Už Periodinės pensijos išmokos įstatymo projektą ketvirtadienį balsavo 32 Seimo nariai, prieš buvo 29, aštuoniolika susilaikė. 

Ilgalaikis sprendimas yra indeksuoti pačius pensijų dydžius, o ne versti žmones visus metus kaip Kalėdų stebuklo laukti dar kažkokio trylikto mokėjimo.

Ši išmoka, kuri vadinama tryliktąją pensija, būtų skirta asmenims, kurių pajamos yra mažesnės už vidutinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir kurių pajamos didėja mažiausiai net ir gaunant kompensacijas.

Kritiškai šią idėją įvertino premjerė Ingrida Šimonytė.

„Ilgalaikis sprendimas yra indeksuoti pačius pensijų dydžius, o ne versti žmones visus metus kaip Kalėdų stebuklo laukti dar kažkokio trylikto mokėjimo. Kai keitėme pensijų skaičiavimo formulę tam, kad mažiausios pensijos būtų pakeltos gerokai labiau, kad tos grindys būtų gerokai padidintos, buvo labai daug kritikos, bet Seimas vis dėlto priėmė, tai labai gerai. Tiems žmonėms, kurie neprikaupė pakankamo stažo, pensijos padidėjo labiau negu būtų padidėjusios dėl  indeksavimo“, – Seimo posėdyje sakė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.

Premjerė domėjosi, iš kur valstybės biudžete atsirastų pinigų šitoms išmokoms mokėti? Atsakydama į tai, kad R. Šalaševičiūtė sakė, kad tai priklausytų nuo Vyriausybės valios.

„Manau, kad Vyriausybės – dabartinė,  kaip ir anksčiau buvusios, jeigu pripažindavo, kad to reikia, lėšų surasdavo“, – pastebėjo R. Šalaševičiūtė.

Nepritarti projektui kvietė Seimo Socialinių reikalų  ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

„Kryptis yra, matyt, ne didinti išmokų įvairovės, komplikuojant sistemą ir administravimą. Manau, kad tvariau yra orientuotis į periodines išmokas, tvirtas, indeksuojamas pensijas, sparčiau indeksuojamas pensijas, o ne smulkintis, trupinti  gerovės pamėtymus vienkartinėmis atskiromis progomis“, – sakė M. Lingė.

Projekto autorė siūlė, kad  visiems socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjams kartą per metus būtų išmokamas vienkartinis senatvės pensijos bendrosios dalies dydis. Šalpos senatvės pensijos gavėjams kartą per metus būtų išmokama šalpos senatvės pensijos dydžio išmoka. Ši išmoka būtų išmokama einamųjų metų lapkričio mėnesį iki 20 d.

Pasak „valstiečių“, ši data pasirenkama dėl to, kad, prasidėjus šildymo sezonui ir artėjant vienai iš svarbiausių metų švenčių – Šv. Kalėdoms, gyventojų išlaidos įprastai didėja.

Projekto autorių duomenimis, vienkartinės išmokos (tryliktosios ir keturioliktosios pensijos) yra mokamos Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Vengrijoje.

„Prezidentas pasisako, kad pensijos turėtų tam tikrą laikotarpį, kol vadinama pakeitimo norma, santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo, kuris užtikrina orų gyvenimą senatvėje augtų, pasiektų 50-60 proc., taip kaip yra vakarų Europos valstybėse, bet tą reikia daryti nuosekliai ir ne vieną mėnesį per metus išmokant vienkartinį dydį, bet užtikrinant, kad pensininkai galėtų gerai gyventi 12 mėnesių per metus“, – interviu LRT radijui ketvirtadienį teigė S. Krėpšta.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti, ar įteisinti 200 eurų vadinamąją tryliktą pensiją ir toliau pakeitimus svarstys lapkričio 10-ąją, gavęs Vyriausybės išvadą.

Pataisų iniciatorius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis sako, jog tai padės pensininkams lengviau atšvęsti Kalėdas. 

Premjeras Saulius Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis palaiko tryliktosios pensijos idėją.

Opozicija kaltino pataisų iniciatorius, kad taip jie nori įsiteikti rinkėjams. Valdantieji aiškino, kad pinigų 13-tai pensijai išmokėti užteks.

Nuo kitų metų pensijos bus indeksuojamos, kaip ir kasmet, tačiau Seime svarstoma, kaip pakeisti dabartinę pensijų indeksavimo formulę, kad jos ateityje didėtų, o ne mažėtų. Valdantieji siūlo formulėje nustatyti didesnę manevro laisvę.

Pensijos indeksuojamos kasmet nuo 2017 metų. Tuomet jos augo 6 proc., 2018 metais – 6,94 proc., 2019 metais – 7,63 proc., o šiemet – 8,11 proc. 2021 metais jos galėtų augti ne mažiau kaip 7,17 proc. – vidutinė senatvės pensija tokiu atveju padidėtų nuo 377 eurų iki 404 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų.

Pensijų indeksavimui kitąmet prireiktų 249 mln. eurų. 

„Tai bus vartojimo pinigai, o vartojimą skatinti mums šiuo metu dar visgi reikia, nes matome, kad taip, kaip šalis atsigavo, (...) taiklios buvo priemonės, skatinančios ir vartojimą. Viskas liko mūsų ekonomikai, skatino mūsų verslus, ir smulkųjį, ir vidutinį verslą“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Pasak S. Skvernelio, jei ekonominė situacija 13 pensijos mokėti neleis, tai nebus daroma.

„(...) Jei bus galimybės, darome, jei nebus finansinių galimybių, pasakysime Vyriausybėje, kad ekonominė situacija tokia, kad idėja puiki, bet galbūt ji ne nuo 2021 metų turėtų būti, o galbūt ne 200, o 100 eurų ar 300 eurų“, – sakė premjeras.

Pataisą teikiančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis sakė, kad 13 pensija siektų 200 eurų, ji būtų išmokama kiekvienų metų gruodį.

Pasak siūlymo rengėjų, toks papildomo priedo modelis yra Graikijoje, Ispanijoje, Lenkijoje.