Vidutinė benzino kaina Lietuvos degalinėse buvo užkopusi iki 1,28 euro ir nukritusi iki 1,13 euro už litrą degalų. Dyzelinas pernai toliau išlaikė brangimo kryptį, kuri prasidėjo dar 2017 m. vasarą. Spalį litras dyzelino kainavo tiek pat kiek litras benzino.

2019 m. sausį degalų kainos toliau mažėjo. Atliekamas degalų kainų tyrimas parodė, kad litras A95 benzino vairuotojams per pirmą šių metų mėnesį atpigo 2,2 proc., o litras dyzelino – 3,2 proc. Degalų kainos Lietuvoje 2018 m. keitėsi kartu su žaliavinės naftos kainos svyravimu.

Pricer.lt užfiksavo, kad didžiosiose degalinėse kaina vartotojui pakildavo tik pradėjus brangti žaliavinei naftai rinkose, deja, bet taip greitai nesumažėdavo žaliavinei naftai atpigus. Didžiausias žaliavinės naftos kainos šuolis užfiksuotas paskutinėmis praeitų metų rugsėjo dienomis, kai jos kaina pasaulio biržoje perkopė 75 eurų ribą.

Buvo pasiekta rekordinė naftos kaina nuo 2012 m. kainų lygio, kai žaliavinės naftos kaina buvo pasiekusi 100 eurų už barelį ribą. Tiesa, jau lapkričio pradžioje naftos kaina krito, o gruodį pasiekė praeitų metų žemumas, kai barelis nekainavo 45 eurų. Metų pabaigoje kaina stabilizavosi ties 53–54 eurų už barelį – tai 2017 m. pabaigos ir 2018 m. pradžios kainų lygis iki įvykių Sirijoje, Irane, Saudo Arabijoje, Venesueloje ir kitur. OPEC sumažino žaliavinės naftos gavybos kiekius, taip norėdamas stabilizuoti tolesnį jos kainos kritimą.

Tikėtina, kad 2019 m. žaliavinės naftos kaina svyruos 53–61 euro už barelį ribose, bet dėl nestabilios geopolitinės situacijos pasaulyje ir ekonomikos augimo lėtėjimo grėsmės šios prognozės gali būti tik teorinės. Vidutinės degalų kainos tyrimai rodo, kad 2018 m. tiek benzino, tiek dyzelino vidutinė kaina rinkoje svyravo drastiškai. A95 benzino litras tyrime dalyvaujančiose Lietuvos degalinėse pernai brangiausiai kainavo rugsėjį (1,278 euro), o pigiausiai – gruodį (1,127 euro). Per metus didžiausia kaina užfiksuota degalinėse "Circle K" ir "Orlen Lietuva" spalio mėnesį, kai litras A95 benzino buvo parduodamas už 1,346 eurų. Mažiausią kainą – degalinėje "Jozita" gruodžio mėnesį, kai kainavo 1,04 euro už litrą benzino.

Tyrimo duomenys rodo, kad mažiausios 2018 m. dyzelino kainos titulas priklauso taip pat "Jozitai", kur kovo mėnesį dyzelinas kainavo 0,98 euro. Brangiausia dyzelino kaina pernai yra užfiksuota degalinėse "Circle K" ir "Orlen Lietuva", kur spalį jis kainavo 1,316 euro už 1 litrą. Reikia pastebėti, kad 2018-ieji buvo metai, kai degalinėse susilygino parduodamo benzino ir dyzelino kaina.

Temperatūra 2018 metais buvo maždaug 1,16 Celsijaus laipsnio aukštesnė už vidutinę temperatūrą antroje XIX amžiaus pusėje, nuo 1850-ųjų iki 1900-ųjų. Šis laikotarpis dažnai naudojamas kaip atskaitos taškas tikslams dėl pasaulio temperatūros.

„Vidutinė pasaulinė temperatūra 2018 metais buvo mažesnė nei 2015-aisiais, 2016-aisiais ir 2017-aisiais, bet didesnė nei visais kitais ankstesniais stebėtais metais iki 2015-ųjų“, – sakoma ataskaitoje.

„2016-ieji tebėra šilčiausi metai istorinių stebėjimų periodu. Nedidelis sumažėjimas 2018-aisiais tikriausiai atspindi trumpalaikį natūralų kintamumą, bet bendras modelis ir toliau atitinka ilgalaikę pasaulinio šiltėjimo tendenciją“, – nurodoma joje.

JAV vyriausybė paprastai taip pat atlieka panašią analizę, bet dėl biudžeto aklavietės nulemto dalinio federalinių įstaigų uždarymo jos kol kas nėra.

Europos Sąjungos Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S) sausio 7 dieną paskelbė savo duomenis, kurie taip pat rodo, kad 2015–2018 metai yra karščiausi per visą stebėjimų istoriją.

Kas šeštas laivo užgrobimas įvykdytas vandenyse tarp Dramblio Kaulo Kranto ir Kongo. 13 iš 18 apšaudytų laivų plaukė šia teritorija. 130 iš 141 įkaitų grobimo atvejų bei 78 iš 83 pagrobtų jūrininkų, už kuriuos reikalauta išpirkos, teko piratams Gvinėjos įlankoje.

Paskutinį 2018 metų ketvirtį smurtas pastebimai didėjo Vakarų Afrikoje. Jūrų plėšikai laivus užgrobdavo toli už teritorinių vandenų ir įgulų narius gabendavo į Nigeriją. „Skubiai būtina aktyviau bendradarbiauti ir keistis informacija tarp Gvinėjos įlankos šalių“, - sakė Laivybos biuro atstovas.

Budrios laivų įgulos ir toliau turi būti ir prie Somalio Rytų Afrikoje krantų.

Indonezijos, Malaizijos ir Filipinų jūrinėse teritorijose padėtis tuo tarpu gerėja.

Praėjusiais metais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę atlikti 3365 skrydžiai, į Latviją - 2971 skrydis, į Lenkiją - 2844 skrydžiai, į Vokietiją ir Daniją - atitinkamai 2793 ir 2006 skrydžiai, pranešė oro navigacijos paslaugas teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“.

Daugiausia kartų pernai iš Lietuvos lėktuvai kilo į Rygą - 2903 kartus, Londoną - 2534 kartus (skrista į keturis Londono oro uostus), Varšuvą - 2491 kartą. Ketvirtą ir penktą vietas dalinasi kelionės į Taliną ir Helsinkį - į šiuos miestus įvykdyti 1057 ir 1008 skrydžiai.

Tranzitu per Lietuvą dažniausiai buvo keliaujama į Rusiją (46 418 skrydžių), Vokietiją (32 098 skrydžiai), Suomiją (15 502 skrydžiai), Latviją (13 801 skrydis) ir Lenkiją (6077 skrydžiai).

Pikinė praėjusių metų diena - birželio 21-oji, ketvirtadienis. Šią dieną Lietuvos skrydžių vadovai aptarnavo 958 skrydžius. Šis skaičius apima visus skrydžius, kai lėktuvai Lietuvos teritoriją kirto tranzitu arba kilo ar leidosi viename iš Lietuvos oro uostų. 2017 m. birželį didžiausio piko sulaukusią dieną - birželio 8-ąją - Lietuvoje aptarnauta 13,5 proc. mažiau orlaivių - 829.

Daugiausia tranzitu skrendančių orlaivių pernai buvo aptarnauta birželio 16-ąją, šeštadienį. Tą dieną „Oro navigacijos“ specialistai paslaugas suteikė 739 virš Lietuvos praskridusiems orlaiviams.

Vilniaus oro uoste daugiausia skrydžių buvo aptarnauta gegužės mėnesį - 4 427 skrydžiai. Pikinė diena čia buvo birželio 21-oji, ketvirtadienis, - aptarnauti 174 orlaiviai. Kaune daugiausia skrydžių buvo aptarnauta birželio mėnesį - 912 skrydžių, o pikinė diena buvo birželio 12-oji, antradienis, - skrydžių vadovai čia aptarnavo 46 kilusius ar besileidusius orlaivius. Palangoje daugiausia skrydžių buvo aptarnauta liepos mėnesį - 554 skrydžiai, pikinės dienos buvo gegužės 19-oji, šeštadienis, ir birželio 4-oji, pirmadienis, - šiomis dienomis aptarnauta po 31 skrydį. Šiauliuose gausiausias skrydžių skaičiumi buvo birželis - čia aptarnauti 408 skrydžiai, o pikinės dienos buvo birželio 6-oji, trečiadienis, ir rugpjūčio 30-oji, ketvirtadienis, - aptarnauta po 26 skrydžius.

2018-aisiais Lietuvos oro erdve naudojosi 542 aviakompanijos - tiek pat kiek ir 2017-aisiais. Tiesa, kai kurios aviakompanijos pasitraukė, o į jų vietą atėjo naujos.

Pasak jos, tai kol kas yra preliminari informacija, o galutiniai duomenys apie gyventojų skaičių paaiškės po kelių mėnesių.

