40 m. vyrų, nemažai iš jų homoseksualių.

Naujausia vakcina nuo raupų sukurta maždaug prieš trejus metus. Joje naudojamas susilpnintas modifikuotas gyvas virusas, kuris negali daugintis žmogaus organizme. Tad ji saugi ir pakankamai efektyvi, prireikus ją būtų galima naudoti. Labai gerai, kad tai poekspozicinė vakcinacija, t.y. jei žmogus turėjo tikrai didelės rizikos kontaktą, per tris dienas po jo pasiskiepijus vakcina sukuria ne 100 proc., bet tam tikrą apsaugą nuo sunkios ligos formos.

Tačiau šios vakcinos pagaminti nedideli kiekiai, ne tiek, kad būtų galima pradėti masinį skiepijimą. Kiek man žinoma, Lietuva dar nėra jos įsivežusi, kai kurios kitos šalys kažkiek turi skubiems atvejams.

– Ar tikrai vyresni nei keturiasdešimtmečiai, paskiepyti nuo raupų vaikystėje, gali būti ramesni, nes vakcina juos tebesaugo?

– Skiepijimas nuo raupų nutrauktas 1980 m., nes išnyko jų grėsmė, nebeliko gamtoje cirkuliuojančio viruso. Tad vyresni nei 42 m. asmenys gali tebeturėti imunitetą, nors skiepyti nuo raupų ir prieš daugelį metų. Ta vakcina sukuria kryžminį imunitetą ir nuo žmogaus, ir nuo beždžionių raupų, nes šias ligas sukeliantys virusai giminingi.

Keičia ligų arealus

– Afrikoje ir Azijoje fiksuojami Ebolos, buboninio maro, laukinio poliomielito, pavojingų šiltinės formų, dengės, maliarijos ir kitų virusų, bakterijų ar parazitų sukeliamų ligų protrūkiai. Ar ir jos gali ateiti iki Europos?

– Jų buvo ir anksčiau, bet per daug nekreipėme dėmesio, jei kurioje Pietryčių Azijos ar Afrikos šalyje kildavo Ebolos, dengės ar kitų ligų protrūkių, apskritai daug kas buvo mažiau girdėję apie zoonotinius virusus, kuriais žmonės gali užsikrėsti nuo gyvūnų. Po COVID-19 pandemijos žmonės jautriau reaguoja, bijo, kad virusai neatsklistų ir iki mūsų.

Klimato kaita sukuria potencialias rizikas. Tokios ligos turi tam tikrą geografinį pasiskirstymą, nes jų nešiotojai gyvena tam tikro klimato zonoje. Pavyzdžiui, maliarija nuolat sergama Afrikos šalyse, nes ją sukeliantį parazitą platina maliariniai uodai, gyvenantys būtent karšto klimato zonoje. Tačiau ligas platinančių gyvūnų arealai keičiasi, nes jei jiems pasidaro pernelyg karšta, sąlygos tampa nebe optimalios tam gyvam organizmui, jis ieško, kur jam būtų patogiau, o kartu perneša tuos patogenus – ligos sukėlėjus.

Klimato kaitos neturėtume suprasti tik kaip šiltėjančių žiemų ar diskomforto dėl potvynių ir audrų. Gyvojoje ir negyvojoje gamtoje viskas yra susiję. Paprastai būdavo nusistovėjusi tam tikra pusiausvyra: kažkuriose geografinėse platumose gyveno tam tikri gyvūnai, jie platino tam tikras ligas, tad šiose vietose cirkuliavo tam tikri patogenai, bet kadangi jie čia plito nuolat, susikurdavo tam tikras kolektyvinis imunitetas.

Tačiau jei tie gyvūnai dėl klimato kaitos pajuda į kitą geografinę zoną, kyla grėsmė ten gyvenantiems žmonėms, kurie iki tol nebuvo susidūrę su tokiais gyvūnais ir jų pernešamais virusais, neturi imuniteto. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Brazilijoje užregistruotas uodų platinamo Zikos viruso sukeltos ligos protrūkis, nes virusas pradėjo plisti geografinėse platumose, kur anksčiau jo nebuvo, o tai lėmė didelį užsikrėtimų skaičių ir greitą plitimą.

– Pernai Lietuvoje nustatyta nauja erkių rūšis. Ar klimato kaita kelia pavojų ir Lietuvoje atsirasti pavojingas ligas platinantiems gyviams?

– Bijau, kad taip. Klimato kaita neišvengiamai keičia natūralias gyvūnų buveines.

– Ar, jūsų vertinimu, nešienaujamos pievos mieste labiau prisideda prie klimato kaitos mažinimo ar prie erkių populiacijos ir jų sukeliamų ligų platinimo?

