Pakeitimais bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą, Seime teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. 

„Pakeitimas inicijuotas atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, pirmiausia dėl to, kad įvyko Rusijos invazija į Ukrainą ir tai iš esmės pakeitė tiek visos Europos Sąjungos ekonomines prognozes, tiek ir mūsų valstybės, tiek ir energijos kainų projekcijas, tiek ir būsimos infliacijos, ir tai pareikalavo papildomų pakeitimų“, – pristatydama pataisas teigė G. Skaistė. 

Pasak jos, pakeitimai susiję su trimis kryptimis: infliacijos pasekmių švelninimu ir energetinės nepriklausomybės stiprinimu, pagalba karo pabėgėliams iš Ukrainos bei su sankcijų Rusijai ir Baltarusijai poveikiu „Lietuvos geležinkeliams“.

„Pirmoji – infliacijos pasekmių švelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas, jo įgyvendinimas susijęs su nacionalinio biudžeto lėšomis, antroji – pagalba karo pabėgėliams iš Ukrainos, nes jų Lietuvoje yra jau 45 tūkst. žmonių ir jų išlaikymui reikalingos lėšos ir jas reikia suplanuoti biudžete. Ir trečioji kryptis susijusi su tarptautinėmis sankcijomis, kurios taikomos Rusijai ir Baltarusijai ir dėl to turimu poveikiu mūsų ekonominei situacijai ir strateginei įmonei „Lietuvos geležinkeliai“, – kalbėjo ministrė. 

Ukrainos pabėgėliams biudžete siūloma skirti 370 mln. eurų – didžioji dalis lėšų būtų skiriamos jų socialinei apsaugai.

„Tie žmonės bėga nuo karo, dažnai bėga neturėdami nei namų, nei daiktų, nei kitų dalykų, ir jiems tikrai reikalinga mūsų parama ir solidarumas. Todėl, man atrodo, šioje vietoje reikia parodyti solidarumą ne tik žodžiais, bet taip pat ir skiriamomis lėšomis“, – pabrėžė G. Skaistė.   

G. Skaistės teigimu, jeigu į Lietuvą atvyktų 70 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, tik socialinei paramai – įsikūrimui, vaiko pinigams, maistui – jiems iki metų pabaigos reikėtų numatyti ne daugiau kaip 292 mln. eurų.

„Dalis šių lėšų yra numatyti kaip asignavimai Vyriausybės rezerve, dalis kaip teisė skolintis, jeigu tokios sumos prireiktų, kadangi šiandien pasakyti, kiek mums konkrečiai reikės lėšų iki metų pabaigos yra gana sudėtinga, nes labai daug kas priklauso  nuo karo situacijos, nuo karo eigos, trukmės ir situacijos, kadangi didelė dalis žmonių vienu ar kitu laiku galės grįžti, todėl tai priklausys ir nuo to, kiek papildomai jų atvažiuos ir kiek anksti jie galės grįžti namo“, – tvirtino ministrė.

Biudžete numatomos papildomos lėšos ukrainiečių vaikų ir studentų švietimui bei stipendijoms – 46 mln. eurų, sveikatos priežiūrai, vakcinoms, žmonių perkėlimui – 17 mln. eurų, taip pat savivaldybėms ukrainiečių priėmimui – 14,6 mln. eurų. 

Finansų ministrė, be kita ko, sakė, kad biudžetas šiemet gali būti tikslinamas dar kartą. 

„Jeigu karas užtruks ilgiau, jeigu sankcijos bus griežtesnės, daug tų variantų gali nutikti, kurie  paveiktų Europos Sąjungos ekonomiką pirmiausiai ir tuo pačiu paveiktų ir Lietuvos ekonomiką, todėl jeigu situacija keisis, bus platesnis sankcijų ratas, kuris atsilieps ne tik Rusijos, bet ir  Europos Sąjungos bei Lietuvos ekonomikai, jeigu karinė situacija bus drastiškesnė tų variantų gali būti daug ir todėl neatmetu galimybės grįžti su papildomu biudžeto patikslinimu“,  – teigė G. Skaistė.  

Vyriausybė išvakarėse pritarė šių metų valstybės biudžeto pataisoms, numatančioms, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų. 

Patikslintame biudžeto projekte numatoma 973 mln. eurų skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.