Pranešama, kad 2018-aisiais Latvijos gyventojų skaičius sumažėjo 9 tūkstančiais.

A. Žygurės teigimu, pernai nebuvo užfiksuota masinės emigracijos. Į užsienį išvykusių žmonių skaičius buvo maždaug toks pat kaip ir sugrįžusiųjų į Latviją, taigi, migracija 2018-aisiais buvo „nulinio“ lygio.

Centrinės statistikos valdybos vadovė taip pat sakė, kad vidutinės pajamos Latvijoje pernai viršijo 1 000 eurų. Jos teigimu, šalies ekonomika augo, infliacijos lygis buvo „sveikas“, o nedarbo lygis sumažėjo.

Tuo metu pasiturinčių gyventojų pajamos augo 14 proc., o skurdžiai gyvenančiųjų – tik 5 procentais, nurodė A. Žygurė.

– Metų pabaigoje įprasta skaičiuoti darbus. Gyventojai pastebėjo, kad ne viskas, kas buvo suplanuota, yra įvykdyta. Kas Klaipėdoje reikšmingo nuveikta per 2018-uosius ir kokie darbai nebuvo padaryti?

– 2018-uosius pavadinčiau išties intensyviais, aktyviais, tačiau kartu ir labai permainingais bei įtemptais metais. Vis dėlto, sumuodami darbus, matome, kad turime nemažai tokių, kuriais galime pasidžiaugti, žinoma, liko ir tokių, kurių tempas nebuvo toks, kokio tikėtasi metų pradžioje.

Turbūt labiausiai pastebimi miesto viešosiose erdvėse įvykę pokyčiai.

Klaipėdiečiai pagaliau gali didžiuotis turintys tarptautinius reikalavimus atitinkantį olimpinių matmenų baseiną, keitėsi parkai, skverai ir kitos erdvės – Sąjūdžio parke įrengtą naują BMX dviračių, riedlenčių ir riedučių aikštelę jau pamėgo ekstremalaus sporto mėgėjai, buvo tvarkomi mokyklų sporto aikštynai, pradėta Irklavimo bazės rekonstrukcija.

Toliau keitėsi pietinė miesto dalis – iš pagrindų atnaujinti du Taikos prospektą ir Gedminų gatvę jungiantys pėsčiųjų takai, Sveikatos priežiūros centro prieigos.

Kaip ir kasmet, vyko šaligatvių, gatvių remontas, be to, buvo rekonstruojamos strategiškai svarbios gatvės – Pamario, Jūrininkų, Tilžės, projektuojama Baltijos pr. estakada, Statybininkų pr. tęsinys.

Miesto istorijos lopšyje – Klaipėdos piliavietėje – atkurta šiaurinė kurtina, prasidėjo ir bastionų komplekso – Jono kalnelio – transformacija į patrauklią, poilsiui ir renginiams pritaikytą erdvę, senamiestyje tvarkomi unikalios fachverkinės architektūros pastatai. Kalbant apie kultūros objektų atnaujinimą, negalima nepaminėti ir vykstančios viešosios bibliotekos "Kauno atžalyno" filialo rekonstrukcijos bei pasiruošimo naujos bibliotekos statybai pietinėje miesto dalyje.

Taip pat keitėsi daugiabučių kiemai – prie 170 įrengtas naujas apšvietimas, prie keliolikos namų – ir pirmosios naujos aikštelės automobiliams. Programa yra tęstinė, tad daugiabučių, kurių kiemai sulauks pokyčių, pamažu vis daugės.

Per 2018-uosius mieste iškilo ir naujas socialinis daugiabutis, į kurį netrukus jau galės kraustytis gyventojai, vyko pasiruošimo procesas ir dar vieno naujo socialinio daugiabučio statybai. Tuo metu Dubysos gatvėje pastatyti ir greitai pradės veikti nauji laikino apnakvindinimo namai benamiams.

Nors ir planuota, tačiau šiemet dar nepradėta Atgimimo aikštės, Danės skvero, Malūnų parko, Ąžuolyno giraitės, Vingio mikrorajono aikštės rekonstrukcija. Tai lėmė užsitęsęs projektavimas, kiti procesai.

Tačiau planų atnaujinti šias erdves neatsisakoma, daugelyje jų darbai prasidės 2019-aisiais. Taip pat startuos ir Futbolo mokyklos konversija, toliau bus tvarkomi mokyklų sporto aikštynai, be to, bus pradėta statyti pirmoji per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį nauja mokykla Klaipėdoje – ji iškils šiaurinėje miesto dalyje, Senvagės gatvėje. 2019-aisiais Klaipėdoje bus atidaryta ir Jūrų kadetų mokykla.

Ypač svarbiu 2018 m. įvykiu pavadinčiau kartu su partneriais savivaldybės parengtą ir patvirtintą Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją, kurios įgyvendinimas padės Klaipėdai dar sparčiau augti, spręsti žmonių skaičiaus mažėjimo problemą ir tapti geriausia vieta gyventi, studijuoti, dirbti ir investuoti Baltijos regione.

Metus vainikavo miesto jaunimui, o kartu ir viso miesto gyvybingumui be galo svarbi pergalė – Europos jaunimo sostinės 2021 m. vardas. Dabar svarbiausia racionaliai ir efektyviai tai išnaudoti pritraukiant į miestą daugiau jaunimo, o kartu ir didinant miesto gyvybingumą. Tai iššūkis tiek savivaldybei, tiek pačiam jaunimui.

Negaliu nepaminėti ir Laisvosios rinkos instituto sudaromo savivaldybių indekso rezultatų. Pirmoji vieta tarp didžiųjų savivaldybių – visų Klaipėdai dirbančių žmonių nuopelnas, o kartu ir įpareigojimas įdėti dar daugiau pastangų siekiant išlaikyti šį rezultatą.

Deja, kol kas lieka neišspręsti naujo miesto bendrojo plano klausimai miesto ir uosto santykių kontekste. Tačiau pagrindinė to priežastis – ne noras kažką stabdyti ar ryžto stoka, o siekis priimti tokį sprendimą, dėl kurio ateityje niekam nereikėtų gailėtis ir kuris užtikrintų, kad klaipėdiečiai netaptų galimos uosto plėtros įkaitais.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.

Sausis

13 d. Čekijoje vyksta prezidento rinkimai, kuriuos laimi ligšiolinis šalies vadovas Milošas Zemanas.

16 d. Kosovo Mitrovicoje nužudomas vienas Kosovo serbų lyderių Oliveris Ivanovičius.

22 d. JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as praneša apie ketinimą perkelti JAV ambasadą į Jeruzalę.

28 d. prezidento rinkimai Suomijoje baigiasi ligšiolinio šalies lyderio Sauli Niinisto pergale.

Vasaris

14 d. atsistatydina Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Jacobas Zuma. Jo įpėdiniu tampa Cyrilas Ramaphosa.

16 d. daugiau kaip metus praleidęs tardymo izoliatoriuje Turkijoje į laisvę išldidžiamas turkų kilmės vokiečių žurnalistas Denizas Yücelis.

Kovas

4 d. parlamento rinkimuose Italijoje sėkmė lydi Penkių žvaigdžių judėjimą.

11 d. Čilės prezidento pareigas pradeda eiti buvęs šalies lyderis Sebastianas Pinera.

14 d., praėjus pusmečiui po federalinių rinkimų, Vokietijos federaline kanclere ketvirtai kadencijai išrenkama Angela Merkel.

17 d. Liaudies kongresas dar vienai Kinijos prezidento kadencijai išrenka Xi Jinpingą. Kiek anksčiau panaikinamas Konstitucijos straipsnis, ribojantis prezidento kadencijas.

18 d. naujai šešerių metų kadencijai Rusijos prezidentu išrenkamas Vladimiras Putinas.

Balandis

8 d. Vengrijos parlamento rinkimuose daugumą balsų surenka premjero Victoro Orbano dešinioji partija "Fidesz".

11 d. prezidento rinkimus Azerbaidžane laimi dabartinis šalies lyderis Ilhamas Alijevas.

13 d. JAV, palaikomos Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, atsakydamos į Basharo Assado surengtą cheminio ginklo ataką prieš civilius, surengia anskrydžius Sirijoje.

19 d. naujuoju Kubos prezidentu tampa Miguelis Diaz-Canelis.

23 d. po masinių protestų atsistatydina Armėnijos premjeras Seržas Sargsianas. Jo įpėdiniu tampa demonstrantų lyderis Nikola Pašinianas.

27 d. pirmą kartą susitinka Pietų ir Šiaurės Korėjų lyderiai Moon Jae-inas ir Kim Jong Unas.

Gegužė

2 d. ilgus dešimtmečius įtampą Ispanijoje kėlusi pogrindinė baskų organizacija ETA praneša nutraukianti savo veiklą.

8 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas praneša apie šalies pasitraukimą iš branduolinės sutarties su Iranu.