– Lietuvoje tokia praktika nauja, tad sunku įvertinti rizikas. Tikimasi, kad ribotas šienavimas prisidės prie didesnės bioįvairovės, augalų ir vabzdžių išsaugojimo. Vis dėlto tai tik menka priemonė klimato kaitai mažinti. Žymiai daugiau naudos duotų miškų saugojimas, ypač prie didžiųjų miestų. Lietuvoje miškai masiškai kertami, teisinantis ekonomine būtinybe, o atsodintas miškas užauga tik per keliasdešimt metų. Miesto žolynų nauda nė nesulyginama su miško nauda. Dabar žmonėms sunku susigaudyti, nes anksčiau vis buvo raginama šienauti žolynus, norint apsisaugoti nuo erkių. Reikia stebėti situaciją, tada bus galima įvertinti, ar naujoji tvarka pasiteisins, ar nepadaugės erkių platinamų ligų.

Antibiotikus – su saiku

– Afrikoje jau porą metų nebuvo fiksuota laukinio poliomielito, o dabar vėl nustatyta naujų atvejų. Ar tai nereiškia, kad tokios ligos gali grįžti ir į Europą?

– Poliomielitas viena iš ligų, kuri valdoma vakcinomis. Dėl masinės vakcinacijos nei Šiaurės Amerikoje, nei Europoje natūraliai cirkuliuojančio šio viruso nebėra, bet kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Afganistane, vis dar nuolat registruojami šios ligos atvejai, todėl yra ir protrūkių grėsmė. Kadangi ją sukeliantis virusas nėra išnykęs, o kažkur pasaulyje vis dar cirkuliuoja, skiepijimas nuo poliomielito nenutrauktas, ir visi mūsų kūdikiai, nepriklausomai kurios kartos yra žmogus, jei tik jo tėvai neprieštaravo, yra gavę šį skiepą. Tai svarbu, nes ten, kur skiepijimas yra didelio masto, viruso plitimo grėsmė minimali.

– Ar reikėtų sunerimti dėl pasaulyje didėjančio vaikų sergamumo hepatitu, kurio priežastis greičiausiai yra adeno viruso atmaina?

– Iš tiesų, pasaulyje buvo užregistruoti keli šimtai ūmaus hepatito atvejų vaikams, bet ar tikrai ligos kaltininkas yra adenovirusas, dar iki galo neaišku. Įtariamas žmogaus adenovirusas 41, kuris sukelia viduriavimą, vėmimą, karščiavimą, tačiau iki šiol jo sukeltų hepatito atvejų sveikiems vaikams nebuvo žinoma, nebent tokia rizika buvo imunosupresiniams vaikams. Todėl vis dar renkama informacija apie šiuos ūmaus hepatito atvejus. Apskritai, adenovirusai žmonių populiacijoje labai paplitę, jų žinoma apie 50 tipų, ir jie paprastai sukelia nesunkias infekcijas.

– Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad tik kelių dešimtmečių klausimas, kada išsivystys nauja labai patogeniška paukščių gripo atmaina, kuri bus lengvai perduodama žmonėms. O paukštiena – bene populiariausia mėsa, daugelyje šalių veikia didžiuliai paukštynai. Ar tai gali tapti nauja rykšte žmonijai?

– Mes nežinome, kur link evoliucionuos bet kuris virusas, nes jie nuolat kinta. Gripo virusai yra labai kintantys, ir jo struktūroje gali atsirasti ir tokių atsitiktinių pokyčių, kurie jį padarys labai užkrečiamą žmogui. Paukščiai auginami didžiulėse fermose, o jei paukščių gripo virusas įsisuka į tokią, kur milijonai paukščių vienoje krūvoje, ten jam palanki terpė ir plisti, ir mutuoti. O dar yra kontaktas su paukščius prižiūrinčiais žmonėmis, tad yra potencialios rizikos, kad atsiras žmogui pavojinga atmaina. Nežinome, ar tai būtinai įvyks, jei taip, greitai ar ne, bet teoriškai tai gali įvykti.

Klimato kaitos neturėtume suprasti tik kaip šiltėjančių žiemų ar diskomforto dėl potvynių ir audrų. Gyvojoje ir negyvojoje gamtoje viskas yra susiję.

– Ar tikrai labiausiai turėtų bauginti mikrobų, gyvenančių mūsų organizmuose, pavyzdžiui, virškinimo trakte, mutacijos? Štai prieš keletą metų dalyje Centrinės Azijos išdvėsė visos saigos, kaip vėliau išsiaiškinta, dėl padidėjusio karščio ir drėgmės ėmus daugintis jų organizmuose gyvenusioms bakterijoms.

– Iš tikrųjų mūsų organizme yra labai didelė mikrobų įvairovė. Kaip ir bet kur gamtoje, kuo mūsų mikrobiotoje – organizmo ekosistemoje didesnė įvairovė, tuo geriau, nes ji padeda sustabdyti kažkokį patogeninį mikrobą, kurių nuolat knibžda mūsų aplinkoje. Jei užklysta koks patogenas, gyvenantieji mūsų organizme mikrobai neleidžia jam daugintis, jį nukonkuruoja, ir taip esame apsaugomi.

