Olimpiada vyks 2026-ųjų vasario 6–22 dienomis.

Italijoje žiemos olimpiados anksčiau vyko du kartus: 1956 metais Kortina d' Ampece ir 2006 metais Turine.

Švedijoje yra vykusios tik vienerios vasaros olimpinės žaidynės – 1912 metais Stokholme.

Už Italijos kandidatūrą balsavo 47 TOK nariai, prieš ją – 34.

„Tai istorinė diena ir visų italų pergalė, – sakė Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis). – Ačiū tiems, kas nuo pat pradžių tuo tikėjo, ypač municipalitetuose ir regionuose... Nepasisekė tiems, kas pasidavė ir kas netikėjo.“

Italijos sporto gerbėjų aistra ir išmanymas drauge su renginių organizavimo patirtimi sukurs tobulą atmosferą geriausiems atletams pasaulyje.

M. Salvini teigimu, olimpiada sugeneruos 5 mlrd. eurų ir sukurs 20 tūkst. darbo vietų.

„Sveikinimai Milanui ir Kortina d' Ampecui. Galime tikėtis puikių ir įsimintinų žiemos žaidynių šalyje su žiemos sporto tradicijomis“, – sakė TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas).

„Italijos sporto gerbėjų aistra ir išmanymas drauge su renginių organizavimo patirtimi sukurs tobulą atmosferą geriausiems atletams pasaulyje“, – pridūrė jis.

Anksčiau iš varžybų dėl teisės rengti 2026 metų žiemos olimpiadą pasitraukė Kalgaris Kanadoje, Gracas Austrijoje, Saporas Japonijoje ir Sionas Šveicarijoje, pirmiausia dėl susirūpinimo išlaidomis ar trūkstant visuomenės paramos.

Turkijos slidinėjimo kurorto Erzurumo kandidatūrą TOK atmetė 2018 metų spalį.

Stokholmo ir Orės, kur vasario mėnesį vyko pasaulio kalnų slidinėjimo čempionatas, pastangos iškovoti teisę rengti žaidynes prieš kelis mėnesius ėmė prarasti pagreitį trūkstant finansavimo įsipareigojimų, tačiau naują impulsą suteikė vyriausybės palaikymas. 

2022 metų žiemos olimpiada įvyks Pekine.

„Aš patenkinta, kad galėjome suteikti šią paramą, – antradienį transliuotojui TV4 sakė sporto ministrė Amanda Lind. – Vyriausybė vieningai palaiko šį sprendimą.“

Anksčiau prie A. Lind paramos nebuvo prisidėję kiti įstatymų leidėjai, kurie reiškė susirūpinimą dėl mokesčių mokėtojų pinigų leidimo šiam dviejų savaičių įvykiui. Taip pat nebuvo palanki kelis mėnesius trukusi politinė sumaištis. Naujoji Stokholmo miesto vyriausybė buvo suformuota tik spalį, o dviejų centro ir kairės partijų nacionalinė mažumos vyriausybė buvo patvirtinta sausį.

„Jau matėme didžiulę visuomenės, verslo bendruomenės ir įvairių tarpininkų visoje šalyje paramą, – sakė paraiškos procesui vadovaujantis Richardas Brisiusas (Ričardas Brisiusas). – Fantastiška, kad ir vyriausybė dabar pažadėjo savo visišką paramą.“

Švedijos vyriausybės parama buvo pareikšta kelios dienos po to, kai vienintelis kitas pretendentas į 2026-ųjų olimpiados šeimininkus – Milano ir Kortina d’ Ampeco tandemas – gavo Italijos vyriausybės pažadą finansuoti žaidynių saugumą ir koordinuoti vizų išdavimą atvykstantiems sportininkams, pareigūnams ir gerbėjams.

Balsavimas dėl olimpiados šeimininkų turėjo įvykti rugsėjį, bet buvo atidėtas ir dabar įvyks birželio 24 dieną. Abiem pretendentams buvo skirta daugiau laiko vyriausybių garantijoms užsitikrinti – tai yra svarbus reikalavimas.

Švedijos olimpinio komiteto pareigūnas Peteris Reinebo (Peteris Reinebas) sakė, kad mokesčių mokėtojai nefinansuos žaidynių, kurios daugiausia vyks Stokholme, bet, taip pat, ir kitur Švedijoje bei kitoje Baltijos jūros pusėje, Latvijoje. Komitetas apskaičiavo, kad olimpiada atsieis 13,1 mlrd. kronų (1,2 mlrd. eurų), ir yra sakęs, kad valstybės lėšos nebus naudojamos.