16 d. Rusija, nepaisydama sankcijų ir Vakarų protestų, plečia Krymo okupaciją: atidaromas tiltas per Kerčės sąsiaurį. Statinys sujungia Kerčės pusiasalį Kryme su Tumano pusiasaliu, tačiau tampa trikdžiu laivybai Azovo jūroje, o dėl sudėtingų gamtinių sąlygų sulaukia gausios inžinierių kritikos.

25 d. referendume Airijos piliečiai pasisako už abortų draudimo panaikinimą.

Birželis

1 d. Ispanijos parlamentas atšaukia Mariano Rajoy vadovaujamos mažumos vyriausybės įgaliojimus. Naujuoju premjeru išrenkamas socialistas Pedro Sanchezas.

12 d. Singapūre susitikę JAV ir Šiaurės Korėjos lyderiai pradeda santykių gerinimo procesą.

24 d. rinkimai Turkijoje atneša dar vieną pergalę diktatoriškajam šalies lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui.

27 d. dauguma balsų Bendruomenių rūmuose priimamas įstatymas, leidžiantis Didžiojai Britanijai išstoti iš ES.

Liepa

1 d. nauju Meksikos prezidentu išrenkamas kairysis populistas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras.

8 d. Turkijos vyriausybė dekretu atleidžia daugiau kaip 18 tūkst. valstybės tarnautojų, uždaro tris laikraščius ir vieną televizijos kanalą.

9 d. Etiopijos ir Eritrėjos prezidentai pasirašo taikos susitarimą, baigiantį dešimtmečius vykusį abiejų šalių nesantaiką.

11–12 d. NATO viršūnių susitikime Briuselyje JAV prezidentas pareikalauja sąjungininkų nskirti daugiau lėšų gynybai.

16 d. Helsinkyje susitinka JAV ir Rusijos prezidentai.

30 d. naujuoju Zimbabvės prezidentu išrenkamas Emmersonas Mnangagwa.

Rugpjūtis

9 d. JAV viceprezidentas praneša apie šalies ketinimus įsteigti kosmoso ginkluotąsias pajėgas "US Space Force".

14 d. Pensilvaijoje (JAV) paaiškėja, kad per septynis dešimtmečius 300 katalikų dvasininkų seksualiai išnaudojo mažiausiai tūkstantį vaikų.

31 d. per pasikėsinimą žuvo paskutinis Ukrainos separatistų lyderis, apsišaukėliškos "Donecko liaudies respublikos" vadovas Aleksandras Zacharčenka.

Rugsėjis

9 d. vyksta parlamento rinkimai Švedijoje. Net ir praradę daug balsų, valdantieji socialdemokratai lieka stipriausia jėga parlamente.

11 d. Rusijoje, Tolimuosiuose Rytuose ir Sibire prasideda didžiausi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos rusų kariuomenės manevrai. Maskvos teigimu, juose dalyvauja 300 tūkst karių.

30 d. rinkėjų pasyvumas sužlugdo referendumą Makedonijoje, kuriuo norėta įteisinti su kaimynine Graikija suderintą naująjį šalies pavadinimą ir pašalinti kliūtį Makedonijos narystei NATO.

Spalis

2 d., įėjęs į Saudo Arabijos konsulatą Ankaroje, dingsta publicistas Jamalas Khashoggis. Iki šiol oficialiai nepaskelbta, kokiomis aplinkybėmis jis nužudytas.

3 d. Rusijos prezidentas pasirašo įstatymą, vėlinantį pensinį amžių. Šis sprendimas sukelia piliečių nepasitenkinimą ir labiau nei demokratinių teisių suvaržymai pakerta V.Putino populiarumo reitingą.

6 d. po ilgos viešos konfrontacijos, nepaisant viešų kaltinimų dėl išprievartavimo, vyriausiuoju JAV teisėju paskiriamas D.Trumpo kandidatas Brettas Kavanaugh.

7 d. vyksta prezidento ir parlamento rinkimai Bosnijoje ir Hercegovinoje. Į trinarį Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumą išrenkamas prorusiškų pažiūrų serbas Miloradas Dodikas.

21 d. vyksta parlamento rinkimai Afganistane.

23 d. Vietnamo prezidentu tampa Nguyenas Phu Trongas.

28 d. dešinysis radikalas Jairas Bolsonaro laimi Brazilijos prezidento rinkimus.

29 d. Angela Merkel praneša, pasibaigus kadencijai 2021 m., paliksianti Vokietijos krikščionų demokratų sąjungos pirmininkės postą ir pasitrauksianti iš politikos.

Lapkritis

6 d. Kongreso rinkimuose respublikonai apgina savo pozicijas Senate: jiems toliau priklauso dauguma. Demokratai ima dominuoti Atstovų rūmuose.

11 d. Paryžiuje iškilmingoje ceremonijoje, dalyvaujant gausiam būriui valsybių lyderių, paminimos 100-osios Pirmojo pasaulinio karo pradžios metinės.

17 d. Prancūzijoje prasideda vadinamųjų geltonųjų liemenių protesto akcijos. Iš pradžių tik savaitgaliai vykusios akcijos vėliau išsiplečia, o reikalavimas nekelti degalų akcizo papildomas naujais. Nebegalėdama suvaldyti situacijos, valdžia nusileidžia protestuotojams.

21 d. Humanitarinės pagalbos organizacijos praneša, kad karo draskomame Jemene nuo metų pradžios galėjo mirti apie 85 tūkst. vaikų.

25 d. Rusijos pasienio apsaugos pajėgos apšaudo Kerčės sąsiauriu plaukiančius Ukrainos karinių pajėgų katerius, į nelaisvę paimami 25 ukrainiečių jūreiviai.

28 d. Gruzijos prezidento rinkimuose pergalę švenčia Prancūzijoje gimusi buvusi Gruzijos užsienio reikalų ministrė Salomė Zurabišvili.

Gruodis

10 d. Marakeše pasirašomas vadinamasis Jungtinių Tautų Migracijos paktas.

10 d. įteikiamos Nobelio premijos. Dėl kilusio priekabiavimo ir informacijos nutekinimo skandalo iširus komisijai, šiemet neskirta literatūros premija.

15 d. Kijeve susirinkęs ortodoksų dvasininkų sinodas įkuria suvienytą Ukrainos ortodoksų bažnyčią, kuri nebepavaldi Rusijos cerkvei. Naujosios bažnyčios vadovu išrinktas metropolitas Epifanijus.

Metų įvykis – pasikėsinimas Solsberyje

Visus kitus 2018-ųjų įvykius pranoko incidentas Solsberyje (Didžioji Britanija), dėl kurio įtampa tarp Vakarų ir Maskvos, kilusi 2014-aisiais Rusijai okupavus Krymą, dar labiau išaugo. Balandžio 4-ąją pasikėsinama į čia gyvenusį buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Žudikai panaudoja cheminį ginklą – SSRS sukurtą "Novičiok", užmaskuotą kvepalų "Nina Ricci" "Premier Jour" buteliuke. Nusikaltimo pėdsakai tyrėjus atveda iki Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (buvusios Vyriausiosios žvalgybos valdybos, GRU). Premjerė Theresa May viešai apkaltina Maskvą pažeidus Cheminio ginklo konvenciją, iš Didžiosios Britanijos ir daugumos ES valstybių, JAV, Kanados ir Australijos išsiunčiama dešimtys rusų diplomatų. Žudikų išmestas flakonas su nuodais vėliau pražudo Didžiosios Britanijos pilietę, o dar vieną britą suluošina. Vakarai išplečia Rusijos piliečių, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, o Didžiojoje Britanijoje kilusi nepasitenkinimo banga sukelia daug problemų mainais už nešvarius pinigus prieglobsčiu šioje šalyje pasirūpinusiems rusams.

Ekonominis nacionalizmas

Šiemet pasaulį sudrebino JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirinkimas kariauti prekybos karus. Jis paskelbė 25 proc. muitą plieno importui ir 10 proc. muitą importuojamam aliuminiui iš ES, Meksikos, Kanados ir kitų artimų sąjungininkių. Kiek vėliau D.Trumpas Kinijai nusprendė taikyti bendrai daugiau kaip 250 mlrd. dolerių (212,35 mlrd. eurų) vertės muitą kiniškam importui – maždaug pusei šios šalies eksporto į JAV.

Prof. dr. M.Jurkynas sako, kad tokie D.Trumpo žingsniai nestebina, mat jau savo rinkimų kampanijos ir prezidentavimo pradžios metu jis karinga retorika perspėjo, kad jam svarbus amerikietiškasis ekonominis nacionalizmas ir kad JAV pasinaudos savo ekonomine galia spausti ir ekonomiškai šantažuoti partnerius Europoje ir pagrindinius konkurentus bei ideologinius priešus Kinijoje.

