Kroatijos pareigūnai pranešė, kad Serbijos ir Australijos pilietybes turintis asmuo, kuris per Balkanų karą dešimtajame dešimtmetyje vadovavo sukarintoms pajėgoms, yra grąžinamas į Kroatiją, kur bus teisiamas už karo nusikaltimus.

Draganas Vasilkovičius, dar žinomas kaip Kapitonas Drakonas ir Danielis Sneddenas (Danielis Snedenas), buvo perduotas Kroatijos pareigūnams trečiadienį Sidnėjaus oro uoste, kai pralaimėjo10 metų trukusį teisminį ginčą dėl ekstradicijos.

Jis yra kaltinamas civilių gyventojų žudymu ir kankinimu nuo 1991 iki 1995 metų trukusiame kare, kurio metu vadovavo serbų sukilėliams.

Serbijoje gimęs D.Vasilkovičius būdamas 15-os išvyko į Australiją, tačiau 1991 metais sugrįžo į Balkanus mokyti Kroatijos serbų sukėlių, kurie ėmėsi ginklų Kroatijai atsiskyrus nuo Jugoslavijos.

D.Vasilkovičius pripažįsta tarnavęs serbų pajėgose, tačiau ne kartą atmetė kaltinimus karo nusikaltimais konflikto metu.

Rusija antradienį atsisakė palaikyti Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją dėl Bosnijos ir Hercegovinos, pareiškusi, kad šis dokumentas spaus šią Balkanų šalį suartėti su NATO ir Europos Sąjunga (ES), esą atkartojant scenarijų, sukėlusį konfliktą Ukrainoje.

Rusijai per balsavimą susilaikius, JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, palaikančią ES karines pajėgas Bosnijoje, tačiau susiklosčiusi padėtis atspindėjo smarkiai padidėjusią įtampą tarp Vakarų šalių ir Maskvos dėl Ukrainos krizės.

Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čiurkinas sakė, kad Europos karinis kontingentas EUFOR, jau dešimtmetį vykdantis misiją Bosnijoje, atliko svarbų vaidmenį po 1991-1995 metų karo.

"Tačiau tuo pat metu esame nusistatę prieš tarptautinį dalyvavimą saugumo srityje, kuris gali būti laikomas įrankiu spartinti tos šalies integraciją į Europos Sąjungą ir NATO", - pabrėžė jis.

Prancūzijos diplomatas Philippe'as Bertoux (Filipas Bertu) pažymėjo, kad Rusija pastaraisiais metais nekėlė jokių prieštaravimų dėl JT palaikymo tai ES karinei misijai.

„Rusija importuoja blogą atmosferą dėl Ukrainos į nesusijusią temą. Pavojingas žaidimas“, – parašė Ph.Bertoux socialiniame tinkle „Twitter“.

Didžiosios Britanijos diplomatas Michaelas Tathamas (Maiklas Tetamas) pridūrė, kad „kliūčių sudaranti Rusijos politika Jungtinėse Tautose rodo, jog nepaisoma Bosnijoje ir Hercegovinoje (egzistuojančio) palaikymo šalies euroatlantiniam kursui“.

Po karo Bosnijos ir Hercegovinos vienijimosi procesas strigo: šalis tebėra pasidalijusi į rytinę etninių serbų Serbijos respubliką ir musulmonų bei kroatų Bosnijos ir Hercegovinos federaciją vakaruose.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius „nežinojo“ apie 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų išžudymą Srebrenicoje 1995 metais, per kruviną Bosnijos pilietinį karą, ketvirtadienį sakė jo advokatas, kuris siekia išteisinimo.

„Nėra nė vieno įrodymo, kad dr. Karadžičius planavo ar įsakė įvykdyti egzekucijas kaliniams (Srebrenicoje), ar kad jis apie tai žinojo“, – Hagoje įsikūrusiam Jugoslavijos karo nusikaltimų teismui sakė advokatas Peteris Robinsonas (Piteris Robinsonas).