Paketas, be kita ko, apims dar keturias „Iris T-SLM“ oro gynybos sistemas bei artilerijos amuniciją.

Tai bus trečioji partija „Iris-T“ sistemų, kurias Vokietija perduos Ukrainai nuo karo pradžios. Trys sistemos iš pirmosios partijos jau pristatytos, ketvirtoji šalį pasiek šią žiemą. Antroji keturių sistemų partija į Rusijos užpultą Ukrainą turėtų būti nugabenta 2024 m., o dabar pažadėta trečioji – 2025-aisiais.

B. Pistorius antradienio rytą antrą kartą nuo savo kadencijos pradžios sausį atvyko į Kyjivą. Svarbiausi vizito klausimai yra kariniai mokymai ir karinė pagalba Ukrainai. Ministras pažadėjo Ukrainai „solidarumą ir glaudžius ryšius“.

Tradiciškai didžiausios sumos teko transporto priemonių eksploatacijai, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms apmokėti, suvenyrams, biurų nuomai.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, sausio–rugsėjo mėnesiais Seimo narių parlamentinei veiklai skirtos lėšos sudarė 1,4 mln. eurų arba beveik 490 tūkst. eurų per tris mėnesius.

Vienas politikas per devynis mėnesius daugiausia galėjo išleisti 13,7 tūkst. eurų. Tai padarė nedaug parlamentarų, tačiau per 80 jų panaudojo po 10 tūkst. eurų ir daugiau.

Anksčiau politikai, ryškiai daugiau lėšų skirdavę savo automobiliams išlaikyti, pastaruoju metu vis didesnes sumas atseikėja suvenyrams.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas per devynis mėnesius suvenyrams išleido 6 tūkst. 297 eurus, dar už 1,4 tūkst. eurų jis pirko knygų, tai sudaro beveik trigubai daugiau lėšų nei šis Seimo narys skyrė transporto priemonei eksploatuoti.

Konservatorei Angelei Jakavonytei suvenyrai kainavo 6 tūkst. 888 eurus, Regionų partijos lyderiui Jonui Pinskui – 6 tūkst. 444 eurus, dar dešimčiai parlamentarų – daugiau nei po 4 tūkst. eurų.

Demokratui Zenonui Streikui transporto priemonės eksploatavimas, techninė priežiūra, remontas ir draudimas „suvalgė“ beveik visas parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Jis tam išleido 11 tūkst. eurų.

Per 9 tūkst. eurų automobilio išlaikymas, degalai ir draudimas kainavo socialdemokratui Vidmantui Kanopai, konservatoriui Audriui Petrošiui.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Justas Džiugelis 7 tūkst. eurų mokėjo už Seimo nario ataskaitos spausdinimą ir platinimą, konservatorius Matas Maldeikis 5 tūkst. eurų išleido parengti skaitmeninį turinį, susijusį su parlamentine veikla.

Dešimt Seimo narių už parlamentinei veiklai skirtas lėšas kėlė kvalifikaciją, septyni apmokėjo teisinės pagalbos paslaugas.

Nė cento parlamentinei veiklai skirtų lėšų tradiciškai nepanaudojo premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Balandį Seimo nariu tapęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Kęstutis Navickas išleido 6,52 euro tarnybinių telekomunikacijų paslaugoms.

Tarp mažiausiai šių lėšų naudojančių ministrų-Seimo narių yra ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė (241 euras), teisingumo ministrė Laisvės frakcijos narė Ewelina Dobrowolska (1,8 tūkst. eurų). Aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas panaudojo daugiausia lėšų – 8,5 tūkst. eurų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per devynis mėnesius išleido 1 tūkst. 425 eurus, beveik visa suma skirta už apgyvendinimo paslaugas užsienyje.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, gėlėms, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Septyniolikmetė  atvežta  į ligoninę iš mokyklos. Mergina dėl apsinuodijimo paguldyta į reanimaciją. Čia paaiškėjo, kad nepilnametė apsinuodijo alkoholiu.