"Ekonominis nacionalizmas yra aiškiai matomas, jis nukreiptas net ir į partnerius ideologinėje, saugumo ir vertybinėje srityse, ypač ES, netgi su kaimyninėmis šalimis – Kanada, Meksika, su kuriomis buvo iš naujo suderėtas buvęs laisvosios prekybos NAFTA susitarimas. Ir tie ekonominio nacionalizmo siekiai yra skirti užtverti kelią kompanijoms iškelti savo paslaugų ir prekių gamybą į kitas šalis, kur yra pigiau ir palankesnė politinė aplinka. D.Trumpo administracijos tikslas – kad tos darbo vietos būtų kuriamos Amerikoje. Tačiau verslui negali įsakyti, kur būti, ir jis visada ieško mažiausių kaštų. Natūralu, kad prekybinis karas su Kinija, uždedant protekcionistines priemones, kurios kainuoja šimtus milijardų dolerių, kenkia prekybai ir žaloja visas šalis, kurios dalyvauja tuose sankcijų karuose", – teigia profesorius.

Jis spėja, kad ši situacija turėtų vingiuoti derybų keliu. "Bus bandoma amortizuoti politinę valią, kuria siekiama griežtai uždėti įvairius muitus. Ir susiderėti sąlygas, kurios abipusiškai būtų priimtinos, kadangi JAV ekonominė galia yra pati didžiausia, jos rinka labai svarbi. Natūraliai bus noras surasti bendrus priimtinus susitarimus, kurie ekonomiškai tenkintų abi šalis. Jei buvo iš naujo susitarta dėl buvusio laisvosios prekybos susitarimo tarp Šiaurės Amerikos, JAV ir Kanados NAFTA, aš manau, kad prekybos karo su Kinija ateitis yra intensyvesnis derybinis procesas", – tiki pašnekovas.

Jokių pergalių

D.Trumpas šiemet dalyvavo dviejuose svarbiuose viršūnių susitikimuose. Pirmiausia JAV vadovas susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, vėliau – su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po abiejų susitikimų D.Trumpas džiaugėsi gerais rezultatais ir gyrė minimų valstybių vadovus, kaip puikias asmenybes.

"Kalbant apie susitikimą su Kim Jong Unu, vienas pagrindinių JAV ir jos sąjungininkų Ramiojo vandenyno regione, ar tai būtų Japonija, ar tai būtų Pietų Korėja, tikslų yra vykdyti Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų arsenalo užkardymą ar sustabdyti nulinių programų vystymą, jau nekalbant apie branduolinių ginklų atsisakymą. Tas susitikimas tarp Šiaurės Korėjos ir JAV lyderių turėjo būti postūmis Šiaurės Korėjos branduolinei programai apriboti, mažinti, gal ir atsisakyti. Bet mus pasiekia duomenys, kad Šiaurės Korėja, priešingai, nei sakė jos autoritarinis lyderis, net neketina mažinti savo branduolinės programos ir arsenalo, kadangi tai yra autoritarinio režimo vienintelis raktas", – situaciją mato profesorius.

"Be to, galima pasakyti, kad D.Trumpas, pasidžiaugęs geru susitarimu ir deklaracija, kuri niekuo teisiškai neįpareigoja, kartu ir iš esmės į šiukšlių dėžę išmetė branduolinių programų priežiūros susitarimą su Iranu, kuris detaliai ir teisiškai, dalyvaujant kiekvienai valstybei, supančiojo Irano branduolines ambicijas ir galiausiai pavertė Iraną sankcijų taikiniu. Jei iš esmės mes lyginsime D.Trumpo norą sumažinti grėsmę, tai Irano kontrolės efektyvus mechanizmas buvo panaikintas, o su Šiaurės Korėja nieko nepasiekta ir rezultatų iš esmės jokių nėra. Džiaugtis čia nėra ko", – sako politologas.

Katastrofiškas susitikimas

Pereidamas prie JAV ir Rusijos vadovų susitikimo detalių, prof. M.Jurkynas pirmiausiai pabrėžia, kad Rusija ir V.Putino režimas bei visi tie, kurie jį palaiko, yra Vakarų vertybinio gyvenimo priešas. "Kaip rodo naujausi duomenys, raportai JAV Senatui, Rusijos kišimasis į rinkimus, socialines platformas, kibernetinis šnipinėjimas, puolimas, kibernetinės atakos, propaganda prieš JAV ir kitas Vakarų Europos šalis, kišimasis į rinkimus, referendumus, rodo, kad Rusija yra priešiška valstybė", –  neabejoja jis.

"D.Trumpo katastrofiškas pasirodymas susitikimo su V.Putino metu, kai jis abejojo savo šalies žvalgybos tarnybų teikiama informacija, privertė jį trauktis nuo tos pozicijos ir jis pasirodė kaip bailys. Jo susitikimas nedavė jokių rezultatų, išskyrus tai, kad D.Trumpo administracija, tiksliau, suaugę žmonės joje, dabar jau buvęs Pentagono vadovas Jamesas Mattisas išaiškino, kad Rusija yra viena iš svarbiausių grėsmių – didesnė yra nebent Kinija – ir jokių nuolaidų Rusijai daryti negalima, yra palaikomos sankcijos. Šitas susitikimas Rusijai taip pat nedavė jokių rezultatų, nes Amerikos pozicija jos atžvilgiu yra griežta ir vis dar griežtėja", – tęsia politologas.

Gali būti komplikacijų

Šiemet JAV vyko svarbūs kadencijos vidurio rinkimai, kurių metu svarbių pergalių pasiekė ir demokratai, ir respublikonai. Šių rinkimų metu amerikiečiai buvo itin aktyvūs, o tai daugeliu atžvilgių demonstravo jų nepasitenkinimą vykdoma šalies prezidento politika.

"Atstovų rūmuose laimėjo demokratai. Buvo mėlynoji demokratų banga, bet ji nebuvo tokia didelė, kad nušluotų viską. Senate pozicijas sustiprino respublikonai. Dabar demokratai turi galios trukdyti D.Trumpo administracijai, užkirsti kelią įvairiems finansavimo klausimams, pavyzdžiui, garsiosios Meksikos sienos statybai. Tačiau Senatas irgi turi nemažai galių ir su jų parama prezidentas gali sustiprinti savo vykdomosios valdžios politiką. Bet, kaip ir sakiau, įstatymų priėmimo procesas gali strigti Atstovų rūmuose, kuriuose dominuoja demokratai", – apie po rinkimų susidariusią situaciją pasakoja profesorius.

Mažiau baimės

Ne vieni parlamentų rinkimai praūžė ir Europoje. Jų metu Nyderlanduose, Italijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse savo pozicijas ženkliai sustiprino kraštutinės dešiniosios politinės jėgos. Tačiau prof. dr. M.Jurkynas sako, kad visuotinės baimės dėl tokių partijų įsigalėjimo nereikėtų sėti.

"Visų pirma, reikia pažiūrėti į rinkimų matematiką. Dešiniosios nacionalistinės politinės jėgos nesurenka daugiau nei penktadalio balsų, kaip tai matėme Olandijoje ar Švedijoje, ar kitose šalyse. Jos nėra valdančiosios koalicijos dalis. Aišku, yra valstybių, kur kraštutiniai dešinieji arba radikalesni dešinieji turi nacionalizmo, antieuropietiškumo, kartais net antisemitizmo gaidų, ir pasikviečia į koalicijas šias partijas, kaip tai buvo Norvegijoje, Suomijoje. Bet Suomijoje iš esmės koalicijos subyrėjo, kai reikėjo priimti sprendimus ir spręsti problemas, o ne tik protestuoti ir apeliuoti į žmonių emocijas. Norvegijoje Pažangos partija yra buvusi vyriausybėje ir dabar yra sušvelnėjusi", – sako politologas.

"Tokios partijos sulaukia vis daugiau dėmesio, bet, kaip politikos mokslų literatūroje sakoma, reikia bent trejų rinkimų iš eilės, kad pamatytume, ar ta problema yra svarbi visuomenėje, ar tai yra tik emocinis protrūkis. 2015 m. daug pabėgėlių ir imigrantų – legalių ir nelegalių – per Viduržemio jūrą kėlėsi į Europą ir visuomenėse sukėlė susirūpinimą dėl teroristinių išpuolių tikimybės padidėjimo, dėl išlaidų, kurios gali būti didesnės, integruojant atvykėlius ar suteikiant jiems humanitarinę pagalbą. Tačiau jei ši problema išnyks, tokios partijos praras populiarumą", – aiškina jis.

Apie Europos susiskaldymą nėra ko kalbėti, reikia prisiminti, kad kiekviena valstybė imigracijos procesus reguliuoja pati, ir tai nėra ES reikalas.

Pasak prof. dr. M.Jurkyno, šios partijos populiarumą gali prarasti ir dėl to, kad tradicinės konservatorių partijos gali labiau pasislinkti į dešinę ir tapti griežtesnės imigrantų klausimais, kaip įvyko Jungtinėje Karalystėje (JK). "JK nepriklausomybės partija (UKIP) tapo nerelevantiška, nes jos rinkėjus perėmė konservatoriai. Bet dabar kraštutinės dešinės mes matome ir Prancūzijoje, ir Italijoje, dabar kylančią partiją VOX Ispanijoje, net ir Islandijoje. Tačiau jei problemos bus išspręstos, tos partijos neteks savo populiarumo", – prognozuoja politologas.

