Lietuva komandas pasitiko žiemišku klimatu, skirtumas lyginant su Raudonosios jūros pakrante siekė 50 laipsnių. Benediktas Vanagas juokavo, kad Filipe Palmeiro gyvenime apskritai nėra buvęs 20 laipsnių šaltyje ir šiam ekstremaliam išbandymui netgi buvo susiradęs šiltas pirštines.

F. Palmeiro sekmadienio rytą laukia ankstyvas skrydis per Paryžių į Lisaboną, o vėliau dar dviejų valandų kelionė iki namų automobiliu.

Komanda pagreitėjo, varžovai – taip pat

B. Vanagas pasidžiaugė gausiu Dakaro finišą pasiekusių lietuvių būriu ir pasiektais naujais rekordais, tačiau savo paties rezultato vertinti neskubėjo. Anot lenktynininko, tai daryti verta tik praėjus tam tikram laikui.

„Taip, su Filipe užėmėme dvyliktą vietą. Žinau, kad visi, įskaitant ir mus pačius, tikėjosi dešimtuko. Reikėtų įvertinti ir tai, kad mes nuo lyderio atsilikome penkiomis valandomis, o prieš dvejus metus pirmąją ir vienuoliktąją vietas skyrė aštuonios valandos. Vadinasi, mes gerokai pagreitėjome, tačiau konkurencija išaugo dar labiau“, – kalbėjo sportininkas.

Anot jo, nebėra dalykų, kuriuos pakeitus komandoje būtų ženklus progresas – reikia skirti ypatingą dėmesį smulkioms detalėms, kurios galiausiai ir suteiks tas trūkstamas minutes. Vienu iš lemiamų faktorių šiais metais tapo  testų su nauju automobiliu trūkumas.

„Po testų Lietuvoje atrodė, kad pakankamai jį perpratome, tačiau Dakaro metu dar keturias dienas vis greitėjome. Pratinantis prie automobilio praleisto laiko galiausiai mums ir pritrūko lenktynių pabaigoje“, – komentavo lenktynininkas.

Įgyta patirtis suteikė stabilumą

Apžvelgdamas visus savo devynis įveiktus Dakaro ralio maratonus B. Vanagas sakė, kad iš pradžių turėjo daug ambicijų ir noro, tačiau trūko patirties. Išmokęs pirmąsias pamokas tapo ramesnis ir pradėjo iš naujo dėlioti planus, o pastaraisiais metais įsivyravo stabilumas.

„Norėčiau tikėti, kad dešimtasis Dakaras bus toks, kuris visus nustebins gerąja prasme“, – vylėsi jis.

Norėčiau tikėti, kad dešimtasis Dakaras bus toks, kuris visus nustebins gerąja prasme.

B. Vanagas pripažino, kad jam būdavo labai apmaudu dėl navigacijos klaidų, tačiau tuo pat metu jis matė, kaip trasoje važiuodami priešinga kryptimi blaškosi patys greičiausi lenktynininkai. Vienas iš jų buvo ir ralio legenda Sebastianas Loebas, kuris netgi sustojo pasiteirauti kelio.

Pasikeitusi navigacija Dakare – didžiausias pokytis didžiulę patirtį šiose lenktynėse turinčiam F. Palmeiro. Šturmanas pripažino, kad buvo labai sunkių dienų, tačiau pats galutinį rezultatą įvertino teigiamai.

„Visa komanda dirbo sunkiai, tačiau konkurencija buvo didžiulė ir į dešimtuką nepatekome. Šiais metais visi buvo itin greiti, dešimtąją vietą užėmęs ekipažas ankstesniais metais galėjo būti septintas ar aštuntas“, – kalbėjo sportininkas.

Geografiją paįvairintų naujos šalys

Rimtu išbandymu sportininkams tapo akmeningos trasos. B. Vanagas netgi atsiimdamas medalį ant podiumo nepraleido progos paprašyti organizatorių, kad kitais metais jų būtų mažiau. Anot lenktynininko, važiavimas per akmenis nėra tikrasis sportinis vairavimas, o apgadintų automobilių remontas brangiai kainuoja.

„Dedu viltis į tai, kad prie Saudo Arabijos prisijungs ir viena ar kelios kitos šalys. Tai leistų praplėsti varžybų geografiją ir padarytų ją įvairesnę“, – kalbėjo lenktynininkas.