„Paauglių apsinuodijimas alkoholiu yra labai specifinis. Jiems kartais užtenka labai nedidelio kiekio ir jie netenka sąmonės. Panašiai buvo ir su ta mergina“, – komentavo Vaikų reanimacijos skyriaus gydytojas Linas Mikelis.

Moksleivei nustatytas sunkus apsinuodijimas alkoholiu. Kraujyje buvo apie 1,5 promilės, bet, anot medikų, į vaikų reanimaciją patenka ir sunkiau apsvaigusių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Trijų promilių nesiekė, bet daugiau kaip 2 promilės pasitaikė. Būna, kad patenka vaikų ir su 0,6 promilės. Nors ir lengvas apsinuodijimas, bet, jau atveža be sąmonės“, – teigė L. Mikelis.

Medikams 17-etė pripažino gėrusi viskio ir rūkiusi. Tad kilo įtarimų, kad galėjo parūkyti elektroninių cigarečių. Mergina išblaivinta ir išleista namo. Ji – Klaipėdos rajono gyventoja. O rajono centre, Gargžduose, įkliuvo trys nepilnamečiai. Pareigūnams įtarimų sukėlė jų elgesys. Pas du moksleivius rasta elektroninių cigarečių ir po porą buteliukų joms pildyti skirto skysčio.

Pas vieną nepilnametį namuose buvo rasta dar apie 30 buteliukų skysčio, skirto elektroninėms cigaretėms pildyti su psichotropinėmis medžiagomis.

 

„Pas vieną nepilnametį namuose buvo rasta dar apie 30 buteliukų skysčio, skirto elektroninėms cigaretėms pildyti su psichotropinėmis medžiagomis. Tą pačią dieną Klaipėdos rajone buvo aplankytas Klaipėdos rajono gyventojas, gimęs 2003 metais. Jo namuose rasta įvairaus dydžio daugiau kaip 150 buteliukų skysčio, skirtų elektroninėms cigaretėms pildyti“, – sakė Klaipėdos rajono policijos viršininkas Ramūnas Stasiulis. 

Dvidešimtmečiui pateikti įtarimai dėl elektroninėms cigaretėms skirto ir, kaip įtariama, narkotinėmis medžiagomis papildyto skysčio platinimo. 

„Tėvai atsakingi už vaikus. Aš esu prieš bet kokį rūkymą“, – kalbėjo pašnekovė.

„Valdžia jau tikrai turėtų imtis kažkokių priemonių, nes jeigu pradedama nuo vaikų, įsivaizduokite, kas toliau“, – porino kita kalbinta praeivė.

Policija paaiškina, kas gresia dvidešimtmečiui.

Kažkokie nauji narkotikai aptinkami, net neturime galimybių jų ištirti.

 

„Palauksime ekspertų išvados. Kai bus nustatytos konkrečios medžiagos ir koks konkretus kiekis jose, atitinkamai pagal tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pagal pirmą dalį gresia iki 8 metų laisvės atėmimo. Jeigu pagal antrą dalį, – iki dešimties metų laisvės atėmimo“, – informavo R. Stasiulis. 

O medikai įspėja apie itin pavojingas elektronines cigaretes su priedais, kurių parūkę jaunuoliai atsiduria net reanimacijoje.

„Kažkokie nauji narkotikai aptinkami, net neturime galimybių jų ištirti. Tik girdėję esame apie tokius dalykus. Kai kuriems vaikams tai gali sukelti labai stiprius organizmo pažeidimus“, – sakė  L. Mikelis.

„Vien šitos priemonės, kurias mes čia matome, kainavo virš 2 tūkst. eurų. Jos – labai brangios. Tai yra vaikų nusiraminimui, ypač vaikams, kurie turi specialiųjų ugdymo poreikių“, – tvirtino darželio „Atžalėlės“ direktorė Eglė Varnienė, rodydama naktines lempas, imituojančias žvaigždes.

Šios priemonės pirktos už žmonių, daugiausiai tėvelių, skirtą dalį GPM. Iš šios paramos pirkti ir kondicionieriai. Per metus darželiui mokesčių inspekcija perveda apie 3–4 tūkst. eurų. 