Panašu, kad šiuo metu Europa susiskaldžiusi į dvi stovyklas: tuos, kurie palaiko imigraciją, ir tuos, kurie griežtai jai prieštarauja. "Kalbant apie skirtingas pozicijas Europoje migracijos politikos klausimu, iš tikrųjų jos nėra tokios jau baisiai skirtingos. Klausimas dėl imigracijos yra atsižvelgus į tai, kiek ji yra svarbi: jei pabėgėlių srautai liks atslūgę, nebeliks ir problemos. Pavyzdžiui, Lenkijoje imigrantų praktiškai nėra, bet yra sukurtas baubas, kurį skatina valdančioji nacionalistinė konservatyvi partija. Bet vėl klausimas, kiek šitos jėgos bus populiarios po kitų rinkimų. Apie Europos susiskaldymą nėra ko kalbėti, reikia prisiminti, kad kiekviena valstybė imigracijos procesus reguliuoja pati, ir tai nėra ES reikalas. Kiek imigrantų priimti į šalį, kiek darbo leidimų skirti, sprendžia nacionalinės vyriausybės", – primena prof. dr. M.Jurkynas.

Nežinia ir sutrikimas

Šiemet Europą drebino "Brexit" derybos ir intrigos. Britai kol kas gyvena nežinioje, nes neaišku, ar parlamentas palaikys JK ir ES susitarimą dėl šalies pasitraukimo sąlygų, ar ne. Taip pat neaišku, kas laukia tuo atveju, jei parlamentarai nuspręs nepalaikyti šios sutarties.

"Jeigu parlamentas pritars, Didžioji Britanija bus su ES susisaisčiusi derybų saitais, tačiau turės laikytis Bendrijos taisyklių. Didžioji Britanija taps tų taisyklių vartotoja, bet nebus bendrakūrėja. Jeigu nebus pritarimo, yra du variantai: arba antrasis referendumas dėl buvimo ES ir paties susitarimo, arba britai tiesiog taps trečiąja šalimi kaip visos kitos valstybės – kaip Ekvadoras ar Birma – ir remsis daug labiau riboto pobūdžio tarptautinėmis sutartimis tiek ekonominio bendradarbiavimo, tiek žmonių judėjimo prasme. Ekonomiškai jie nebeteks jokių prekybinių ES privilegijų. Ekonomine prasme ES rinka Didžiajai Britanijai yra svarbesnė, negu Bendrijai britų rinka. Britai ES išlieka svarbūs karinio bendradarbiavimo srityje, tačiau ekonominis šokas pačiai Didžiajai Britanijai būtų labai didelis", –  situaciją vertina prof. dr. M.Jurkynas.

Mus stebi

2018-aisiais didelio dėmesio sulaukė politinių konsultacijų bendrovės "Cambridge Aanalytica" skandalas, kai algoritmų panaudojimas renkant duomenis apie potencialius rinkėjus buvo panaudotas siekiant paveikti tikslines auditorijas. Pasaulį drebino ir ne vienas vadinamųjų netikrų naujienų (angl. "fake news") skandalas.

Prof. dr. M.Jurkynas mano, kad nematoma skaitmeninė ranka, reguliuojanti mūsų pasirinkimus mums to net nežinant, yra sudėtingas moralinis klausimas. "Tokie klausimai yra svarbūs, priimant politinius sprendimus visada reikia žiūrėti, koks yra visuomenės interesas, kokios yra žmogiškosios vertybės. "Cambridge Aanalytica" ir algoritmų panaudojimas renkant duomenis, paveikiant tikslines auditorijas, kaip politinių technologijų rezultatas, aišku, kelia klausimą, kiek tai yra moralu ir kiek tai neprasilenkia su įstatymais. Socialinių tinklų vešėjimas ir dalijimasis savo asmeniniais duomenimis yra aukso lobynas visiems, kurie nori naudoti specialią informaciją – pradedant draudimo bendrovėmis ir baigiant politikais, kuriems svarbu gauti rinkimų balsus, tuos duomenis apdorojant ir pateikiant informaciją, kuri gali paveikti rinkėjų nuostatas", – sako jis.

Yra ir kita pusė, primena profesorius. "Socialinių tinklų vartotojai patys pateikia savo duomenis, atskleidžia savo preferencijas socialiniuose tinkluose "Instagram", "Facebook", "Twitter" socialiniuose, kurie kol kas gali tą informaciją panaudoti ne tik savo tikslams, bet ir perduoti didiesiems koncernams. Informacija gali būti parduota kitoms kompanijoms, kaip Amazon.com, kuri gali padėti žmogui rinktis, siūlyti kokias knygas jam pirkti, arba kokią muziką komercinės muzikos klausymosi internetu platformoje "Spotify" rinktis ir pirkti. Privačių duomenų atskleidimas tampa labai dideliu poveikio kanalu", – įsitikinęs politologas.

Jis neabejoja, kad šioje srityje reikalingas tam tikras reguliacijos mechanizmas, nurodantis, kokie duomenys turi likti privatūs. "Kaip dabar rodo nutekėję duomenys, "Facebook" teikia duomenis Amazon.com ir kitiems daug daugiau, negu buvo manoma anksčiau. Čia moralės klausimai, bet moralė ne visada yra reguliuojama įstatymais. Čia yra paprastas patarimas – kuo mažiau socialinėse platformose dalytis privačiais duomenimis ir neatskleisti savo preferencijų. Tada apie tave mažiau žinos", – pataria prof. dr. M. Jurkynas.

Moralė – nuperkama?

Kalbėdamas apie Vakarų demokratijos moralę politologas prisiminė ir Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggio Stambule, savo gimtosios šalies ambasadoje, įvykdytą nužudymą ir JAV prezidento poziciją po šio įvykio. D.Trumpas pasirinko išsaugoti patogius santykius su JK ir nesmerkti šalies už šį brutalų nusikaltimą.

"Nužudymas parodė, kad Vakarų valstybės suvokia, jog demokratija nėra vien tik rinkimai, bet ir žiniasklaida, kuri gali pateikti informaciją apie valdžios klaidas, rezultatus ir tai pateikti visuomenės vertinimui. Natūralu, kad Amerikoje, vienoje iš didžiausių demokratijos ir laisvės šauklių, turinčioje Laisvės statulą Niujorke, šis klausimas yra labai opus. Saudo Arabija yra labai svarbi JAV sąjungininkė regione, santykyje su Iranu, todėl nubraukus santykius po žurnalisto nužudymo gali susidaryti kebli situacija. Galime tikėtis karinės paramos, įrenginių pardavimo sumažinimo, demokratines vertybes išsakančių pareiškimų, bet tai yra viskas. Toks autokratinio Saudo Arabijos režimo palaikymas rodo JAV dviveidiškumą", – pripažįsta prof. dr. M.Jurkynas.

Politikos paraštėse

Kai jau atrodė, kad nuo 2014 m. besitęsiantis Ukrainos ir Rusijos konfliktas liko žiniasklaidos filtro paraštėse, visai neseniai Maskva savo neslopstančią agresiją pademonstravo Kerčės sąsiauryje. Kai Kremliaus režimas užgrobė Kijevo laivus ir už grotų patupdė jūrininkus, kurių nežada paleisti į laisvę, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka dešimtyje šalies sričių pasienyje su Rusija įvedė karinę padėtį.

"Toks sprendimas visiškai logiškas, jis yra orientuotas į didesnių gynybinių budrumų ir pasiruošimo galimam agresijos atvejui stiprinimą. Tai natūrali reakcija, o spekuliacijos, kad P.Porošenka karinę padėtį įvedė norėdamas padaryti kažkokią įtaką artėjantiems šalies prezidento rinkimams, yra Kremliaus propagandos mašinos rezultatas, skirtas įvairioms tikslinėms grupėms. Ta informacija nereikia per daug kliautis. Toks P.Porošenkos sprendimas yra gana logiška išdava – jei tavo šalies laivus atakuoja, užgrobia ir nusavina priešiška valstybė, kuri prieš Ukrainą kariauja hibridinį karą Donbase, nėra nieko keisto", – įsitikinęs prof. dr. M.Jurkynas.

Maniau, kad nuosaikieji gali padėti pokyčiams įvykti, jie turi paramą visuomenėje.

Šis Kremliaus veiksmas išprovokavo Vakarų valstybių sankcijų pratęsimą. Tarptautinėje arenoje Rusija tapo dar didesne savotiška atstumtąja, nei buvo iki šiol. Šalies pašalietės įvaizdį šiemet kurstė ir Didžiojoje Britanijoje įvykdytas buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimas SSRS sukurta ir nervus paralyžiuojančia kovine chemine medžiaga "Novičiok".

