Įmonės teigimu, Aplinkos apsaugos departamentas žalą apskaičiavo pagal 2002 metais patvirtintą metodiką, tačiau turėjo remtis Europos Parlamento ir Tarybos 2004 bei 2000 metų direktyvomis.

„Grigeo Klaipėdos“ vadovybės nuomone, žalos aplinkai faktas ir mastas turi būti nustatytas specialiais moksliniais ar kitokiais validumą turinčiais tyrimais, skirtais individualizuoti atvejį pagal direktyvose įtvirtintus metodus, o ne pagal standartizuotą matematinę formulę, įtvirtintą metodikoje“, – per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Įmonė pabrėžia, jog užsienio ekspertai „TIG Environmental“ vadovavosi 2000-ųjų direktyva, atliko tyrimą dėl žalos ir nustatė, kad nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims nepadarytas.

Bendrovės teigė negavusi dokumentų, kuriais remiantis departamentas apskaičiavo žalą, todėl kol kas negali įvertinti galimo žalos atlyginimo poveikio „Grigeo“ įmonių grupei.

Aplinkos apsaugos departamentas pateikė 48 mln. eurų civilinį ieškinį Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusiai „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“. Ieškinys dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje antradienį įteiktas Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

2020 metų kovo mėnesio civilinio ieškinio suma siekė 3,9 mln. eurų.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo pernai sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kuršių marių taršos nevalytomis nuotekomis.