Šiandien direktorė išgirdo, kad po keleto metų šią paramą bus galima skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms ir profesinėms sąjungoms. 

„Teks šiek tiek labiau taupyti ar atsisakyti tokių ypatingų, gerų, brangių priemonių, kurios yra skirtos vaiko reikmėms“, – teigė E. Varnienė. 

Papildomų pinigų negaus ir mokyklos.

„Mokyklos neturi lėšų einamosioms išlaidoms. Paprastai jų sąmatose šitos eilutės yra tuščios arba apytuštės. Jeigu reikia pavežėti į olimpiadą, jeigu reikia nupirkti prizus“, – vardino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždienė.

2020-ais metais apie 3 mln. eurų paramos skirta 24 tūkstančiams biudžetinių įstaigų, tačiau Seimas nusprendė, kad labiau remti reikia nevyriausybininkus. 

„Biudžetinės įstaigos, kurios jau vieną kartą yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, antrą kartą 1,2 proc. nuo jau sumokėto GPM nebegautų. Jį gautų nevyriausybinis sektorius, kuris dažnu atveju kito finansavimo apskritai neturi“, aiškino Seimo narys Andrius Bagdonas.

Paramos negalės gauti ir sodų bendrijos.

„Didelė dalis nukeliauja asmeninei naudai, pavyzdžiui, sodų bendrijos nariai skiria GPM dalį sodų bendrijai, kuriai jie priklauso, ir ta sodų bendrija nusitiesia sau keliuką“, – tvirtino Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugeliui organizacijų tai bus dvigubai, trigubai, o gal net ir keturis kartus didesnis finansavimas, kadangi nebereikės konkuruoti nei su namų, nei su garažų bendrijomis.

Žinios, kad siaurėja GPM gavėjų ratas, laukė nevyriausybinės organizacijos. „Maisto bankas“ pernai gavo apie 50 tūkst. eurų GPM paramos.

„Mes įsivaizduojame, kad daugeliui organizacijų tai bus dvigubai, trigubai, o gal net ir keturis kartus didesnis finansavimas, kadangi nebereikės konkuruoti nei su namų, nei su garažų bendrijomis“, – džiaugėsi „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Įstatymo pakeitimus supeikė kai kurie opozicijos atstovai.

„Nors siūlo liberalai, bet jis primena tokius draudimus – uždrausti pasirinkimo laisvę“, – kalbėjo Seimo narys Saulius Skvernelis.

„Didelė dalis tėvelių, kurie dabar aukoja darželiams ir mokykloms, bus demotyvuoti, nes, koks tikslas, jeigu tu negali savo vaikui skirti, kažkur kitam skirti“, – svarstė Seimo narė Agnė Širinskienė.

Dėl projekto susipliekė net patys valdantieji. Socialinėse medijose susikirto išimtį paramai skirti krašto apsaugai siūlęs krašto apsaugos ministras ir premjerė. Ministras prašė „neatimti iš piliečių galimybės skirti savo pinigus ir nupirkti krašto apsaugai savo „Bayraktarą“.

Premjerė atkirto: „tamstos sritis, ta, kuri išlaikoma iš biudžeto, dargi yra finansuojama prioritetiškai, o šiemet dar ir gerokai stipriau, nei prieš tai planuota“.

M. Majauskas irgi „krimstelėjo“ Arvydui Anušauskui.

„Nesolidžiai atrodo bandymas atkąsti dar papildomus 50 tūkst. eurų GPM paramos“, – rašė M. Majauskas.

Vėliau šis viešas „pasikandžiojimas“ buvo ištrintas, o ministras siūlymą dėl išimties krašto apsaugai atsiėmė. 

„Mes išsiaiškinome frakcijoje. Tiesiog aš kėliau klausimą, kad nebūtų kalbama tokiu tonu, kad krašto apsauga kažką „atkanda“, „per didelį kąsnį“. Iš tikrųjų leksika šiuo atveju – netinkama“, – teigė A. Anušauskas.