Po šio įvykio ir taip komplikuoti Rusijos ir britų santykiai dar labiau komplikavosi, atsirado iniciatyva šios šalies investuotojams nebeišduoti JK vizų ir taip sankcijos už Krymą buvo papildytos britiškąja porcija. Ar Kremlius gali būti dar labiau atstumtas, nei buvo šiemet?

"Rusija yra nusitaikiusi į Vakarų pasaulio vertybes ir jos galimybės demokratizuotis neegzistuoja. Jei režimas sušvelnėtų, iškiltų klausimai apie nužudymus, kišimąsi į kitų valstybių reikalus, korupciją, pinigų vogimą, o tokių klausimų Rusijos režimas sulaukti nenori. Režimas toliau laikysis įsikibęs valdžios, kad galėtų toliau apvaginėti žmones ir tuos pinigus pumpuoti artimiems oligarchams ir kitiems, kurie remia V.Putino režimą. Demokratizacijai čia nėra jokių perspektyvų", – tokią Rusijos ateitį mato prof. dr. M.Jurkynas.

"Man yra tekę kalbėtis su žymiu disidentu Andrejumi Piontkovskiu ir aš jo klausiau, ar negali Rusijoje režimas skilti į nuosaikiuosius ir vadinamuosius ortodoksus. Maniau, kad nuosaikieji gali padėti pokyčiams įvykti, jie turi paramą visuomenėje. A.Piontkovskio nuomone, tai yra visiškai neįmanoma, nes valdantysis elitas kaip žemuogės ant smilgos suvertas ant bendro ekonominių, politinių ir kitokių nusikaltimų siūlo. Jeigu pasitraukia galva – visi kiti nubyra lygiai taip pat. Visa sistema tampa kaltinamaisiais ir praranda laisvę. Jie laikosi įsikabinę V.Putino, nes, kaip matote, Rusijoje mirti nuo paslaptingų ligų, širdies smūgio yra labai nesunku", – dalijasi politologas.

Tikrasis slibinas

Prof. dr. M.Jurkynas ypač didele grėsme laiko Kiniją. "Visų pirma, šalis padarė konstitucijos pokyčius, ko gero, kuria naująjį Mao Dzedongą, nes dabartinis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gali savo poste išbūti iki gyvos galvos – kadencijų skaičius, panašu, nebebus ribojamas. Jis vertikaliai konstruoja sistemą, tai yra ypač brutalus autokratinis režimas, kuris Honkonge pradeda pažeidinėti susitarimą su Didžiąja Britanija, kuriai kažkada priklausė ši teritorija. Kinija reiškia savo teritorines pretenzijas ir Pietų Kinijos jūroje, kurdama dirbtines salas, stiprindama karines pajėgas. Taip pat, kaip ir Rusija, didindama savo kibernetines atakas prieš Vakarų valstybes, didindama prekybinį šnipinėjimą per savo kompanijas, kaip "Huawei" ir kitas, diegdama kenkėjiškas programas ir vykdydama sekimą", – dėsto politologas.

Jo manymu, Kinija kaip juodoji galia yra daug rimtesnė grėsmė Vakarų pasaulio gyvensenai negu Rusija. "Kinijos plėtra, infrastruktūros finansavimas paskolų davimu, naujojo Šilko kelio ir kitomis iniciatyvomis, rodo, kad Pekinas nori plėsti savo galią ir poveikį. Žinant, kad tai yra autokratinis režimas, šios priemonės nėra nei demokratiškos, nei taikios. Ar mokslininkų panaudojimas šnipinėjimo tikslams, ar nepalankios informacijos apie Kiniją dingimas iš archyvų – tai iš tiesų yra labai plataus mąsto autokratinė valstybės veikla. Be to, ir patys Kinijos piliečiai yra įjungiami į šį procesą", – situaciją apibendrina prof. dr. M.Jurkynas.

2018-ųjų netektys

Miestas – pirmiausia žmonės, kurie jame gyvena, dirba ir kuria. Jų netektis – neabejotinas nuostolis pačiai Klaipėdai. Mirčių uostamiestyje šiemet buvo itin daug.

Per metus, iki gruodžio 28 d., Klaipėdoje mirė per 2 tūkst. žmonių. Tarp jų – ir nemažai žinomų klaipėdiečių – medikų, mokslininkų, visuomenės veikėjų.

Sausio 21-ąją miesto kultūrinė bendruomenė neteko talentingo muzikanto, ilgamečio folkloro ansamblių meno vadovo, renginių organizatoriaus Vaidoto Macijausko (g. 1963 m.).

Šie metai itin negailestingai skynė Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkus. Vasario 6 d. mirė Sveikatos mokslų fakulteto profesorė, sveikatos mokslų daktarė Vida Mockienė (g. 1961 m.).

Rugpjūčio 20 d. universiteto akademinė bendruomenė neteko Lietuvos pedagogo, literatūros kritiko Aleksandro Žalio (g. 1951 m.).

Iškart po netikėtos žinios apie literatūrologo A.Žalio mirtį sukrėtė dar viena naujiena – tos pačios dienos vakarą Klaipėdos universiteto bendruomenė neteko mokslininkės, pedagogės, KU Kūno kultūros katedros docentės, socialinių mokslų daktarės Zinos Birontienės (g.1960 m.).

O metams baigiantis, lapkričio 14-ąją, mirė aktyvus KU steigimo grupės narys, profesorius, pirmasis Socialinių mokslų fakulteto dekanas, inžinierius, vadybos teoretikas Antanas Seilius (g. 1936 m.).

Šiemet vasario 25 d. pribloškė dar viena netektis. Mirė Vilius Židonis (g. 1933 m.) – profesorius, technikos mokslų habilituotas daktaras, išradėjas, buvęs materialinių išteklių ministras (1991–1992), Taikomųjų mokslų akademijos įkūrėjas.

Kovo 24 dieną mirė gydytoja, ilgametė Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vadovė Irena Genytė (g. 1948 m.). o liepos 6-ąją anapilin išėjo jos pirmtakė, kolegė Sofija Aldona Vikšraitienė (g. 1925 m.). Ji Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams vadovavo 30 metų (iki 1992 m.).

Gegužės 8-ąją mirė Lietuvos istorikas, muziejininkas, ilgametis Lietuvos jūrų muziejaus direktorius Aloyzas Každailis (g. 1943 m.).

Gegužės 24 d. mirė Jonas Kasnauskas (g. 1932 m.) – choro dirigentas ir pedagogas, ilgametis Klaipėdos S.Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos (konservatorijos) direktorius.

Na, o rugsėjo 29-ąją mirė klaipėdietis Justinas Burba (g. 1955 m.), kuris save buvo įvardijęs Žemaitijos prezidentu. Jis pastarąjį dešimtmetį buvo vienas spalvingiausių visuomenės aktyvistų uostamiestyje.

Juodoji uostamiesčio pusė

Šiais metais klaipėdiečiai išgyveno ne vieną skaudžią nelaimę, apgailėjo nusikaltimų aukas, o sunkių išbandymų metu susitelkę padėjo nežinią išgyvenusioms šeimoms.

Pirmoji bloga žinia ne tik Klaipėdą, bet ir visą Lietuvą sukrėtė sausio 5-osios vakare, kai nutvertas sukčiaujantis jaunas vyras apsaugos darbuotojų patalpose išsitraukė peilį ir juo švaistydamasis mirtinai traumavo 23 metų apsaugos darbuotoją bei sužeidė vyresnį jo kolegą.

Kaltu pripažintas 30-metis siaubingai supyko išgirdęs, kad jam skirta kalėti 17 metų, lapkričio mėnesį aukštesnės instancijos teismas šią bausmę sušvelnino ir laisvės atėmimą sutrumpino ketveriais metais.

Dar nebuvo atlėgęs klaipėdiečių įtūžis dėl šio nusikaltimo, kai socialiniuose tinkluose pasklido žinia apie sausio 10-osios naktį iš namų išėjusį ir nežinia kur dingusį 17-metį paauglį. Vaikino mama prašė žmonių pagalbos, jo aktyviai ieškojo ir policija.

Miesto žmonės būrėsi į grupes ir ieškojo dingusiojo pietiniame miesto pakraštyje, kur labiausiai tikėtasi aptikti nepilnametį.

Tik kiek daugiau kaip po dviejų mėnesių ilgai ieškoto vaikino kūnas rastas miesto centre, Dangės upėje.

Klaipėdoje šiemet nuo patirto smurto mirė nemažai žmonių, tačiau ne visų jų istorijos virpino uostamiesčio gyventojų širdis.

Neretai žmones labiau jaudino apgavystės, nuo kurių nukentėjo patiklūs senoliai.

Kol kas nežinia, kiek jų galėjo apgauti Panevėžyje gyvenanti čigonė, uostamiesčio pensininkams meluodavusi esanti socialinė ar savivaldybės darbuotoja.

