Šiųmetis žygis, skirtas 1923 metų sausio 15-osios įvykiams, vyko kiek kitaip nei įprastai – jis surengtas beveik savaite vėliau, be to, saugant dalyvius nuo grėsmės užsikrėsti COVID-19 virusu, atsisakyta žygeivių rikiuotės.
Maža to, žygeiviams teko keliauti siaučiant stipriai pūgai ir pučiant gūsingam vėjui.
Šiemet sukilėlių keliais norintieji žygiuoti pajudėjo iš Palangos sausio 21-osios vakare. Žygyje dalyvavo per 2,3 tūkst. žmonių, tarp jų ir Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos moksleiviai.
22 vaikai, kai kurie kartu su tėvais, taip pat su savo pedagogais, įveikė visus 24,6 km ir sėkmingai grįžo į Klaipėdą.
Didesniąją pusę kelio teko žingsniuoti pajūriu, maršrutas buvo gana sudėtingas, tačiau jį įveikė ir du kadetų būryje buvę penktokai.
Tiesa, šiemet tradicinės rikiuotės nebuvo, kad žmonės išvengtų išsikrėtimo. Žygeiviai grupelėmis leidosi į kelią nuo 19 iki 22 val.
Juos palaimino Karinių jūrų pajėgų kapelionas.
Pakeliui buvo trys stotelės, bet dėl užkrato tikimybės žygio dalyvių šiemet niekas nemaitino ir nevaišino arbata.
Pirmoji stotelė žygeivių atokvėpiui buvo paruošta pajūryje ties Plazės ežeru.
Antroji su laužu ir palapine įrengta netoli Olando Kepurės skardžio, Pajūrio regioninio parko lankytojų centro aikštelėje.
Trečioji stotelė laukė prie pagrindinio tako į Melnragės paplūdimį.
Galutinis žygio dalyvių tikslas – aikštelė prie centrinio Klaipėdos stadiono.
Šiemet žygis buvo skirtas 1923 m. sukilimo dalyvio, Giruliuose žuvusio šaulio Antano Ubavičiaus atminimui. Jis tapo pirmąja šios karinės kampanijos auka.