„Kovingas ministras kovoja už savo srities finansavimą ir jį galima suprasti, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad pilietinė visuomenė taip pat yra labai svarbus valstybės saugumo ramstis. Žmonės, norintys aukoti kariuomenei, gali aukoti Šaulių sąjungai“, – alternatyvą GMP paramai pasiūlė M. Majauskas.

„Pats jau daug metų pervedinėju tą 1,2 proc. ne biudžetinėms įstaigoms“, – sakė A. Anušauskas.

Ribojimai skirti paramą įsigalios 2025-aisiais.

Už tai balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 18 susilaikė.

Labdaros ir paramos įstatymo pataisos numato, kad nuo 2025 metų gyventojai nebegalės biudžetinėms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams ir kitoms, skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Tokią paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos. 

„Darbietis“ Aidas Gedvilas tvirtino, kad yra mokyklų, kurios savo reikmėms surinkdavo po 13-15 tūkst. eurų.

„Kodėl skiriami procentai partijoms, kurios išlaikomos iš biudžeto, kaip ir švietimo sektorius?“ – Seimo posėdyje klausė jis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius siūlė numatyti didesnę mokesčio dalį, kurią gyventojai galėtų skirstyti. Pasak jo, mokyklos, darželiai, kitos įstaigos, gavusios dalį GPM, finansuoja tai, kam savivaldybės ar biudžeto lėšų nebūtų skiriama.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas apgailestavo, kad priėmus įstatymą nebebus galima paramą skirti bažnyčiai.  

Pataisų iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas priminė, kad Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, leidžianti tokią hibridinę paramos sistemą.  

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad nevyriausybinės organizacijos viešąsias paslaugas teikia efektyviau ir empatiškiau.

„Sumokėti mokesčiai valstybei dabar skiriami asmeninei naudai, pavyzdžiui, sodų bendrijos nariai skiria sau susitvarkyti kelią“, – teigė M. Majauskas. 

Per pataisų svarstymą M. Majauskas ne kartą akcentavo, kad paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.

Anot M. Majausko, tokiu atveju parama būtų skiriama tik organizacijoms, kurios rūpinasi viešuoju gėriu: „Kad savo sumokėtų mokesčių dalį asmenys nesusigrąžintų sau skirdami organizacijai, kuri teikia tiesiogiai jiems naudą“.     

M. Majausko duomenimis, iš 1,6 mln. žmonių, kurie galėtų dalį GPM skirti paramai, tai daro 0,5 mln., iš jų tik 16 proc. skiria biudžetinėms įstaigoms: „Todėl biudžetines įstaigas išbraukus iš paramos gavėjų sąrašo nėra pagrindo teigti, kad dramatiškai pasikeis nevyriausybinių organizacijų situacija“. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar yra apie 11 tūkst. nevyriausybinių organizacijų ir apie 23 tūkst. paramos gavėjų.  

Muzikantė šeštadienį sulaukė anonimo skambučio, kad instrumentas yra automobilyje šalia jos namų Pantene. „Aš jį radau ant galinės sėdynės“, - sakė O. Gaillard agentūrai AFP.

Violončelė ketvirtadienį buvo pavogta iš moters namų. Solistė penktadienį feisbuke rašė, kad jai buvo pagrasinta peiliu. Nusikaltėlis su instrumentu ir jos mobiliuoju telefonu esą paspruko pėsčiomis. O. Gaillard paragino visus feisbuko vartotojus pasidalyti jos skelbimu apie ieškomą brangų instrumentą.

Šią violončelę 1737 metais pagamino Italų meistras Francescas Goffrilleris. Ja muzikantei naudotis leido vienas bankas. „Tai nėra instrumentas, kurį galima parduoti už kampo vogtų daiktų supirkėjui“, - teigė tyrėjų šaltinis.

O. Gaillard 2003 metais buvo apdovanota „Victoires de la musique“ prizu kaip geriausia jaunoji klasikos solistė.