Galiausiai Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai ją susekė ir sulaikė. 56 metų moteris prisipažino apgavusi visą būrį senolių, ji aukų ieškojo visoje Lietuvoje. Kada apgavikė bus teisiama, dar nežinia.

Klaipėdos gatvės vis dar nėra saugios pėstiesiems. Per metus avarijų metu žuvo šeši žmonės.

Būtent per perėjas ėję ir automobilių mirtinai traumuoti žmonės sudaro didžiąją daugumą šiemet mieste eismo įvykių metu žuvusių asmenų skaičių.

Nelengva buvo tramdyti ir girtus vairuotojus, kurių skaičiuojama šimtais, jų negąsdino net griežtos bausmės.

Metai buvo skaudūs ir uostamiesčio įmonėse darbo metu žuvusių žmonių artimiesiems. Ne mažiau nei šeši žmonės buvo mirtinai traumuoti Klaipėdoje veikiančiose įmonėse, dar daugiau žmonių patyrė sunkias traumas.

Šiemet Klaipėdoje kilo 410 gaisrų, juose sužaloti keturi žmonės.

Šilta vasara atnešė klaipėdiečiams ir miesto svečiams ne tik džiaugsmų. Klaipėdos paplūdimyje iš vandens ištrauktas vienas negyvas atvykėlis iš Rusijos, nežinia, ar jis nuskendo, o gal mirtis jį ištiko sustreikavus širdžiai. Gelbėtojai pastebėjo, kad dauguma išgelbėtų žmonių – atvykėliai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.

Viena skaudžiausių šių metų nelaimių Klaipėdoje atsitiko rugsėjo 22 d. Tądien prasidėjusios kapitono Stepono Kudzevičiaus regatos metu žuvo trys burinio laivo "Defiance" įgulos nariai: 19-metė mergina, 59-erių laivo kapitonas ir jo 36 m. sūnus.

Permainos politiniame gyvenime

2018-ieji miesto politiniame gyvenime buvo gana įtempti. Nuo pat metų pradžios buvo jaučiama artėjančių savivaldybių rinkimų karštinė.

Kaip niekur kitur Lietuvoje, gal tik išskyrus Vilnių, Klaipėdoje susiformavo net šeši visuomeniniai rinkimų komitetai. Savivaldybių rinkimuose nusiteikė dalyvauti ir vienuolika partijų bei koalicijų.

Į uostamiesčio merus pretenduoja mažiausiai 12 kandidatų. Vieni jų – politikos senbuviai, kiti – naujokai.

Tarp pretendentų – net du asmenys, kurie šiuo metu turi rimtų reikalų su teisėsauga.

Kadenciją baigiančioje Klaipėdos miesto taryboje šiemet atsirado du nauji nariai – buvusios tarybos narės Ligitos Girskienės vietą užėmė Mindaugas Gylys, o visai neseniai, po skandalingų pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą atsistatydinusį Viačeslavą Titovą Klaipėdos taryboje pakeitė jo kolega Jurijus Šeršniovas.

Permainos įstaigų vadovybėje

Šiemet metų pradžioje Klaipėdos savivaldybės administracijoje direktoriaus pavaduotoją Aleksandrą Michailovą netikėtai pakeitė buvęs karo jūrininkas Olegas Mariničius.

Kovo pabaigoje dėl Neringos vicemero posto Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pareigų atsisakė Narūnas Lendraitis. Rudeniop konkursą į šią vietą laimėjo Eglė Deltuvaitė.

O birželio pabaigoje į pensiją išėjo ilgametė savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė. Jos darbus iki šiol dirba administracijos direktoriaus pavaduotojas O.Mariničius.

Šių metų vasarį be direktoriaus netikėtai liko Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Jam vadovavęs žinomas Lietuvos atlikėjas Jonas Sakalauskas pasirinko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriaus poziciją. Jį liepos viduryje pakeitė konkursą laimėjusi Laima Vilimienė.

Šiemet iš Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiosios gydytojos pareigų pasitraukė ilgametė įstaigos vadovė Klaudija Bobianskienė. Vietoj jos dirba Virginijus Žalimas.

Kadenciją baigė ir pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešajai bibliotekai vadovavęs rašytojas Juozas Šikšnelis. Bibliotekos vairą nuo artėjančių metų sausio pradžios perims jo kolegė Laima Pačebutienė.

Šiandien paskutiniąją dieną bendrovei "Klaipėdos vanduo" vadovauja ir ilgametis įmonės generalinis direktorius Leonas Makūnas. Kas jį pakeis, paaiškės po konkurso.

Tačiau bene didžiausias nerimas mieste tvyro dėl Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų. Nepavykus jo išrinkti dar spalį, naujojo aukštosios mokyklos vadovo rinkimai nusikėlė į naujus metus, o tai nėra gerai nei pačios įstaigos reputacijai, nei jos akademinei bendruomenei.

Miesto veido transformacijos

Šiemet pagaliau prasidėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos darbai. Deja, Bastionų tilto statybų klausimas pakibo ore. Kada pajudės Atgimimo aikštės atnaujinimas, taip pat neaišku.

Bene didžiausias įvykis mieste – naujo 50 m ilgio takelių baseino atidarymas, kuriuo mielai naudojasi ne tik sportininkai, bet ir klaipėdiečiai.

2018 m. Sąjūdžio parke įrengta trasa riedutininkams, riedlentininkams ir BMX dviračių entuziastams, atnaujinti Vytauto Didžiojo bei "Žemynos" gimnazijų ir "Versmės" progimnazijos stadionai, pradėti stadiono įrengimo darbai "Verdenės" progimnazijoje. Šia infrastruktūra po mokyklų darbo valandų gali naudotis visi miestiečiai.

2018 m. atnaujinti du pėsčiųjų takai tarp Gedminų g. ir Taikos prospekto, sutvarkytas ir Sąjūdžio parkas.

Pradėtas rekonstruoti skveras, kuriame artėjantį pavasarį tikimasi įrengti paminklą Vydūnui. Per šiuos metus buvo aktyviai rekonstruojamas Jono kalnelis, gaivinamas ilgus metus miesto piktžaizde buvęs dujų fabrikas Liepų ir Trilapio gatvių sankryžoje.

Šiemet galiausiai atnaujinta Naujoji miesto turgavietė, šalia kurios iškilo įspūdingas, kvartalą papuošęs laikrodis.

Kultūriniai atgarsiai

Viena žaviausių atrakcijų miestiečiams ir svečiams šiemet Lietuvos valstybės jubiliejaus proga buvo į Klaipėdą atgabenti Šimtmečio vartai, tapę svarbiausiu Šviesų festivalio akcentu.

Šis renginys į uostamiestį pritraukė begalę smalsuolių iš visos Lietuvos ir tapo bene įsimintiniausiu šių metų kultūriniu įvykiu mieste.

Miestiečius, žinoma, džiugino ir Laivų paradas, ir Jūros šventės renginiai, taip pat folkloro festivalis "Parbėg laivelis".

Dar vienu kultūrinės traukos objektu tapo šių metų sausio 17 d. atidarytas Mažosios Lietuvos istorijos muziejui priklausantis Muziejus 39/45 (Priešpilio g. 2, Klaipėda), skirtas miestui ir kraštui labai svarbiam ir skaudžiam istorijos etapui – Antrajam pasauliniam karui.

Be to, šiemet paaiškėjo, kad Klaipėdos miestas 2021 m. taps jaunimo sostine. Tai irgi gana svarus laimėjimas ir rimtas įsipareigojimas kitiems metams.

Tokios štai šių metų Klaipėdos gyvenimo spalvos, kurias kiekvienas mato ir vertina skirtingai, tačiau negalime teigti, kad 2018-ieji uostamiestyje buvo nespalvoti.

Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus statistika:

2018 m. iki gruodžio 28 d. Klaipėdoje gimė 2 273 vaikai.

Iki š. m. gruodžio 28 d. mirė 2 111 klaipėdiečių.

Iki š. m. gruodžio 28 d. susituokė 1 220 porų, o

išsituokė 548 poros.

Šiemet Klaipėdoje populiariausių naujagimių vardų penketukai – mergaičių: Amelija, Gabrielė, Lėja, Ema, Gabija, o berniukų: Herkus, Domas, Jokūbas, Nojus ir Arnas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas kaip vieną iš Lietuvai svarbiausių 2018 m. įvykių išskyrė Jungtinės Karalystės traukimąsi iš ES.

„Brexitas“ svarbus ne tiek dėl tiesioginių jo pasekmių Lietuvos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teisėms ateityje ar ES biudžetui, kiek dėl netiesioginių pasekmių kaip vienas iš ES fragmentacijos veiksnių. Kol kas likusioms 27 ES valstybėms pavyko išlaikyti vienybę derantis su JK ir tuo pačiu parodyti, kokį neapibrėžtumą kelia išstojimas iš ES. Tačiau net jei JK pasitrauks tvarkingai, t. y. pagal su ES susiderėtą išstojimo sutartį, - o tai dar toli gražu nėra aišku, po pasitraukimo iš ES bus naujos derybos dėl JK santykių su ES ateityje, kurių metu ES šalims gali būti daug sudėtingiau išsaugoti savo vienybę“, - kalbėjo R. Vilpišauskas.

