Už tai balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 18 susilaikė.

Labdaros ir paramos įstatymo pataisos numato, kad nuo 2025 metų gyventojai nebegalės biudžetinėms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams ir kitoms, skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Tokią paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos. 

„Darbietis“ Aidas Gedvilas tvirtino, kad yra mokyklų, kurios savo reikmėms surinkdavo po 13-15 tūkst. eurų.

„Kodėl skiriami procentai partijoms, kurios išlaikomos iš biudžeto, kaip ir švietimo sektorius?“ – Seimo posėdyje klausė jis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius siūlė numatyti didesnę mokesčio dalį, kurią gyventojai galėtų skirstyti. Pasak jo, mokyklos, darželiai, kitos įstaigos, gavusios dalį GPM, finansuoja tai, kam savivaldybės ar biudžeto lėšų nebūtų skiriama.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas apgailestavo, kad priėmus įstatymą nebebus galima paramą skirti bažnyčiai.  

Pataisų iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas priminė, kad Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, leidžianti tokią hibridinę paramos sistemą.  

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad nevyriausybinės organizacijos viešąsias paslaugas teikia efektyviau ir empatiškiau.

„Sumokėti mokesčiai valstybei dabar skiriami asmeninei naudai, pavyzdžiui, sodų bendrijos nariai skiria sau susitvarkyti kelią“, – teigė M. Majauskas. 

Per pataisų svarstymą M. Majauskas ne kartą akcentavo, kad paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.

Anot M. Majausko, tokiu atveju parama būtų skiriama tik organizacijoms, kurios rūpinasi viešuoju gėriu: „Kad savo sumokėtų mokesčių dalį asmenys nesusigrąžintų sau skirdami organizacijai, kuri teikia tiesiogiai jiems naudą“.     

M. Majausko duomenimis, iš 1,6 mln. žmonių, kurie galėtų dalį GPM skirti paramai, tai daro 0,5 mln., iš jų tik 16 proc. skiria biudžetinėms įstaigoms: „Todėl biudžetines įstaigas išbraukus iš paramos gavėjų sąrašo nėra pagrindo teigti, kad dramatiškai pasikeis nevyriausybinių organizacijų situacija“. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar yra apie 11 tūkst. nevyriausybinių organizacijų ir apie 23 tūkst. paramos gavėjų.  

Gyventojų finansinė parama Lietuvos kariuomenei per metus išaugo šimtus kartų. 2014-aisiais dviejų procentų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) parama Lietuvos kariuomenei sudarė 38,6 tūkst. Eur (133,4 tūkst. Lt) ir, palyginti su 2013-aisis, ji išaugo beveik tris šimtus kartų. LRT.lt pašnekovai neabejoja, kad gyventojai krašto saugumu susirūpino dėl Rusijos demonstruojamos agresijos ir besitęsiančio karinio konflikto Ukrainoje.

2013-aisias tik trys gyventojai 2 proc. savo GPM skyrė Lietuvos kariuomenei. Paramos suma vos siekė 138,8 Eur (479,7 Lt). 2014-aisiais, deklaruodami savo pajamas už 2013-uosius, prašymus 2 proc. GPM skirti Lietuvos kariuomenei pateikė 915 asmenų, kariuomenę pasiekė beveik 38,6 tūkst. Eur suma.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovas Darius Buta pastebi, kad iki tol Lietuvos gyventojų pamiršta šalies kariuomenė 2014-aisiais atsidūrė 13-oje vietoje tarp daugiausiai paramos gaunančių organizacijų.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Viešųjų ryšių departamento atstovas pažymi, kad 2014-aisiais piliečiai į Lietuvos kariuomenės sąskaitą pervedė 7,25 tūkst. Eur (25 tūkst. Lt).

„Praeitais metais kariuomenę taip pat parėmė ir juridiniai asmenys – Antano Guogos paramos fondas kariuomenei skyrė apie 3 tūkst. Eur (10 tūkst. litų), o automobilių nuomos kompanija „NeoRenta“ – apie 430 Eur (1,5 tūkst. litų)“, – sako KAM atstovas.

LRT.lt pašnekovai neabejoja, kad Lietuvos piliečių paramą krašto apsaugai paskatino Rusijos demonstruojama agresija ir karinis konfliktas Ukrainoje.

„Didėjanti parama rodo, kad Lietuvos žmonės, besitęsiant konfliktui Ukrainoje, yra neabejingi savo krašto gynybai. Jiems rūpi šalies saugumas“, – kalba KAM atstovas.