Švedijos siekiui postūmį praeitą savaitę suteikė ir Latvijos premjero Krišjanio Karinio pažadėta parama. Švedija neturi bobslėjaus, rogių ir skeletono trasos ir siūlo šias varžybas rengti Siguldoje Latvijoje.

Varžybos dėl teisės rengti 2026 metų žaidynes yra antros iš eilės, kai žiemos olimpiadą nori organizuoti tik du pretendentai.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pažadėjo būti lankstus, kai dėl nepakankamos visuomenės paramos iškrito Austrija, Kanada ir Šveicarija. Japonija savo paraišką atsiėmė, o Turkijos projektą eliminavo TOK.

Sapore įvyko 1972 metų žiemos olimpiada. Jis yra tarp septynių miestų, parodžiusių susidomėjimą galimybe rengti 2026 metų olimpiadą. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) spalio mėnesį spręs, kurios paraiškos yra rimtos, o nugalėtoją išrinks 2019 metų rugsėjį.

Paraiška besirūpinančio miesto departamento atstovas Akihiro Okumura (Akihiras Okumura) naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad visuomenės nuomonės tyrimai rodytų didesnį palankumą 2030 metams.

„Saporas dar nėra priėmęs oficialaus sprendimo“, – sakoma jo elektroniniame laiške AP. Atstovas pridūrė, kad miestas ir Japonijos olimpinis komitetas dar svarsto visas galimybes.

Pasak A. Okumuros, pastarojo meto apklausos, kurias atliko vietos žiniasklaida ir Saporo prekybos rūmai, rodo, kad „Saporui gal būtų geriau teikti paraišką dėl 2030, o ne 2026 metų“.

„Tai, tiesą sakant, vienas veiksnių, kuriuos mums reikia apsvarstyti prieš priimant sprendimą“, – pridūrė atstovas.

Kiti susidomėjimą rodantys miestai yra Stokholmas (Švedija), Kalgaris (Kanada), Sionas (Šveicarija), Milanas ir Turinas (Italija), Erzurumas (Turkija), Gracas (Austrija).

TOK stengėsi pertvarkyti paraiškų procesą šešiems Europos miestams atsisakius galimo oficialaus dalyvavimo siekiant teisės surengti 2022 metų žiemos olimpiadą. Jiems pasitraukus liko dviejų autoritariškų valstybių pasiūlymai, ir Kinijos sostinė Pekinas nedidele persvara nugalėjo Kazachstano miestą Almatą.

Olimpiados organizavimo galimybes svarsčiusius miestus atbaidė augantys kaštai, referendumų atskleistas visuomenės paramos trūkumas ir brangių objektų perspektyva po žaidynių likti be naudos laikomais „baltaisiais drambliais“.

Saporas buvo giriamas už 1972 metų olimpiadą, bet jo šansai dėl 2026-ųjų tikriausiai nėra labai dideli.

Trys olimpiados iš eilės vyksta Azijoje: 2018-ųjų žiemos olimpiada Pjongčange Pietų Korėjoje, 2020-ųjų vasaros olimpiada Tokijuje ir 2022 metų žiemos olimpiada Pekine.

TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) yra sakęs, kad žiemos olimpinės žaidynės po tokių miestų kaip Pjongčangas ir Sočis (Rusija, 2014 metai) turėtų sugrįžti į kokią nors klasikinę vietą, galbūt Šiaurės Amerikoje ar Europoje.

„Turime pagalvoti, kad dabar laikas žiemos olimpiadai grįžti į kokią nors tradicinę žiemos sporto šalį“, – neseniai Stokholme sakė Th. Bachas.

Dėl 2030 metų Saporo taip pat gali laukti atkaklus varžymasis, nes apie savo susidomėjimą yra užsiminę Lilehameris (Norvegija), kur vyko 1994 metų žiemos olimpiada, ir Solt Leik Sitis (JAV), surengęs 2002 metų žaidynes.

Lilehameris dažnai pavadinamas geriausiu visų laikų žiemos olimpiados šeimininku, o preliminariu favoritu būtų galima laikyti Stokholmą, kur vyko 1912-ųjų olimpiada, nors Švedijos sostinė niekada nebuvo surengusi žiemos olimpiados.

Stokholmo pareigūnai yra sakę, kad dėl paraiškos nebus sprendžiama referendume. Toks sprendimo priėmimo būdas yra palaidojęs nemažai ankstesnių paraiškų ir gali sužlugdyti kelias dabartines.