Savo ruožtu, TSPMI docentas Deividas Šlekys teigė, kad Lietuva jau dabar turėtų ruoštis visiems galimiems „Brexito“ scenarijams.

„Nepriklausomai nuo to, ar Didžiosios Britanijos pasitraukimas bus lengvesnis ar sunkesnis, tai palies viską, ypač tarptautinę finansų rinką, kurios dabar ir taip yra nestabilios. O nuo to, kaip rinkos reaguos ir kaip tai atsilieps finansams, kaip žmonės reaguos ir kaip tai padės ar pakenks emigrantams, galiausiai prekybai - yra daugybė nežinomųjų (...) Žodžiu, „Brexitas“ yra labai svarbus Lietuvai, todėl vykstančius procesus būtina atidžiai stebėti“, - teigia D. Šlekys.

R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad po „Brexito“ bus naujos derybos dėl JK santykių su ES ateityje, dėl kurių ES valstybių narių nuomonės gali išsiskirti.

„Tačiau net jei JK pasitrauks tvarkingai, t. y. pagal su ES susiderėtą išstojimo sutartį, - o tai dar toli gražu nėra aišku, po pasitraukimo iš ES bus naujos derybos dėl JK santykių su ES ateityje, kurių metu ES šalims gali būti daug sudėtingiau išsaugoti savo vienybę. (...) Daugiausia dėmesio reikėtų skirti ES reikalams, ypač JK išstojimui ir išsaugojimui to, kas ES buvo pasiekta per daugiau nei pusšimtį metų, ypač laisvos prekybos ir Šengeno erdvės“, - teigia R. Vilpišauskas.

Pasak Vilniaus politinės analizės instituto eksperto Mariaus Laurinavičiaus, Lietuvai svarbios ne tik piliečių teisės po „Brexito“, o ir tai, kaip klostysis geopolitiniai procesai po Didžiosios Britanijos atsiskyrimo. Pasak jo, „Brexitas“ yra Vakarų pasaulio silpnėjimo ženklas, kuo pasinaudoti nevengia Rusija, kaip ekstremistinių idėjų Vakarų pasaulyje skleidėja.

„Lietuvai svarbiausios geopolitinės pasekmės šito proceso yra ne tai, kas dažniausiai akcentuojama, pavyzdžiui, Lietuvos piliečių padėtis pasitraukus Britanijai iš ES, tačiau Vakarų byrėjimo arba silpnėjimo Rusijos akivaizdoje grėsmė“, - Eltai sakė M. Laurinavičius.

Politologai, vertindami Lietuvai svarbiausius tarptautinės politikos įvykius, išskyrė šiemet ne kartą kritikos sulaukusią prezidento Donaldo Trumpo retoriką ir vis dažniau pasigirstančius jo pasakymus, kad NATO yra pasenusi struktūra. Politikos ekspertų manymu, nerimą kelia ir pokyčiai JAV prezidento administracijoje.

„Manau, kad 2018 m. potencialiai didžiausią įtaką gali turėti tai, kas vyko JAV prezidento Donaldo Trumpo komandoje, tai yra jo patarėjų pasikeitimas, kai iš jo komandos pasitraukė tie, kas panašiai, kaip Lietuva ir kitos šio regiono NATO bei ES narės, supranta pagrindinius iššūkius Europos saugumui ir transatlantinių ryšių svarbą, reaguojant į saugumo iššūkius“, - sakė VU TSPMI direktorius R. Vilpišauskas.

Pasak R. Vilpišausko, Lietuvai 2019 metais reikia stebėti ne tik „Brexito“ procesą, bet taip pat atidžiai sekti ir JAV veiksmus tarptautinėje erdvėje. Jo teigimu, įvykę pokyčiai D. Trumpo komandoje gali lemti korekcijas JAV užsienio politikoje.

„Nors vasarą vykęs NATO vadovų susitikimas priėmė tinkamus sprendimus ir dar labiau įtvirtino tai, kas buvo pradėta dar prieš ketvertą metų Velso vadovų susitikime, tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo komunikacija jo metu sukūrė didelį neapibrėžtumą dėl jo sprendimų ateityje“, - sako R. Vilpišauskas.

Jo teigimu, JAV yra svarbiausia Lietuvos saugumo partnerė, todėl labai svarbiu išlieka klausimas, ar pasikeitusi JAV prezidento komanda nereiškia ir galimybės, kad artimiausiais metais gali keistis ir JAV dalyvavimas Europoje.

„Į tai ir reikėtų kreipti daugiausia dėmesio Lietuvai kitais metais, dirbant su visomis pagrindinėmis JAV institucijomis, kurios susijusios su užsienio politika“, - teigė R. Vilpišauskas.

D. Šlekys primena, kad nuo sausio keisis ir JAV kongreso sudėtis, kuomet į valdžią ateis Demokratų partijos atstovai. Pasak politologo, galimos JAV vidaus įtampos augimas tarp prezidento ir Kongreso gali nukreipti JAV dėmesį nuo tarptautinės arenos įvykių, o tai, pabrėžė jis, Lietuvai būtų neparanku.

„Keisis Kongreso sudėtis, nuo sausio mėnesio ateina demokratai, kurie valdys Atstovų rūmus, ir tai reiškia, kad bus daug daugiau įtampų su Prezidentūra, daug daugiau gąsdinimų ir šantažavimų, jei nebus pasirašyti įstatymai. (...) O tai reiškia didelį dėmesį vidinėms peštynėms ir mažesnę koncentraciją į išorėje vykstančius procesus“, - sako D. Šlekys.

D. Šlekys iš Lietuvai svarbiausių įvykių užsienio politikoje taip pat išskyrė tarptautinio dėmesio sulaukusį prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirodymą liepą vykusiame NATO šalių viršūnių susitikime. Jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog Lietuva yra maža valstybė, vis dėlto buvo sugebėta atkreipti JAV dėmesį.

„Per metus Lietuva kaip maža valstybė sugebėjo įtikinti amerikiečius, kurie sprendžia globalias problemas, skirti laiko Lietuvai. Ir ne pusvalandį, o suorganizuoti normalius darbinius susitikimus. Manau, tai yra pasiekimas, nes buvo daugiausia kalbėta apie krašto gynybą, saugumo bei kitus dalykus. Stiprinant JAV ir Lietuvos santykius, tai buvo svarbūs metai“, - Eltai sakė D. Šlekys.

Politologo teigimu, Lietuva taip pat gerai atliko „namų darbus“ tarptautinėje erdvėje švęsdama Valstybės atkūrimo šimtmetį. Lietuvą lankė bei sveikino ES bei pasaulio valstybių vadovai.

„Tai buvo tam tikras Lietuvos pristatymas pasauliui, parodymas, ką pasiekėme ir ką turime. Lietuvos ambasados ir atstovybės darė daugybę renginių pasaulio sostinėse. Tai buvo, kas akademiškai yra vadinama švelnioji galia (soft power). Lietuva, kaip valstybė, parodė savo pasiekimus, strateginius tikslus tarptautinėje bendruomenėje“, - teigė D. Šlekys.

R. Vilpišausko nuomone įtakos Lietuvos užsienio politikai turės ir politiniai procesai, vykę Švedijoje, Italijoje ar Prancūzijoje.

„Galima būtų išskirti ir daugiau įvykių, pavyzdžiui, rinkimus Italijoje ir naujos vyriausybės po jų suformavimą, rinkimus Švedijoje, po kurių vis dar nesuformuota nauja vyriausybė, protestus Prancūzijoje prieš (prezidento. - ELTA) Emmanuelio Macrono politiką, nes visa tai gali ilgainiui keisti ir ES raidą. O besikeičiant JAV užsienio politikai, ypač požiūriui į ES bei transatlantinę bendruomenę, Lietuvai dar svarbesnėmis tampa tokios tarptautinės organizacijos kaip NATO ir ES, o jų raida, savo ruožtu, priklausys nuo to, kas vyksta svarbiose šių organizacijų narėse“, - teigė R. Vilpišauskas.

Tuo tarpu Vilniaus politinės analizės instituto ekspertas M. Laurinavičius kaip vieną svarbiausių įvykių 2018 metų politinėje darbotvarkėje išskyrė Rusijos agresiją Ukrainoje bei cheminio ginklo panaudojimą prieš NATO valstybę.

„Tai Sergejaus Skripalio apnuodijimas, nes, mano manymu, tai buvo cheminio ginklo ataka prieš NATO narę. Kol tai nėra taip įvardijama, tol atrodo, kad čia yra tik juokai, o iš tiesų buvo peržengtos visos ribos. Kare, kurį vykdo Rusija prieš Vakarus, ši ataka yra labai svarbus įvykis ir, mano galva, iki galo neįsisavintas“, - teigė M. Laurinavičius.