Savo ruožtu VMI komunikacijos vadovas D. Buta atkreipia dėmesį į tai, kad gerokai padidėjo ir gyventojų parama Lietuvos šaulių sąjungai: „Iš 2516 vietos tarp gyventojų paramą gaunančių organizacijų per metus Lietuvos šaulių sąjunga pakilo į 386. Tai rodo, kad šalies gyventojai aktyviai ėmė remti tas organizacijas, kurios galėtų pasirūpinti Lietuvos saugumu.“

Saugumas kainuoja

38,6 tūkst. Eur iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visai nemenka suma. Tačiau jos vos pakaktų maždaug septyniems naktinio matymo prietaisams, nepakaktų dviem automatiniams granatsvaidžiams GMG ir tai yra mažiau nei ketvirtis nešiojamos raketinės priešlėktuvinės sistemos GROM kainos.

Už gyventojų lėšas Lietuvos kariams nupirktos šarvinės liemenės. 30 liemenių, kaip ir planuota, jau perduotos nacionalinių greitojo reagavimo pajėgų kariams iš Algirdo ir Birutės batalionų.

„Gauta ir planuojama gauti fizinių ir juridinių asmenų parama bus kryptingai panaudota valstybės gynybos ir saugumo funkcijoms užtikrinti. Gautos lėšos bus skiriamos individualios kovinės kario ekipuotės elementams įsigyti. Optiniams taikikliams, naktinio matymo prietaisams, kurie kariams yra labai reikalingi“, – pažymi KAM atstovas.

Ką reikėtų žinoti, norint paremti krašto apsaugą

Savo paramą Lietuvos piliečiai krašto apsaugai gali skirti jau dabar (iki gegužės 4 d.). Tačiau svarbu prisiminti, kad jei žmogus privalo pateikti turto ar GPM deklaraciją ir to nepadaro laiku, jo 2 proc. paramos prašymas nėra įgyvendinamas.

„Gyventojas visų pirma turi įvykdyti savo prievolę ir tik tada VMI gali pervesti jo paramą. Yra kelios priežastys, kodėl parama pasirinktai organizacijai ar institucijai yra pervedama vėliau arba nepervedama. Jei žmonės, kurie norėjo skirti savo paramą, laiku neįvykdė kitų savo mokestinių pareigų, pavyzdžiui, nepateikė GPM deklaracijos, parama skirta nebuvo. Parama taip pat gali nepasiekti gavėjo, jei dėl žmogaus deklaracijos VMI kilo klausimų ir buvo paprašyta deklaraciją tikslinti“, – aiškina D. Buta.

Pasak pašnekovo, patikslinus deklaraciją ir ją patvirtinus, skirta suma bus pervesta pasirinktai organizacijai. Saugiausia, anot D. Butos, paramą teikti elektroniniu būdu, naudojantis elektronine deklaravimo sistema arba šių metų naujove – programėle išmaniajame telefone.

Prasidėjus gyventojų pajamų mokesčių deklaravimui, Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams" prašo skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Jau vienuoliktus metus, ir po maestro mirties, fondas remia jaunus mūsų šalies muzikus, sportininkus ir įvairiose mokslo srityse gabius vaikus iki 18 metų. Tarp fondo skatintųjų - Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose laurus pelnanti smuikininkė Dalia Kuznecovaitė, akordeonistė Eglė Bartkevičiūtė, teniso žvaigždė Ričardas Berankis, plaukikai Giedrius Titenis ir Danas Repšys ir daug kitų. Palaikydami iniciatyvą paremti organizacijas, kurių darbus laikome prasmingais, žinomi šalies žmonės papasakojo, kam patys skiria savuosius 2 proc. GPM.

A. Kaušpėdas: „Remdami kitą, remiame patys save"

Architektas ir muzikos grupės „Antis" lyderis Algirdas Kaušpėdas sakė 2 proc. nuo sumokėtų mokesčių kasmet skiriantis skirtingoms organizacijoms.  Šiemet šios lėšos papildys Kauno Panemunės pradinės mokyklos, kurioje mokosi dainininko anūkė, biudžetą. 

„Talentas reikalauja aplinkinių paramos. Genetika apsprendžia tik 50 proc. žmogaus, o kitus 50 proc. lemia išsilavinimas, darbas, kuris turi būti įdėtas tam, kad žmogus įgautų visas reikiamas kokybes, - sakė A. Kaušpėdas. - Žmonės turi jausti, kad visi esame susiję. Mes kaip milžiniška pieva gėlių, ir tas vaikas, kurio žiedas, galbūt, gražesnis, turi mūsų šaknis. Esame viena visuma, todėl remdami talentingesnį vaiką ar apskritai kitą žmogų iš tikrųjų remiame patys save".