Pasak G. Skaistės, pasakyti, kiek dujos kainuos ateityje, dabar pakankamai sudėtinga, todėl dalis šių lėšų yra numatoma „kaip valstybės teisė skolintis“.

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) numatoma didinti 80 eurų iki 540 eurų, tam skiriant 103 mln. eurų. Senatvės ir valstybines pensijas siūloma indeksuoti 5 proc., tam skiriant apie 57 mln. eurų (dar apie 53 mln. eurų – iš „Sodros“), didinti išmokas ir šildymo kompensacijas – per 30 mln. eurų.

Paramai verslui dėl išaugusių energetikos kainų numatoma skirti 120 mln. eurų, dar 9,3 mln. eurų – nukentėjusiam žemės ūkiui, o bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ – daugiau nei 70 mln. eurų, dar iki 83 mln. eurų bus paskolinta įmonės infrastruktūros išlaikymui.

G. Skaistės teigimu, taikant sankcijas Baltarusijai ir Rusijai, jų krovinius praradusių „Lietuvos geležinkelių“ pajamos krenta drastiškai.

„Jų galimybės prisidėti prie tam tikrų projektų įgyvendinimo ir infrastruktūros kokybės išsaugojimo tampa ribotos. Kadangi yra vykdomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą finansuojamas geležinkelių elektrifikavimo projektas, anksčiau įmonė planavo kofinansavimą skirti iš savo lėšų. Šiuo metu tokių galimybių įmonė neturi todėl kofinansavimas yra numatomas iš valstybės biudžeto ir tam yra numatoma 72 mln. eurų, taip pat kitai geležinkelių infrastruktūrai  bei sąnaudų ir pajamų subalansavimui yra numatoma galimybė skirti 83 mln. eurų“, – kalbėjo ministrė.

Sankcijų įgyvendinimą prižiūrinčiai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai numatoma skirti papildomai 1,9 mln. eurų įdarbinti daugiau žmonių, įsigyti programinės įrangos: „Efektyviai sankcijų priežiūrai“.

2023 metais Lietuvoje planuojama organizuoti NATO viršūnių susitikimą, pasiruošimui jam skirta papildomai 1,4 mln. eurų.

Opozicija pakeitimus palaiko

Skirtingai negu per ankstesnius svarstymus dėl valstybės biudžeto, šįkart opozicija pataisas teigė remianti, nors joms negailėjo kritikos.   

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada, kad frakcija per balsavimą palaikys patikslintą biudžetą, nes, pasak jo, Vyriausybės sprendimai orientuoti į mažiausias pajamas gaunančius žmones.

„Dauguma priemonių yra orientuotos į kompensavimą elektros energijos ir dujų kainų ir ten nelabai matosi sprendimų, kuriuos nebūtų galima palaikyti. Galbūt tik trūksta aiškios strategijos, kaip tas problemas spręsti ilgalaike prasme, kad jos nesikartotų, bet aišku, vienais atvejais tam reikia daugiau laiko parengti, kitais atvejais galbūt daugiau įsiklausyti į verslo, pramonės nuomonę, kaip tai padaryti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė R. Karbauskis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teigė, kad jos pateiktos šiek tiek pavėluotai, bet tikino joms pritarsiąs.

„Įstatymo projektas yra pateiktas truputį gal pavėluotai. Manau, kad ir mūsų frakcijos nariai siūlė rudenį kai kuriuos pasiūlymus ir teikė, kas liečia dujų ir elektros kainų kompensavimą ir dėl NDP didinimo. Bet geriau vėliau, negu niekada ir tikrai tam pritarsiu, manau, gal ir frakcija pritars“, – per pataisų pristatymą Seime teigė A. Butkevičius.

Tuo metu Audito komitete dirbanti Rasa Budbergytė piktinosi, kad sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams numatyta per mažai lėšų, kurios padėtų atlaikyti kainų augimą.

„Labai įgudusiai skleidžiate miglą manipuliuodami tais skaičiais ir noriu pastebėti, kad priemonėms, skirtoms energijos išteklių ir kitų prekių kainų kilimui švelninti, yra 640 mln. eurų ir 155 mln. eurų iš jų yra pažeidžiamiausiems sluoksniams. Visą laiką, ministre, jūs pabrėžiate, kad tų pažeidžiamiausių sluoksnių perkamoji galia nekis ir bus sulig infliacija. Kaip bus su perkamąja galia kitų sluoksnių žmonių? Ar jie įstengs iš tiesų nupirkti maisto produktų, kad neliktų labai badaujantys?“ – kalbėjo R. Budbergytė.