Tačiau mūsų vidinė ekosistema keičiasi nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, jei vartojame daug antibiotikų, jie užmuša kažkokį patogeną kartu su mūsų geraisiais mikrobais, su kuriais mūsų organizmas įpratęs sugyventi ir kurie nekelia jokios grėsmės. Be to, mikrobai gali apsikeisti tam tikrais genais, kurie nulemia atsparumą antibiotikams: jei mes be saiko juos vartojame, neišvengiamai atsiranda atsparių jiems mikrobų ir galime neturėti ginklo nuo labai pavojingų infekcijų.

Mūsų mikrobų ekosistema labai svarbi mūsų sveikatai, nes jie turi labai didelį poveikį mūsų imuninei, nervų sistemoms, gali būti susijusi su tam tikrų ligų rizikos mažinimu. Ji priklauso nuo to, kokius antibiotikus ir kitus vaistus vartojame, ką valgome: kuo įvairesnis, mažiau apdorotas maistas, kuriame yra skaidulų ir įvairių mikrobų, tuo geriau.

COVID-19 nuslūgo

– Dar nedingo ir COVID-19. Ar rudenį vėl iki mūsų atsiris nauja banga, o gal jau galima sakyti, kad pandemija nuslūgusi?

– Kiek stebiu, įspūdis, kad šiuo metu pandemija tikrai nuslūgusi, ir rizika užsikrėsti šia liga ir sunkiai ja sirgti Europoje, konkrečiai, ir Lietuvoje minimali. Manau, pagrindinis dalykas, kuris nulemia pandemijos išsisėmimą, yra vakcinacija ir masinis persirgimas, nes didelis omikrono atmainos užkrečiamumas labai gerai imunizavo visą žmoniją. Todėl, mano manymu, yra prielaidų, kad rudeninė banga gal ir bus, nes virusas yra sezoninis ir tikimybė sezoniškai juo užsikrėsti išliks, bet plataus masto imunizacija didžiąją dalį žmonių apsaugos – jei ne nuo užsikrėtimo, tai nuo sunkios ligos.

– Ar reikėtų skiepytis ketvirta doze? Ar skiepai nepraranda prasmės, kai tiek daug žmonių serga ir po trečios dozės?

– Riba tarp skiepytų ir neskiepytų gana ryški: medikai sako, kad sunkių atvejų, kai ligoniai gydomi reanimacijoje, tikrai žymiai daugiau tarp neskiepytų, o kurie buvo skiepyti dviem ar trimis dozėmis, jei ir susirgo, dažniau buvo apsaugoti nuo sunkios ligos eigos ir mirties, o tai ir yra svarbiausia.

Dėl ketvirto skiepo reikia palaukti rudens ar vasaros pabaigos, pažiūrėti, kokios tendencijos, paanalizuoti, kas serga ir kodėl serga, ir pagal tai priimti sprendimus. Jei bus aišku, kad trys dozės pakankamai gerai apsaugo nuo sunkios ligos eigos, gal ketvirtoji visiems ir nebūtina.

Izraelis vienintelis atliko masinį skiepijimą ketvirtąja doze. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja ją skirti rizikos grupėms, sergantiesiems tam tikromis ligomis ar nuo tam tikro amžiaus, kuris įvairiose šalyse skiriasi – vienur nuo 60, kitur 70 metų. Lietuvoje ketvirta dozė rekomenduojama imunosupresiniams pacientams, kurie turi imuninę sistemą slopinančių ligų ar gydomi tam tikrais vaistais.

Beje, tikimasi, kad jau rugsėjį turėtų būti omikrono atmainai adaptuotų vakcinų. Tačiau dar neaišku, ar tikslinga bus skiepytis ta naująja vakcina, ar pradine, nes nežinome, kokia viruso atmaina atklys rudenį.

– Nors COVID-19 atlėgo, bet baimių dėl galimų naujų pandemijų daug. Skaičiuojama, kad per pastaruosius 50–60 metų atsirado keli šimtai virusų ir bakterijų platinamų naujų ligų, tokių kaip ŽIV, Ebola, SARS ir kt. Kokios gali būti tolesnės tendencijos?

– Klausimas, ar visos atsirado tik per pastaruosius dešimtmečius. Virusų neatsiranda iš niekur, jų buvo ir prieš tūkstančius metų, jie evoliucionavo, anksčiau sukeldavo pandemijas ar epidemijas, peršokdavo iš gyvūnų į žmogų.

Gali būti, kad zoonotiniai virusai per pastaruosius dešimtmečius buvo dažnesni. Tačiau neturime labai tikslių ankstesnių duomenų, nes sudėtingi molekuliniai metodai, kurie leidžia nustatyti virusus, buvo išvystyti tik per pastaruosius dešimtmečius. Daugelis virusų sukelia labai panašius simptomus, ir, jei neturėtume molekulinių tyrimo metodų, būtų sunku atskirti omikroną nuo slogos.