Prisimindamas pirmuosius savo, besiformuojančio muzikanto, metus, dainininkas pasakojo pirmą instrumentą - gitarą - nusipirkęs pats, būdamas 13-os: „Stiklo tara, kurią galėdavai priduoti ir gauti už tai pinigų, buvo mano, vaiko, biudžetas. Išmokau taupyti, kurį laiką nepirkau nei ledų, nei bandelių, iki galiausiai surinkau instrumentui įsigyti reikiamą sumą - 6 rublius".

S. Rinkevičiūtė dėkinga už... meškerę

Gyvūnams neabejinga, namuose kelis šunis auginanti, smuikininkė Saulė Rinkevičiūtė savuosius 2 proc. nuo GPM dažniausiai skiria gyvūnų prieglaudoms arba koncertus rengiančioms viešosioms įstaigoms. „Stengiuosi prisidėti prie gerų iniciatyvų tiek, kiek galiu. Manau, gabiems vaikams skiriama parama yra didelė paspirtis auginti savo talentą, dirbti. Nes gali būti labai talentingas, bet jei nėra galimybių, tobulėti savarankiškai yra labai sunku".

„Kartais galima išgirsti, jog dideliu talentu Dievo ar gamtos apdovanotiems žmonėms tiesiog pasisekė, jog jiems veriasi visos durys, o spindintis žvaigždės gyvenimas - ranka pasiekiamas, - sakė Rasa Kubilienė, labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams" valdybos pirmininkė. - Tačiau talentingą vaiką auginantys tėvai ir jų mokytojai žino, kiek darbo vaikas turi įdėti tam, kad jo talentas būtų suvaldytas, išlavintas ir neštų pasauliui teigiamus vaisius. Pavyzdžiui, mažiesiems būsimiems muzikantams prie instrumento reikia praleisti per dieną ne vieną valandą".

S. Rinkevičiūtė už savo talento puoselėjimą sakė esanti dėkinga tėvams (Gintaras ir Tatjana Rinkevičiai, - aut. past.): „Jie suteikė man išsilavinimą. Kalbu ne tik apie pinigus - labai svarbus buvo jų moralinis palaikymas, jie skatino mane mokytis užsienyje, pas rimtą pedagogą. Savo tėvų dėka turiu gerą instrumentą". S. Rinkevičiūtė pastebėjo, jog tėvas, garsus šalies dirigentas, dukrai visuomet duodavęs ne žuvį, o meškerę: „Už tai jam esu dėkinga labiausiai. Nes jis man padėdavo suteikdamas galimybę, bet niekada neduodavo paties trokštamo rezultato".

N. Marčėnaitė: „Lietuva turtinga talentais"

Garsi menininkė Nomeda Marčėnaitė  atkreipia dėmesį, jog anaiptol ne kiekvienas talentingas vaikas, kad ir kokiu talentu jis būtų apdovanotas, gimsta pasiturinčioje šeimoje: „Ne visi tėvai gali skirti daug pinigų būreliams ar papildomoms pamokoms, su konkursais ar mokslais susijusioms kelionėms, ir ypač - instrumentams, kas tampa labai aktualu vaikui augant ir jo pasiekimams didėjant. Todėl šiems vaikams parama - ar finansinė, ar moralinė - labai reikalinga". N. Marčėnaitė apgailestavo, kad mes vis dar nemokame didžiuotis tuo, kuo Lietuva turtinga - įvairiose srityse talentingais žmonėmis: „Mes kažkaip to labai neįvertiname ir nemokame pažvelgti į talentus kaip į vertybę, kurią būtina puoselėti ir remti. Manau, idėja remti talentingus vaikus yra labai graži iniciatyva".

„Šalį garsinantiems talentams galėjome padėti rėmėjų ir Lietuvos žmonių, kurie skyrė 2 proc. nuo savo GPM mūsų fondui, dėka. Veiklai tęsti, šios paramos prašome ir 2014-iesiems", - sakė R. Kubilienė. Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams" gyvuoja tik iš rėmėjų ir kasmet geros valios šalies žmonių skiriamų 2 proc. nuo GPM. Visi, prisidedantys prie fondo veiklos, dirba neatlygintinai.

Informacijos apie ir M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondą „Pagalba Lietuvos vaikams" bei galimybes skirti 2 proc. nuo GPM rasite www.rostropovich.lt.