„Darbietis“ Artūras Skardžius tikino, kad užuot reguliavus elektros ir dujų kainas ir tam iš biudžeto skiriant beveik 600 mln. eurų, valstybė galėtų apkarpyti „monopolininkų apetitus“,

„Faktiškai atiduodate bananų kainoms reguliuoti. Ar nereikėtų energijos monopolininkams mažinti savo apetitus? Tai yra pinigų švaistymas vėjais nereguliuojant nepriklausomų, pavyzdžiui, elektros tiekėjų, ir leidžiant jiems kainas užsirauti tokias, kad ten stogas važiuoja“, – kalbėjo A. Skardžius.

Seimas ketvirtadienį taip pat priėmė svarstyti kelių tikslinamo biudžeto projektą lydinčiųjų įstatymų pataisas bei Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektą.  

Pirmas biudžeto svarstymas numatytas balandžio 28-ąją, antrasis – gegužės 10-ąją, o priėmimas – gegužės 17 dieną.

„Tie, kurie sako, kad yra per anksti (biudžeto peržiūra – BNS), jie mano, kad prielaidos gali būti ir per optimistinės. Centrinis bankas yra paskelbęs ir dar porą scenarijų, kurie prastesni, bet tam reikalinga manyti, kad šitos prielaidais, kurios ten įdėtos, yra centrinės. Kol kas to sakyti neturime pagrindo. Jeigu taip atsitiktų, taip, biudžetą gali tekti peržiūrėti ir dar vieną kartą, tokių precedentų yra buvę 2009 metais ir nieko čia tokio netikėto nėra“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

„Tiesiog jei realybė klostysis kitaip nei dabar atrodo labiausiai tikėtina, tiesiog reikės daryti sprendimus tada, kai ta informacija paaiškės“, – kalbėjo ji.

I. Šimonytės teigimu, valstybės biudžeto peržiūra yra siūloma pačiu laiku.

„Biudžeto peržiūros nedaromos tiesiog iš kepurės, vis tiek reikia susitarti dėl centrinio scenarijaus, kaip mes matome dabar ekonomiką. Tokį savo scenarijų Finansų ministerija paskelbė kovo pabaigoje, pagal ji peržiūrėjo planuojamas pajamas ir kitus dydžius ir dabar teikiamas biudžeto patikslinimas“, – sakė I. Šimonytė.

Ji taip pat kalbėjo, kad mokesčių pakeitimai dabar nebus teikiami, kaip siūlo kai kurie opozicijos nariai, kadangi ekonominės prognozės yra kuklesnės, nei buvo prognozuota anksčiau.

„Dabar nebus tiekiami ir manau, opozicija tikrai supras, kodėl tai nėra daroma. Galima būtų priekaištauti Vyriausybei dėl deficito didinimo, jei toliau prognozuotume ekonomiką augsiant beveik 4 procentais“, – sakė premjerė.

„Akivaizdu, kad turėjome prognozes gerokai peržiūrėti žemyn ir tai reiškia, kad ekonomikos augimo atsilikimas nuo potencialo vėl atsiranda, jis vėl yra čia ir tam klausimui spręsti reikalingos papildomos išlaidos, ekonomikos palaikymui, perkamosios galios palaikymui“, – pridūrė ji.

Pasak I. Šimonytės, kaip ilguoju laikotarpiu bus finansuojami socialiniai įsipareigojimai, galės būti aptariama, kai ekonominė perspektyva ir karo poveikis tiek globaliai ekonomikai, tiek Lietuvos ekonomikai bus aiškesnis.

„Kad nereikės papildomų sprendimų, pavyzdžiui, rudenį dėl to, kad ekonominė situacija gali būti ir blogesnė arba galbūt bus galima teikti ir kitus siūlymus ateičiai, jei ta ekonominė situacija bus geresnė ir perspektyvos bus geresnės, tai tą mes pamatysime dar po kurio laiko“, – sakė I. Šimonytė.